TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Muzikinis Sigutės Trimakaitės maratonas

2015 03 28 6:00
Rytoj, sekmadienį, po mišių Šv. Jonų bažnyčioje vyks trumpas Sigutės Trimakaitės ir jos kolegų pasirodymas „Verbų sekmadienio muzika. 20 minučių“. Asmeninio albumo nuotrauka

Šią savaitę baigėsi dar vienas festivalio „Šokoladinis Mocartas“ (arba „Jauni jauniems“) etapas. Klasikinės muzikos šventę kasmet rengia sopranas Sigutė Trimakaitė. Koncertai trunka nuo vasario, vyks balandį ir gegužę, paskui prasidės rudenį. Klasikos švietėja, menininkė S. Trimakaitė festivalį pavadino pagal savo vyro rašytojo Herkaus Kunčiaus pjesę.

Ne vien per festivalį, bet ir ištisus metus solistė lankosi universitetuose, mokyklose, darželiuose ir patiems mažiausiems klausytojams pasakoja apie muziką. Anot jos, vaikystėje su klasika (ir daile, ir literatūra) supažindinti vaikai kultūros ieškos ir suaugę. S. Trimakaitė jaunajai publikai pristato lietuvių kompozitorius (Bronių Kutavičių, Šarūną Naką, Vytautą Germanavičių), lietuvių liaudies, savo kūrybą, atlieka pagal modernius – H. Kunčiaus, Antano Šimkaus, Sigito Parulskio – tekstus sukurtas dainas.

Šiemet jau prabėgo pusė pavasario programos. „Trečiaklasės mergaitės klausia: „Mokytoja (mane taip vadina), kada vėl atvažiuosite?“ Vis sakau – po metų. O gal pas juos atvažiuos koks muzikas ir pagros? – pasakojo S. Trimakaitė. – Norisi, kad menas duotų daugiau pozityvumo, gerų idėjų, o ne pritrenktų kuoka kalbėdamas apie skaudulius. Jei šnekėsime vien apie tai, kas negavo finansavimo, būsime ir nykūs menininkai, ir taps sunku patirti gyvenimo džiaugsmą.“

Sigutė nuolat važinėja po Lietuvą, jai norisi susitikti su žmonėmis, pabendrauti. Iš pradžių - su vaikais, vėliau į koncertus jie atsiveda ir tėvelius.

Laimi klausytojų palankumą

Kaip teigia Sigutė, jaunimas akademinės muzikos klausosi skirtingai. Jei kuris groja pats, per koncertą jaučiasi geriau. Kiti tik suaugę pamėgina nueiti į teatrą. Juos solistė ragina įsitraukti, dalyvauti, kelti klausimus, rengia meistriškumo pamokas.

Tenisą S. Trimakaitė žaidžia nuo dešimties, ir partija po koncerto – vienas būdų laimėti paauglių dėmesį, teatralizuotas koncertas – patraukti darželinukus. Konservatorijoje, dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, solistė pati mokėsi ne tik operinio dainavimo, bet ir aktoriaus meistriškumo. „Manyk, jei niekas neparodė meno, tada jo ir nėra. Deja, mūsų profesionalų armija, gvardija įvairiausių menininkų dažnai rodosi tik vieni kitiems. Menas Lietuvoje susijęs su linksmybėmis, monologu, išsisakymu. Arba akademinė muzika – pasako ir nukerta. O man dar norisi grynumo – susitikti tiesiogiai, pabendrauti. Iš pradžių su vaikais, vėliau į koncertus jie atsiveda ir tėvelius“, - kalbėjo Sigutė, savo išvykose pasakojanti ir apie menininko gyvenimą. Ji prisiminė, kaip kartą gimnazijos mokiniai paklausė, kodėl atlikėjai linguoja? „Dainininkas turi taisyklingai kvėpuoti, iškelia rankas, atsiremia į pianiną. Vaikai nustemba sužinoję, kad kai ko mums nevalia valgyti arba kad ne visąlaik reikalingas mikrofonas. Taip atvėrus virtuvę galima artimiau supažindinti su menu“, - atskleidė savo patirtį S. Trimakaitė.

Fotografai

Kad vaikas dainuotų, pasak solistės, nori mokytojai arba tėvai. Taip nutiko ir jai. Sigutę į muziką pastūmėjo mokytojai, chorvedžiai Antanas Gureckas, Rimantas Vaiginis, „Liepaičių“ chore – Liucija Palinauskaitė, Petras Vailionis. „Jie atkreipė dėmesį į tai, kad galiu dainuoti viena – ne kiekvienas scenoje gali būti vienas. Visi iki vieno turi klausą, tik ne visi "suveda" klausą ir balsą, - įsitikinusi Sigutė. – Esu dėkinga, kad manęs niekas neatbaidė nuo meno. Stebiu, kaip dabar mano penkiolikmetė dukra domisi ir daile, parodomis, ir teatru. Jai miestas be muziejaus – tai ne miestas.“

Per susitikimus su publika Sigutė Trimakaitė ragina ją įsitraukti, dalyvauti, kelti klausimus, rengia meistriškumo pamokas. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Sigutės tėtis visąlaik meistraudavo rankdarbius namams, išmokė ryškinti nuotraukas. Solistės brolis – žinomas fotografas Gintautas Trimakas. Matyt, Trimakams fotografija įaugusi į kraują, nes ir Sigutė mėgsta fotografuoti. „Paskutinėje mokyklos klasėje dariau savo bendraamžių portretus. Man buvo įdomi veido išraiška, kad klasės draugai liktų atmintyje“, - prisiminė S. Trimakaitė. Dainininkė į koncertus kaip scenografijos detalę vežasi brolio fotografijas, jo padedama planuoja surengti personalinę parodą. „Tėvelis išmokė daryti nuotraukas. Tebeturiu juostinį fotoaparatą, fiksuoju bažnyčias, lankytus miestus. Su Gintautu esame skirtingi ir nekuriame drauge. Bet nuo vaikystės gerai sutariame, palaikome vienas kitą“, - šypsodamasi kalbėjo moteris.

Dar vienas panašumas – abu, Sigutė ir Gintautas, yra prisiekę keliautojai. „Keliavome po Lietuvą slidėmis, lankėme medines bažnyčias. Gintautas buvo šokėjas, turėjo kolektyvą ir mane pasiimdavo kartu. Saugodavo nuo negerų vaikinų, - juokėsi S. Trimakaitė. – Su tėveliais autobusais į kaimus važiuodavome, ilgai automobilio neturėjome. Turbūt dėl to man iki šiol atmintyje likę tie autobusai ir traukiniai.“

Šeimos tradicijos

Solistė ir dabar daug laiko praleidžia su šeima. „Iš mano šeimos atėjo vienos suburiančios tradicijos, iš vyro – kitos. Kartu valgome pietus. Sunku to nuolat laikytis, susėsti ir pasikalbėti. Bet jei visi būsime užsiėmę savo reikalais, baisiai dideli menininkai, direktoriai ir mokslininkai, atitolsime nuo savo vaikų ir artimųjų“, - svarstė dainininkė.

Ant Buivydų piliakalnio. Sigutė labai mėgsta keliauti po Lietuvą.

Menininkų dukra Adolfina nuo mažens skambina fortepijonu, šiuo metu mokosi Vytauto Didžiojo gimnazijoje, Balio Dvariono muzikos mokykloje ir, žinoma, skaito knygas. „Tėtis Herkus ją visai vaiką vesdavosi į knygyną, tad dabar Adolfina skaito gerokai daugiau, nei aš traukiniuose spėju perskaityti. Net ne visas vyro pasiūlytas knygas spėju įsiminti. Jei jis kokią pasiūlo, žinau, turiu iškart čiupti, nes kitaip padės į lentyną ir daugiau jos nematysiu“, - pasakojo rašytojo žmona. Retkarčiais menininkai surengia bendrus pasirodymus: ji padainuoja, jis paskaito iš naujausios knygos. „Tokie renginiai vyksta retai, bet man jie artimi. Dabar Herkus dėsto Kauno Vytauto Didžiojo universiteto aktoriams. Džiaugiuosi, kad turės jaunųjų sekėjų“, - sakė S. Trimakaitė. Ji, sutikusi įdomių žmonių, dažnai užsirašo gyvenimiškus pokalbius ir nutikimus. Kaip pati prisipažino, galbūt kada nors išleis savo knygą, nes atlikėjas pranyksta lyg lašas jūroje, jei nepalieka įrašų ar užrašų.

Gyvenimas - kaip bėgimas

Tarptautiniame festivalyje „Kino pavasaris“ rodomas trumpametražis režisieriaus Lino Ryškaus (operatorius Vladas Naudžius) filmas „Sigutė“ apie neįprastą S. Trimakaitės gastrolių dieną ir solistės klasikinės muzikos misiją, su kuria jau nukeliavo 100 tūkst. kilometrų per Lietuvą. Kaip teigė L. Ryškus, jos darbas titaniškas. „Pirmą kartą nuvažiavome filmuoti į Panevėžį: trys koncertai ir stalo tenisas. Jie neatlaikė, nufilmavo tik kas antrą. Jei kas nors paimtų kamerą ir bėgtų paskui mane, gal ir spėtų viską užfiksuoti“, - juokavo Sigutė.

Kaip kino kūrėjai keliasi ankstų rytą ieškoti apšvietimo, taip ir solistė ruošdamasi į koncertus keliasi penktą ryto ir lekia į traukinį. „Kaip maratonininkas sakau: į trasą! Lagaminas sudėtas, į stotelę niekada neinu ramiai, visada bėgu. Mano mama buvo ilgų distancijų bėgikė. Ir mano profesija susijusi su fiziniu darbu: startuoji, bėgi scenoje ir finišuoji vakare namie, - lygino pašnekovė, kurios misija – muzika. - Taip susiklostė, kad ne vienas muzikos dešimtmetis lydi mane. Nesigailiu to, nes pataikiau tiesiai į dešimtuką. Tik dirbti savo darbo negalėčiau, jei neturėčiau palaikytojų ir klausytojų: šeimos bei artimųjų.“

Rytoj, sekmadienį, po mišių Šv. Jonų bažnyčioje vyks trumpas jos ir kolegų – operos solisto Vytauto Vepšto (baritonas), pianisto Justino Brūzgo – pasirodymas „Verbų sekmadienio muzika. 20 minučių“. Tai – naujo koncertų ciklo „Muzikiniai pokalbiai“ pradžia.

Po šv. Velykų Sigutė keliaus į Klaipėdą, Raseinių, Kaišiadorių muzikos mokyklas, Anykščius, Uteną, Kauną ir Jurbarką. Vasarą bus rengiami sakralinės muzikos koncertai Lietuvos bažnyčiose.

Su broliu fotomenininku Gintautu Trimaku per jo parodos atidarymą.
DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"