TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

N.Juška: trupės primarijus ir - niekas

2011 08 17 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

"Mano gyvenimas ir mano viskas", - tarsi užkeikimas nuskamba iš šokėjo Nerijaus Juškos lūpų. Štai kas jam yra baletas.

Anksčiau N.Juškos vardas šauniai dirbo savajam - Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT), traukdavo žiūrovus kaip prekių ženklas. Dabar šokėjas tarsi atskilęs nuo trupės. Važinėja automobiliu, ant kurio išrašytas jo baleto mokyklos vardas, dėvi tokiais pat ženklais papuoštą džemperį. Pedagoginė veikla eina sava vaga - atskirai. Koncertai "Lietuvos baleto žvaigždės", kuriuose N.Juška šoka su kolegomis iš LNOBT trupės - irgi savarankiška, su teatru nesusijusi ir gal net šiam oponuojanti veikla. N.Juškos prireikė Kaunui, jis ne tik dalyvauja Muzikinio teatro spektaklyje "Žvaigždžių dulkės", netrukus pradės čia rengti baleto pamokas...

Ar vien tik traumos, persekiojančios N.Jušką beveik nuo pat darbo teatre pradžios, kaltos, kad buvęs trupės favoritas šiandien sakosi esąs niekas savo teatre? Būtent taip tvirtina primarijus. Su kartėliu, bet ir labai džiaugdamasis šokėjas sako atstovaujantis Rusijai, rusų baletui. Kartėlis, nes skaudu. Džiaugsmas, nes tai naudingos, karjerą puošiančios išvykos. Ir jei N.Juška rašytų knygą, pastarosios gastrolės kartu su rusų šokėjais po Rusiją būtų vieni ryškiausių puslapių.

Paradoksas: dėl N.Juškos šokio kokybės galvas guldyti pasirengę net tie, kurie nėra matę jo šokančio didžiojoje scenoje. Paradoksas: kai subrendo kaip artistas, scenoje yra matomas vis rečiau - tiek naujuose, tiek senuose spektakliuose (karjeros pradžioje jam buvo priekaištaujama, kad ne visada sėkmingai susieja vaidybą ir šokį). Paradoksas: N.Juška pristatomas Nacionalinei kultūros ir meno premijai, o komisijoje dirbantys literatūros kritikai gūžčioja pečiais: baleto spektakliuose jie nėra lankęsi...

Galima tik spėti, ką jaučia šokėjas, iš žiūrovų salės stebėdamas, kaip kviestiniai artistai atlieka Bazilio vaidmenį "Don Kichote". Jo vaidmenį - išsvajotą, tačiau nedaug tešoktą. Atlieka virtuoziškai, azartiškai, puikiai.

Apie daug ką reikėtų pasikalbėti. Susitikimo vieta - teatras. Čia N.Juška rengiasi vienam iš "Lietuvos baleto žvaigždžių" koncertų. Kalba jis drąsiai ir netgi gali leisti sau - kaip Juozas Statkevičius - kritiškai komentuoti savo apdovanojimus ir neapdovanojimus.

- Vasarą visi, kas gyvas, stengiasi nugriebti bent kąsnelį atostogų, o jūs štai darbuojatės.

- Kad aš tos vasaros niekada ir neturiu, vis užsieniai, koncertai, spektakliai. Retai šiuo metų laiku ilsiuosi, nors gal jau reikėtų pailsinti senus kaulus ir sąnarius. Bet ir šiemet nepavyko. Sezonui baigiantis sušokau "Graiką Zorbą" ir po kelių dienų išskridau į Venesuelą. Ten - darbas, repeticijos, pamokos. Išėjau kursą pas Niną Novak, buvusią "Ballet Russe de Monte Carlo" primabaleriną, man tai svarbiausias dalykas. Manau, pravers dirbant savo mokykloje. Dar - šokau koncertuose ir pats daviau pamokas. Būčiau dar pasilikęs, bet Lietuvoje numatyti koncertai privertė grįžti.

- Praėjusį sezoną N.Juškos pavardė nelabai mirgėjo LNOBT afišose.

- Po operacijos buvo sunku atsigauti, dėl to viskas klostėsi gana nesklandžiai. Užtat sezono pabaigoje nusprendžiau atsigriebti už prarastą laiką ir pradėjau "Lietuvos baleto žvaigždžių" koncertus. Kad šokčiau ne tik aš, bet ir mano kolegos iš teatro.

- Jau numatyta, kas ką šoks ateinančio LNOBT sezono pradžioje.

- Atvirai pasakius, net nežinau, nepasižiūrėjau.

- Po ilgos pertraukos - "Don Kichotas".

- Klausimas, ar aš šoksiu.

- Parašyta - Miki Hamanaka ir N.Juška.

- O, pagaliau.

- Baisu?

- Čia reikia itin geros formos. Techniniu požiūriu gal net pats sunkiausias spektaklis, privalai parodyti viską, ką sugebi. Nepavaidinsi, kad šoki. Gaila, kad tiek mažai "Don Kichotas" rodomas ir kad ilgai jame nešokau.

- Bazilį mūsų teatre pastaruoju metu šoko daug kviestinių šokėjų, garsių, įdomių, labai techniškų. Kas iš jų patiko?

- Kiekvienas atlikėjas sukuria skirtingą Bazilį, kiekvienas niuansuoja ir improvizuoja kitaip. Būčiau ir aš jį šokęs praeitą sezoną, bet likus dienai iki spektaklio, gavau traumą. O kaip užsidegęs rengiausi savo svajonių spektakliui!

- Jūsų traumos pakoregavo pozicijas trupėje. Per tą laiką tuos pačius vaidmenis šoko kiti, iškilo, sužibėjo, buvo pastebėti, apdovanoti.

- Tai labai džiugu. Niekas nebesakys, kad N.Juška vienas viską užgrobęs, niekam kitam neleidžia. Anksčiau sakydavo. Dabar žiūrovai turi pasirinkimą, gali lyginti.

- Malonu buvo "karaliauti" vienam?

- Man jokio skirtumo ir dabar. Jeigu esu mažiau matomas čia, nereiškia, kad iš viso mažiau šoku. Važinėju į užsienį, esu kviečiamas į koncertus. Praėjusį lapkritį buvau Kijeve, su rusų baleto artistais važinėjau po Rusiją.

- N.Juškos pavardę Lietuvoje žino ir tie, kurie nesidomi teatru, baletu, nes mato jus per televiziją, žurnalų reportažuose iš vakarėlių. Dar nepamiršome, kad buvote nutaręs eiti į politiką. Kodėl persigalvojote?

- Todėl, kad nusprendžiau šokti. Ant dviejų kėdžių kažin ar kas nors pavyktų. Noriu daryti ką nors viena gerai, o ne kelis darbus atmestinai. Eiti į politiką apsisprendžiau, kai gydytojai palaidojo mano viltis šokti - jų prognozės buvo niūrios. Turėjau planuoti, ką veikti. Bet viskas pakrypo į gera, be to, sulaukiau pasiūlymų, kurių atsisakyti negalėjau: Rusija, Ukraina. Nors ir po sunkios traumos, bet sutikau.

- Iš kur jie jus žino?

- Baleto pasaulis ne toks didelis, dalyvauji viename koncerte - pamato kiti, kažkam rekomenduoja.

- Ką šokote Rusijoje?

- Klasiką. Jiems reikia klasikos: "Gulbių ežero", "Žizel", "Miegančiosios gražuolės".

- Dar turite kokių sąsajų su partija, prie kurios įsteigimo prisidėjote?

- Buvau gerokai įsitraukęs į tą reikalą, turėjau planų, puoselėjau vilčių, bet atsisakiau, ir viskas baigėsi.

- Gal ir gerai, nes ta partija, Tautos prisikėlimo partija, gerokai apsijuokė, kaip ir buvo prognozuota.

- Džiaugiuosi, kad taip susiklostė. Vėl esu savo lėkštėje. Svarbiausia, kad dar šoku, o kaip bus toliau, eisiu į politiką ar ne, nesvarstau.

- Ką galėtumėte pasakyti apie padėtį savo trupėje? Kad ten velniava, garsiai ir atvirai prabilo primabalerina Eglė Špokaitė. Žiniasklaidai buvo išplatintas ir anoniminis vienos balerinos laiškas.

- Galiu tik pakartoti savo mėgstamą apibūdinimą: širšių, gyvačių lizdas, kur verda intrigos intrigėlės. Kažkas kažką nugirdo, ir jau vaidenasi, kad vyksta perversmas, sąmokslas. Nieko neišsiaiškinus daromos išvados. Kokia padėtis? Chaosas ir netvarka. Atvirai pasakius, nenorėjau net grįžti čia. Todėl, kad gėda. Esi šio teatro primarijus, ir tuo pačiu - niekas. Sakote, jaunimas užima mano vietą? Prašom, negaila, bet tegu jie savo šokiu išsikovoja tą vietą ir tokią padėtį. Bet kai tavęs neima į gastroles motyvuodami, kad teatras neva turi parodyti aukštą lygį, skaudu. Vadinasi, aš negaliu parodyti aukšto lygio, negaliu atstovauti Lietuvos baletui? O Kijevas, Maskva kviečia. Tai kaip čia yra?! Atstovauju Rusijos baletui, "Rusų sezonams". Sulaukiau pasiūlymo filmuotis su Marijos teatro primabalerina Uljana Lopatkina. O grįžtu čia ir sužinau, jog manęs į gastroles neims, nes neužtikrinsiu aukšto lygio.

- Kokių permainų reikia jūsų trupėje?

- Nelabai noriu nei gilintis, nei kištis. Aš tiesiog darau, ką moku. Šoku ir džiaugiuosi, kad galiu važinėti po užsienį. Turiu savo mokyklą, rengiu koncertus ir mums neblogai sekasi. Neprapulsiu.

- Ar ne todėl ir atsirado mokykla, koncertų, kad savoje trupėje - keistos trintys?

- Todėl ir atsirado! Kai tau vienos durys jau užsiveria, reikia atidaryti kažkurias kitas. Nesiruošiu laukti, kad mane išstumtų į gatvę ir likčiau be nieko. Taip nebus.

- Ar E.Špokaitė galėjo dar bent kelis sezonus likti trupėje?

- Žinoma, galėjo. Neabejoju. Mielai dar būčiau su ja šokęs. Iš Eglės daug išmokau - su ja susiję patys gražiausi mano scenos prisiminimai. Praktiškai nuo jos ir prasidėjo mano karjera. Esu jai dėkingas už partnerystę, kuri vertė pasitempti, tobulėti, dar labiau stengtis. Su ja negalėjai šokti puse kojos, negalėjai nerodyti emocijų, nesvarbu, esi pavargęs ar visai neturi jėgų. Jos reikalavimai partneriui dideli, bet šalia tokios menininkės susikaupi ir pajėgi šokti, vaidinti dar geriau, negu tau atrodo, kad gali.

- Buvo fantastiškas jūsų duetas "Slėpiniuose". Tačiau "Amerikiečių choreografų miniatiūros" neilgai išsilaikė repertuare. Apmaudu?

- Aišku, gaila, kaip ir daug ko, kas nebevyksta.

- Pastarieji jūsų darbai - spektakliuose "Čipolinas", "Ugnies paukštė", "Silfidė" ("Kopelijoje" ir "Barboroje Radvilaitėje" nešokate). Kuo jie praturtino jus kaip šokėją?

- "Čipoliną" šoku seniai - lyg ir nesiskaito. "Ugnies paukštė" įdomi, kaip ir kiekviena naujovė.

- Už ją gavote "Auksinį scenos kryžių", kuriuo nebuvote labai patenkintas.

- Tai buvo apdovanojimas dėl apdovanojimo - eilės tvarka. Šito aš nevertinu. Manau, yra vertesnių spektaklių, kuriuos savo laiku buvo galima pastebėti, bet kai tokia apdovanojimų politika...

- Buvote pristatytas Nacionalinei kultūros ir meno premijai. Bet ten balsuoja žmonės, kurie nėra matę nė vieno baleto spektaklio.

- Nenustebčiau. Jei paaiškina, kad tu negali gauti premijos, nes per daug mirgi žurnaluose ir televizijoje... Tai ką mes vertiname: žmogaus darbą scenoje ar jo laisvalaikį?! Laisvalaikiu darau, ką noriu.

- Sutinku, bet ar tie vakarėliai neblaško jūsų - artisto, turinčio ilgiau kauptis vaidmeniui, tausoti energiją? Scenos žmonių darbo ir poilsio režimo specifika gerokai skiriasi nuo kitų profesijų.

- Į vakarėlį einu, kai turiu laisvo laiko. Nėra taip, kad pakvietė, ir dumiu. Jei kitą dieną spektaklis, niekada manęs jokiame vakarėlyje nepamatysite. Esu profesionalas, žinau, ką reiškia linksmybės ir ką - spektakliai. O jeigu ir nueinu, nereiškia, jog išsitaškau taip, kad kitą dieną būčiau nedarbingas.

- "Paparacai" įamžino ir galima eiti?

- Yra ir taip darančiųjų. Aš kaip tik nenoriu būti fotografuojamas. Kita vertus, neprivalau užsidaryti namuose ir aikčioti: oi, aš šoku, man daugiau nieko negalima!

- Kai jau pasiekėte brandą būtent kaip artistas-aktorius, vaidmens kūrėjas, vaidmenų mažiau nei anksčiau.

- Aišku, gaila. Taip nutiko ir dėl traumų, ir dėl trinčių trupėje. Bet dirbu, nestoviu vietoje. Iki Naujųjų turiu dar keletą kvietimų išvykti.

- Kaip sekasi kitiems tavo kartos šokėjams: Aurimui Paulauskui, M.Hamanakai, kurie dėl įvairių priežasčių irgi buvo "iškritę" iš trupės?

- Irgi gaila, kad jie šoka vis mažiau. Dėl to ir sumanyti po Lietuvą keliaujantys "Lietuvos baleto žvaigždžių" koncertai, kad iš jų ir kitų šokėjų nebūtų atimtas tas malonumas dirbti, gyventi šokiu, baletu. Taigi nesėdi jie be darbo.

- Ar darbas savo baleto mokykloje neatima pernelyg daug brangaus laiko?

- Puikiausiai spėju, darbui teatre tai netrukdo. Mokykloje vedu pamokas, rodau judesius, taigi tarsi pats repetuočiau. Papildomos treniruotės tik į naudą.

- Mokykloje dėsto jūsų kolegės iš LNOBT trupės. Ar vadovybė nepyksta, kad viliojate kadrus?

- Į akis niekas nieko nesakė, bet šnekų už nugaros ir visokių povandeninių srovių yra. Pasirodo, mano mokykla daug kam kliudo, nors lyg ir neturėtų.

- Į baleto pamokas vienoje šokių mokykloje kviečia E.Špokaitė. Ar ne per daug Lietuvai baleto mokyklų?

- Reikia tik džiaugtis, kad populiarinama ši meno šaka. Anksčiau apie tai nebuvo galima net pagalvoti. Arba eini į profesionalų baletą, arba neini niekur. Dabar įmanoma prisiliesti prie šio subtilaus meno nebūtinai aukščiausiu lygiu. Galima ateiti savo malonumui, sužinoti, kas yra tas baletas, kas yra šokis. Daugelis prisipažįsta įsivaizdavę, kad viskas kur kas lengviau: pašokai į viršų, nusileidai, apsisukai...

- Pats jau žinote, kas yra baletas?

- (Juokiasi.)

- Filosofiškiau pažvelgus.

- Filosofiškiau? Baletas yra mano gyvenimas, mano viskas.

- Turbūt ir visų, kas šoka?

- Bijau, kad ne. Vieni tuo gyvena, žiūri įrašus, analizuoja, studijuoja niuansus. Yra "atėjau, atkentėjau, pamiršau".

- Ilgai jūsų nematėme populiariajame LNOBT spektaklyje "Graikas Zorba", žiūrovai ėjo į jį ir vis tikėjosi. Juo užbaigėte sezoną. Po traumos sirtakis ir tie visi bisai - gana pavojinga. Reikia riboti sudėtingus elementus?

- Nemoku riboti, neišeina. Scenoje užsimirštu. Panašiai buvo pernai rudenį, po operacijos. Guliu sugipsuotas, skambina iš Maskvos: "Ar po mėnesio atvažiuotum septyniems aštuoniems spektakliams skirtinguose Rusijos miestuose". Nors nebuvo aišku, ar operacija pavyko, kaip seksis reabilitacija, sutikau pamanęs, kad tai gal jau paskutinė tokia išvyka, paskutinė kelionė. Bet čia mano istorija, kiti tokių pasiūlymų visą gyvenimą nesulaukia. Nuvažiavau ką tik išlipęs iš gipso, nesitreniravęs. Po pirmo spektaklio prisipažinau Andriui Liepai, kad šitie šuoliai - pirmi. Jis išpūtė akis. Atstovauti Rusijai "Rusų sezonuose" - didelė garbė. Jei kada rašyčiau knygą, šios gastrolės būtų pirmoje vietoje. Grįžau iš Maskvos, o po savaitės - į Kijevą.

- Pavasarį prie namų Rokantiškėse prisisodinote medelių. Naujas pomėgis?

- Pasodinau gal pusšimtį pušų, ąžuolų, eglių. Ir savo kieme, ir ne savo teritorijoje. Pirmą sykį gyvenime. Pats nustebau, kas čia darosi, kad taip prie žemės traukia. Kaip išprotėjęs - grįžtu po repeticijų: grėbiu, kasu, akmenis nešioju. Reikėjo matyti, kai grįžau iš Venesuelos: atsirakinau vartelius, pasidėjau lagaminą ir iškart prie medelių. Čiupinėju, ar gyvi, ar neatsitiko kas, ropoju keturpėsčias. Dulkes nuo lapų esu pasirengęs nuvalyti. Kaip vaikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"