TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

N.Mžavanadzės laimės ir lygybės teorija

2007 08 04 0:00

"Vasarą Budapešte nekas - labai karšta ir nėra nei jūros, nei ežerų", - apgailestavo Vidurio Europos universiteto doktorantė Nora Mžavanadzė. Gimtojoje Lietuvoje jaunoji mokslininkė praleido tris savaites ir išvažiavo aplankyti studijų draugų Bulgarijoje bei Graikijoje.

"Vilnius - mano mažoji, o Budapeštas - didžioji sostinė. Jų neįmanoma lyginti. Mastas visai kitas, - pasakojo LŽ pašnekovė. - Įsivaizduokite, Budapešte tilptų du trečdaliai Lietuvos! Miestas tikrai didelis, gyvena du milijonai žmonių, ir būtent tas dydis lemia tiek kultūrinį, tiek ekonominį gyvenimą. Bent jau man Budapešte gyventi gera. Tikrai globalus miestas. Vilnius - maža provincijos sostinė, tačiau tai jam suteikia labai daug privalumų."

Baigusi doktorantūros studijas Vengrijos sostinėje Budapešte, N.Mžavanadzė norėtų grįžti į Lietuvą. Doktorantė tikisi dirbti akademinėje ir konsultacijų srityse. Įgytą ekonomisto ir aplinkosaugininko išsilavinimą derinti ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygiu.

"Duok Dieve, kad tik būtų kur grįžti ir nebūtų ribojama mano intelektinė laisvė, energija ir entuziazmas, - sakė 24 metų šiaulietė. - Kiek kalbu su žmonėmis, bent tokiais kaip aš, išvažiavusiais studijuoti, entuziastingais ir tikrai žinančiais, ką nori veikti šiame gyvenime, užsienyje jie labai vertinami. Vakarų Europoje galima sutikti, tarkim, trisdešimtmečių ar keturiasdešimtmečių, kurie vis dar yra "paaugliai", baigę po kelerias magistro studijas, tačiau vis dar svajojantys, klajojantys ir neaišku, ką darantys. Lietuviai dažnai jau dvidešimt vienų metų uždirba daugiau negu tėvai ir tikrai žino, ko nori. Žmonės ekonomikos sunkumų priversti stipriau kabintis į gyvenimą, tačiau Lietuvoje dažnai suvaržoma intelektinė laisvė. Jei padėtis nesikeis, šalis praras labai daug entuziastingų jaunų žmonių, galinčių duoti naujų idėjų, iš kurių valstybė tikrai turėtų naudos."

Iš išorės - gruzinė, iš vidaus - lietuvė

Noros tėvai Dalia ir Davidas Mžavanadzės susipažino studijuodami medienos apdorojimo inžineriją, per praktiką Sank Peterburge, buvusiame Leningrade, ir gyventi grįžo į mamos gimtąjį miestą Šiaulius. Tėvas kilęs iš Gruzijos kaimo netoli Kutaisio.

Nora ne kartą lankėsi tėvo gimtinėje. Abu seneliai jau mirę, tačiau giminių Gruzijoje turi gerokai daugiau nei Lietuvoje, nes tėvo šeima kur kas didesnė nei mamos.

"Gruzija man tokia pat svarbi, kaip ir Lietuva, - sakė pašnekovė. - Aišku, jaučiu, kad Gruziją esu šiek tiek apleidusi, nes Lietuvoje gimiau, augau ir čia praleidžiu didžiąją gyvenimo dalį. Šiaip jaučiuosi lietuvė, nes bent jau, palyginti su gruzinėmis, kultūriniai skirtumai yra didžiuliai. Man, moteriai iš Lietuvos, būtų sunku ten prisitaikyti - patriarchalinė visuomenė daug stipresnė nei čia. Kaip sako ir mano dėstytojai, iš išorės esu gruzinė, iš vidaus - lietuvė."

Noros sesuo Neringa šiemet baigė vidurinę mokyklą, o ji pati jau antrus metus studijuoja doktorantūrą Vidurio Europos universiteto Aplinkos mokslų ir politikos fakultete.

"Mano tėveliai lepinami. Lietuvoje praleidžiu beveik pusę metų, - kalbėjo doktorantė. - Visada grįžtu vasarą, per Velykas, Kalėdas ir kai atsiranda koks reikalas, pavyzdžiui, turiu susirinkti medžiagą tyrimui."

Kita ekonomikos dalis

Nora teigė, kad ją visada traukė aplinkosauga. Vis dėlto pasirinko studijuoti ekonomiką Vilniaus universitete. Iš aplinkosaugos kažin ar pragyvens, o su ekonomika, ko gero, neprapuls, - taip pragmatiškai nutarė su tėvais 2000 metais, kai Lietuvoje dar buvo jaučiami ekonomikos krizės padariniai.

Narystė Europos Sąjungoje atvėrė drąsesnių aplinkosaugos perspektyvų ir Nora ryžosi pažvelgti į alternatyvią ekonomiką. Būti ir ekonomiste, ir aplinkosaugos specialiste.

"Lietuvoje tai stebina ir atrodo kaip du nesuderinami dalykai, o iš mano doktorantūros specialybės daugiau kaip pusė žmonių turi ekonomikos arba verslo pagrindus ir studijuoja aplinkosaugą. Tikiu, kad ši tendencija ateis ir į Lietuvą", - kalbėjo pašnekovė.

Nora pasirinko studijuoti Vidurio Europos universitete Budapešte dėl geresnių finansinių sąlygų. Turėjo galimybę mokytis ir JAV, tačiau ten požiūris į aplinkosaugą, jos politika ir metodai skiriasi nuo Europos, tad būtų sunkiau įsidarbinti grįžus. Nora lankėsi JAV pagal studentų programą "Dirbk ir keliauk", susipažino su šia šalimi ir, sakė, užtenka.

Žalioji mada ir įsitikinimai

Lietuvos aplinkosaugos problemas pašnekovė pirmiausia siejo su sovietiniu palikimu. Sovietmečiu pramonė buvo labai tarši ir visiškai nesiskaitė su aplinkosauga. Nebuvo skiriama lėšų jokioms aplinkosaugos priemonėms.

"Lygiai taip pat dabar besivystančios pasaulio šalys plėtoja pramonę bet kokia kaina - nesvarbu gamta. Vėliau kažkuriuo valstybės raidos lygmeniu suvokiama, kad galbūt padaryta nepataisomų klaidų, - kalbėjo N.Mžavanadzė. - Tokių klaidų yra padariusi ir Vakarų Europa, todėl skatina šalis, kurios dar gali kai ką pakoreguoti, kad jos, plėtodamos pramonę, kartu skirtų pinigų ir aplinkosaugai."

Doktorantė minėjo pastaraisiais metais atsiradusią žaliąją madą. Ekomados dizaineriai tvirtina, kad perka tik ekologišką medvilnę ir tik iš jos siuva drabužius, kad jų logistika suderinta su aplinkos kriterijais. Lygiai taip pat svarbu, ar ekologiškus produktus valgai, kokius elektronikos prietaisus perki, kokiomis transporto priemonėmis keliauji. Žinoma, tokia mada daug kainuoja ir stengiasi pagriebti patį visuomenės elitą. Kita vertus, ji, kaip ir kiekviena mada, gali greitai praeiti, jei nebus pagrįsta tvirtais įsitikinimais ir tikromis vertybėmis. Visuomenė turi būti subrendusi spręsti ekologijos problemas ir kiekvienas žmogus - morališkai įsipareigojęs kitiems ir aplinkai.

Dvasios ekologija

"Vienu požiūriu visi esame lygūs. Kiekvienas turime 24 valandas per parą - nei daugiau, nei mažiau. Mūsų laikas ribotas ir prisipirkę brangiausių, moderniausių daiktų paros nepailginsime", -

kalbėjo pašnekovė.

Jos įsitikinimu, gerovės kilimas ir laimės pojūtis sutampa tik iki tam tikro lygio. Žmonės nebūtinai yra laimingi daugiau turėdami. Patenkinus būtiniausius poreikius, mums lieka nedaug laiko ir kartais net nespėjame pasidžiaugti nusipirktu daiktu. Kiek matome nuolat skubančių ir persidirbusių žmonių, nors daiktų kaupimas, atrodo, dažnai neturi ribų. Ir materialiomis vertybėmis mėginame pakeisti amžinąsias. Pamirštame draugus. Pamirštame knygų skaitymą. Pamirštame, kaip gera kartais pabūti vienam tyloje. Tokie esminiai dalykai suteikia dvasios ramybę, o dvasios ekologija pasidžiaugtų visa aplinka. Kita vertus, kuo daugiau daiktų turime, tuo blogiau aplinkai. Kiekvienas daiktas suryja tiek gamtos išteklių, kad prieš perkant vertėtų gerai pagalvoti, ar tikrai jo reikia.

Dematerializuojant ekonomikos augimą

"Pasaulyje vyksta klimato kaita ir reikia ruoštis prisitaikyti. Prevencinės priemonės ne visada yra išlaidos. Kai kurios jų duoda ir ekonominio pelno. Pirmiausia reikia išnaudoti tas galimybes, kurios palankios tiek ekonomikai, tiek aplinkosaugai, - sakė pašnekovė. - Kai kuriose šalyse didelį ekonominį pranašumą įgis geriamąjį vandenį taupančios technologijos ir galime laimėti kaip maža valstybė, jei sutelktume dėmesį, pavyzdžiui, į efektyvaus gėlo vandens vartojimo technologijų kūrimą. Kitas dalykas - energetika, kaip efektyviau vartoti elektrą. Tokie dalykai rūpės ateityje ir bent jau ekonomikos specialistams aišku, kad ne pramonė sukurs ekonominę gerovę Lietuvoje, o būtent intelektinis potencialas."

N.Mžavanadzė prisiminė Estijos pavyzdį. Šalis, pirmoji pasaulyje įdiegusi elektroninę balsavimo sistemą, sulaukė pasiūlymų iš kitų valstybių įdiegti jose tokias sistemas. Informacinės technologijos labai brangios, o aplinkosaugos požiūriu, pasak pašnekovės, visiškai dematerializuojamas ekonomikos augimas, nes tokioms technologijoms kurti nereikia naftos, medienos ar metalo, ir aplinkai geriau.

"Toks turėtų būti postindustrinės šalies mąstymas, - įsitikinusi N.Mžavanadzė. - Lietuva pralaimės konkurencinę kovą, jei mūsų mokslas nesiims tokių inovacijų pritaikymo pramonės ir verslo srityse. Tik aukštosios technologijos gali padėti mūsų šaliai suklestėti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"