TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

N.Marčėnaitė žaidžia gyvenimą

2012 09 15 6:11
"Nesu iš tų žmonių, kurie guli ant nugaros ir skęsta savo ašarose. Jei atsiranda situacija, kuri man trukdo būti laiminga, aš jos purtausi", - sako N.Marčėnaitė. /BTV archyvo nuotrauka

Plepiausia šio interviu autoriui žinoma žvaigždė, BTV "Skanaus pokalbio" veidas Nomeda Marčėnaitė plepa nesustodama.

Apie tai, kodėl jos pokalbių laida persikels į studiją, ir apie tai, kodėl moters neliko TV3 "Išsipildymo akcijoje". Apie patriotizmą ir politiką, į kurią N.Marčėnaitė ne kartą buvo kviečiama. Apie vienintelę gerą Adolfo Hitlerio frazę ir apie tai, kodėl gyvenimas pašnekovei atrodo beprasmis.

- BTV "Skanus pokalbis" buvo filmuojamas tavo namuose, tačiau artimiausiu metu persikels į studiją. Kodėl?

- Mano namuose jauki aplinka, bet nuo filmavimo kamerų ji darosi nejauki. Maniau, kad filmuoti du kartus per mėnesį bus lengva, bet dėl filmavimų nėra ramybės. Nėra komforto. Geriau filmuoti studijoje. Reikia ją įsirengti. Man tai - galvosūkis. Studija kainuoja - reikės ieškoti rėmėjų. Turime nusižiūrėję patalpas, šiuo metu deriname su tuo susijusius reikalus. Tikiu, kad laida ir toliau bus jauki, studijoje bus meniška aplinka, kurią aš mėgstu.

- Netrukus prasidės dešimtoji TV3 "Išsipildymo akcija". Buvai ilgametė jos globėja ir projekto simbolis, tačiau tavęs jame neliko. Kodėl?

- Kai pasakai "projekto simbolis", man tai nepatinka, nes tokie dalykai kvepia butaforija ir pliušiniais meškiukais, kurie nieko nereiškia. "Išsipildymo akcija" įsibėgėjo ir aš tapau visiškai nereikalinga. Projektas turi savo kryptį, jo organizatoriai nenorėjo ko nors keisti. Jie "Išsipildymo akciją" daro labai gerai, bet jų vizija nesutapo su mano idėjomis. Aš visą gyvenimą turiu savo minčių ir nesu žmogus, kuris vykdo kieno nors misijas ar funkcijas. Supratau, kad "Išsipildymo akcija" puikiausiai vyks ir be manęs.

Nelikau be labdaros projektų. Yra Rotušėje vykstantis "International Christmas Charity Bazaar", kuriame dalyvauja ambasadorienės ir politikų žmonos. Dalyvauju jame jau antrus ar trečius metus - einu į susitikimus, prisidedu patarimais.

"Aš nuoširdžiai niekada neprisimenu blogų dalykų, - šypteli N.Marčėnaitė. - Sutinku žmones, kurie man pakiaulino, ir džiaugsmingai sveikinuosi." /BTV archyvo nuotrauka 

- Praėjusiais metais pasirodė tavo knyga "Lėlė". Vasario 23-iąją Vilniaus knygų mugėje už ją tau buvo įteikta Patriotų premija, skiriama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Lietuvos leidėjų asociacijos. Emigruotum iš Lietuvos, jei prasidėtų karas?

- (Juokiasi.) Turbūt emigruočiau. Tikrai neičiau kariauti. Man nepatinka jokie karai. Atsiimdama premiją ant scenos pajuokavau, kad nesuprantu, už ką ją gavau. Mane tai maloniai nustebino. Dažniausiai žmonėms atrodo, kad jei esi patriotas, prasidėjus karui leisiesi nužudomas ir leisi išžudyti savo vaikus. Tai - ne patriotizmas. Tai - kvailumas ir idiotizmas.

"Lėlėje" apie patriotizmą kalbu labai tyliai. Niekas iki galo nepasakoma. Negaliu pakęsti pompastiškų kalbų. Nemėgstu pompos. Kai kuriais atvejais dėl to atsisakau dalyvauti renginiuose, kuriuose verta būti. Knygoje šiek tiek užsiminiau apie emigraciją ir tremtį į Sibirą. Kalbėti apie tai garsiai būtų banalu. Skaitydami daugelis vaikų nesupras apie ką kalba, bet tai yra pretekstas pasikalbėti su tėvais, paklausti, apie ką kalbama.

- Kaip supranti patriotizmą?

- Tikrai ne kaip kvailumą, ne kaip isterišką politikavimą. Man patriotais atrodo tie žmonės, kurie tvarkingai, kukliai gyvena savo kaime ir dirba žemę. Nors jie nedalyvauja jokiame politiniame veiksme, jie yra patriotai. Nes jie čia gyvena. Suprantu, kad yra ir kovingai nusiteikusių žmonių, bet man patriotizmas yra tylus reiškinys.

Lietuva yra graži ir nuostabi. Man žiauriai patinka mūsų šalis ir žiauriai patinka lietuviai. Man liūdna, kad apie save mes šnekame taip kritiškai. Esame tiek savikritiški, kad tai yra destruktyvu. Užsiimame beprasmiška saviplaka, kuri mus žlugdo.

- Politika. Kokia tavo nuomonė apie ją?

- Nemėgstu politikos. Man ji nepatinka. Mane ne vieną kartą viliojo į partiją ir net siūlė pinigų, bet aš atsisakiau. Kol esu sveiko proto, tikrai tame nedalyvausiu.

- Jei Nomeda Marčėnaitės pasuks į politiką, tai reikš, kad jai atsisuko varžteliai?

- Tikrai taip. Tai reikš, kad jau esu nepakaltinama.

- Esi dailininkė ir keramikė. Užsiimi kūryba blogos nuotaikos?

- Kai užsiimi kūryba, pasitaiso nuotaika. Zombis, monstras ir psichopatas A.Hitleris pasakė vienintelę gerą frazę: "Darbas žmogų gydo." Iš tikrųjų darbas keičia žmogų. Kai tau kažkas blogai, blogiausia yra pasyvumas. Kartais atrodo, kad nesinori nieko daryti, bet pradedi daryti ir nuotaika keičiasi. Kai būdavo labai sunku, pradėdavau rašyti. Vos sugebi užkrauti rankas ant klaviatūros, bet imi rašyti ir pagerėja. Labai gera, kai suvoki, kad smegenis gali priversti veikti savo labui.

- Nuo 1991-ųjų su savo vyru dailininku Mariumi Jonučiu Vilniuje, Kaune, Hamburge ir Kopenhagoje surengei pusšimtį individualių parodų. Kas jus įkvepia kūrybai?

- Gyvenimas. Negaliu nekurti. Esu hiperaktyvi, užsiimu tiek daug veiklų, kurios man visos įdomios. Man viskas smalsu ir įdomu. Viską darau su džiaugsmu. Jei turi kažkokį darbą, daryk jį įdomiai. Kitaip būtų nuobodu gyventi.

- Esi plepiausia man žinoma žvaigždė. Būna dienų, kai tyli?

- Savaitę savo namuose gyvenu visiškai viena, nes Titas (trylikametis pašnekovės sūnus - aut.) su Mariumi išvažiavęs į Daniją, o Ūla (trylikametė interviu herojės įdukra - aut.) "tūsinasi" pas Dovą (Serapiną - moters sūnų, kuriam 26 metai - aut.). Jaučiuosi tarsi vienuolyne. Taip - aš tyliu ir labai daug, bet tokiais atvejais daug mąstau ir rašau.

Draugų kompanijoje tyliu labai retai. Tarp žmonių esu pati plepiausia. Būna, kad gerklę užčiaupia grožis. Nuo grožio prarandu amą ir galiu tylėti.

- Iš tavo interviu, 2007 metų liepos 28 dieną publikuoto "LŽ gide": "Didžiuojuosi, kad tikiu žmonėmis, ir tuo, kad mane apgauna kaip paskutinę kvailę. Apmovė? Gerai! Man patinka pasitikėti žmonėmis." Kada pastarąjį kartą tave "išdūrė"?

- (Juokiasi.) Greičiausiai mane apgavo mano vaikai. Aš nuoširdžiai niekada neprisimenu blogų dalykų. Nelieka jokių pykčių. Sutinku žmones, kurie man pakiaulino, ir džiaugsmingai sveikinuosi. Mąstau: "Jis man yra padaręs kažką blogo." Bet neatsimenu ką.

Nedažnai susiduriu su sąmoningu, piktavališku noru "išdurti". Mano pasitikėjimas žmonėmis neišnykęs. Aš jais pasitikiu. Galėčiau nepasitikėti nei vienu vyru ir sakyti, kad jie visi - niekšai ir kiaulės. Bet aš taip negaliu. Aš noriu gyventi turėdama pozityvų požiūrį. Man labai gaila, kai žmonės dėl skaudžių patirčių kažko bijo. Aš nebijau kitų jausmų, nebijau kitų santykių, nebijau kitų vyrų. Baisiausia baimė man atrodo baimė gyventi. Bijočiau gyventi pilką, nuobodų, baikštų ir atsargų gyvenimą, kuriuo žmogus eina mažais žingsneliais, kad, neduok Dieve, nesukluptų. Aš geriau griūsiu, snukiu tėkšiuosi į balą, atsistosiu, apsišluostysiu ir eisiu toliau.

Man atrodo, kad mano gyvenimas labai vykęs, geras ir nusisekęs, nors nematau jo prasmės. Gyvenimas beprasmis - prasmes mes susikuriame. Aš žaidžiu gražų gyvenimą. Visas pasaulis mūsų galvoje, todėl jame viskas vyksta taip, kaip noriu aš. Mano pasaulis - mano taisyklės.

- Tavo frazė apie gyvenimo beprasmybę skamba nihilistiškai. Dažniausiai taip kalbantys žmonės nelaimingi...

- Dėl to nesijaučiu nelaiminga. Būti ar nebūti laimingai yra pasirinkimo klausimas. Jeigu gyvenime nėra prasmės, logiškai mąstant turi liūdėti, nes tik prasmingi dalykai teikia džiaugsmą. Bet man nepatinka liūdėti. Jei patiktų, liūdėčiau. Iš visų jėgų bandau būti laiminga. Tai - požiūrio klausimas. Gyvenime pasitaiko duobių, iš kurių nėra taip paprasta išlipti. Aš labai greitai kapanojuosi. Nesu iš tų žmonių, kurie guli ant nugaros ir skęsta savo ašarose. Jei atsiranda situacija, kuri man trukdo būti laiminga, aš jos purtausi.

- Žiniasklaida plačiai aprašė trūkinėjančius tavo santykius su M.Jonučiu. Kokie Jūsų santykiai?

- Labai gražūs, šitame kontekste jie puikūs, civilizuoti. Vaikai labai sunkiai išgyvena šitą situaciją. Tai normalu. Jiems tikrai nelengva. Nenoriu per daug kalbėti, nes tai liečia kitus žmones - ir Marių, ir vaikus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"