TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

N.Statkutė nemėgsta diktato

2008 05 24 0:00
Muzikologas D.Užkuraitis į renginius eina su N.Statkute.
LŽ archyvo nuotrauka

Nijolę Statkutę daug kas pažįsta kaip menininkų bičiulę. Ji tvirtina, kad savo gyvenimą tvarko kaip nori, o į apkalbas nekreipia dėmesio. Nijolė drąsiai dėsto mintis ir atvirai kalba apie savo jausmus.

Keliones labai mėgstanti N.Statkutė pasakoja apie šalis, kuriose lankėsi daug kartų ir į kurias dar norėtų nuvykti. Kai lyg tarp kitko pasmalsauju, ar yra buvusi Serbijoje, Nijolė pradeda juoktis. Supranta, kad pasidomėsiu ir muzikologu Dariumi Užkuraičiu, kuris šią savaitę iš Serbijos sostinės Belgrado per televiziją komentuoja tarptautinio "Eurovizijos" dainų konkurso eigą. Skaitydami interviu sužinosite, ką atsakė pašnekovė.

Buvo maištinga.

- Būti laisvai, savarankiškai ir nuo nieko nepriklausomai - kodėl gerai ir kodėl blogai?

- Manau, blogybių esama mažiau. Žmogus iš prigimties yra laisvas ir nepriklausomas. Gimsta vienas ir išeina vienas. Dėl nepriklausomybės kovojama nuo pat vaikystės. Paauglystės maištai kyla būtent dėl to. Jei žmogus aktyvus ir smalsus, jį sunku įsprausti į kokius nors rėmus.

- Vis dėlto nestinga žmonių, kurie yra rėmuose, savanoriškai lenda į narvelius ir juose gyvena. Būna, kad net vyrų smurtą patiriančios moterys nebėga iš šeimos narvelių.

- Negaliu suprasti, kodėl tokios moterys negali išsilaisvinti. Pradeda aiškinti, kad gyvena dėl vaikų.

- Net apie meilę skriaudikui šneka.

- Kokia gali būti meilė, jei tu esi auka? Reikia mąstyti, kaip iš viso to laisvintis. Kad šitaip gyventum, turi labai negerbti savęs. Gal tokie žmonės savotiškai riboti, gal juos taip auklėjo? Ir tikrai - kartais auklėdami tėvai perlenkia lazdą, mano, kad vaikai yra jų nuosavybė. Tai - absoliutus blogis.

- Kaip tėvai auklėjo tave?

- Mama visą gyvenimą dirbo mokytoja. Tėtis buvo tarnautojas, dirbo ir vadovaujamą darbą. Mane auklėjo gana griežtai, nes buvau ne iš gerųjų ir paklusniųjų vaikų. Sesuo Alina buvo kur kas ramesnė. Mes labai skirtingo charakterio. Aš - maištinga. Tėvams su manimi buvo nelengva, todėl jie spraudė mane į tam tikrus rėmus. Net dabar mama kartais paklausia: "Kas tave pagimdė tokią laisvą?" Atsakau: "Tai tikrai neatsitiko be tavęs." Vis dėlto užaugau normalus žmogus, manau, ir visai neblogas (šypsosi).

Žinojo, ko siekia

- Šeimas ir vaikus turinčios pažįstamos moterys dažniau sako: kaip tau gerai ar kad nenorėtų būti tavo vietoje?

- Dažniau sako, kad man gerai. Daug kas net teigia, jog gyvenu egoistišką gyvenimą: visą laiką skiriu sau, man nereikia niekuo rūpintis ir už nieką atsakyti. Tačiau kiekvienas pasirenka savo kelią. Dievas vieną žmogų atsiunčia galbūt giminei pratęsti, kitą - kitiems darbams. Nemanau, kad ką nors būčiau praradusi. Savo gyvenimu esu patenkinta ir kokios nors skriaudos nejaučiu.

Šeimą galėjau turėti. Bet gal pernelyg anksti mane pradėjo "imti į žmonas". Buvau pirmakursė, kai man pradėjo pirštis, tikinti, kad turiu tekėti. Nesupratau, kam to reikia. Studentės gyvenimas buvo smagus, laisvas, išvažiavus iš namų ir ištrūkus iš tėvų globos. Niekas nekvaršino galvos. Kodėl turėčiau tekėti? Man buvo svarbu baigti mokslus, įsitvirtinti. Nebuvau iš tų merginų, kurioms rūpėjo susirasti turtingą vyrą. Norėjau viską pati sukurti, nuo nieko nepriklausyti.

- Anuomet ir aplinkiniai spausdavo, kodėl merginos pavardė vis dar nesibaigia "iene".

- Taip, sakydavo, kad esi senmergė. Bet aš žinojau, ko siekiu. Kad neatsitiktų taip, jog būdama ištekėjusi už kokio nors turtingo vyro vieną dieną jis nelieptų susikrauti daiktų ir išeiti. Taip pasitaiko, nors moterys ir vaikus užaugina, ir visas keturias namų kertes laiko.

Prie koncertų salės

- Ar tau svarbu, kad namai būtų švarūs, tvarkingi ir jaukūs? Ar tai tėra vieta, į kurią grįžti pernakvoti?

- Vieta, į kurią grįžtu pernakvoti. Tačiau namie turi būti švaru ir tvarkinga. Galėčiau pasidaryti nepaprastą remontą, bet pinigus skiriu kelionėms. Į užsienį važiuoju du tris kartus per metus.

- Daug apkeliavai. Kokiose šalyse lankaisi dažniausiai, kur nebuvai, bet labai norėtum nuvykti?

- Sakau, kad jei laimėčiau milijoną, visą šią sumą išleisčiau kelionėms. Esu buvusi daugiau kaip 20 šalių. Yra tokių, į kurias daug kartų grįžtu. Prancūzijoje buvau gal 30 sykių, gal 15 kartų ten sutikau Kalėdas ir Naujuosius metus. Turbūt retas žmogus galėtų tai pasakyti. Dabar stengiuosi nebegrįžti į tas vietas, kuriose jau lankiausi. Birželį esu suplanavusi kelionę į Siciliją. Įdomi sala. Dar norėčiau pakeliauti po Karibų jūros šalis. Be galo mėgstu saulę ir šilumą.

- Ar Serbijoje buvai?

- Ne (juokiasi). Mat ką tik grįžau iš Prancūzijos. Apie Serbiją sužinosiu po "Eurovizijos" dainų konkurso.

- Sakei, jog "Euroviziją" žiūri per televiziją. Ar todėl, kad komentuoja tavo draugas D.Užkuraitis?

- (Kurį laiką šypsosi.) Niekada nebuvau didelė "Eurovizijos" gerbėja. Turbūt tai Dariaus įtaka, kad susidomėjau.

- Visiems žinoma, kad judu su Dariumi - pora. Kaip susipažinote ir pajutote vienas kitam trauką?

- Susipažinome atsitiktinai. Ėjau į koncertą ir laukiau draugės. Ten pat Darius kažko laukė. Abu ilgai stovėjome. Paskui jis man pasakojo: "Pamaniau, kad jei prie tavęs ilgai niekas neprieis, pasiūlysiu tau bilietą į koncertą." Tačiau mano draugė atėjo. Pasirodė, jie buvo pažįstami. Ir mus supažindino. Taip prasidėjo mūsų bendravimas.

Matyt, dėl meniškos sielos atsirado trauka. O kai žmogų imi pažinti geriau, pamatai, kad jis yra savas, panašaus mąstymo, pomėgių. Tarkim, per Darių labai susidomėjau muzika. Visada jos klausiausi, bet nebuvau didelė žinovė. Mano muzikinį skonį suformavo Darius.

"Mums taip gerai"

- Ką jauti Dariui - prieraišumą, meilę?

- Žinoma, tai meilė. Jis yra žmogus, kuris reiškia viską.

- Kai kiti jums rodo dėmesį, ar kyla tarpusavyje pavydo kibirkščių?

- Kartais būna. Šiokių tokių. Bet niekada nė vienas iš mūsų nesuteikiame tam pagrindo. Yra absoliutus pasitikėjimas.

- Judu visur galima matyti drauge. O gyvenate kartu ar atskirai?

- Atskirai.

- Dėl tavo noro būti nepriklausoma moterimi?

- Mums taip yra gerai. Išlieka romantika. Neatsiranda perdėto nuosavybės jausmo, kontroliavimo, kas ir kur užtruko. Mudviem tokių dalykų nebūna. Be to, mūsų skirtingas darbas ir gyvenimo ritmas. Darius mėgsta klausytis muzikos iki dviejų valandų nakties. Į darbą eina vėliau. Aš turiu atsigulti iki vidurnakčio, nes rytą keliuosi anksti, septintą. Reikėtų didelės erdvės, kad vienas kitam netrukdytume ir abu jaustume komfortą.

- Gal kada nors jums bus gerai vienuose namuose?

- Nesakau, kad niekada negyvensime kartu.

Pavydas ir apkalbos

- Yra spaudos leidinių, kuriems neduodi interviu. Yra žmonių, kurie tau pavydi, apkalba, skleidžia gandus. Kaip su visu tuo tvarkaisi?

- Skleisti gandus - "šventas" dalykas. Kai du žmonės ilgesnį laiką būna kartu, kai mato, kad draugystė perauga į kai ką daugiau, kai kuriems tai nepatinka. Kaip gali būti, jog šiai porai gerai, kai aplinkui visi skiriasi? Tada ir prasideda apkalbos. Jau nebereaguoju į jas. Anksčiau buvau labai jautri. Itin skaudžiai išgyvendavau. Galiausiai žmogus tampi storaodis. Galvoji: kodėl tau kažkas turi diktuoti sąlygas, aiškinti, kaip gyventi ir su kuo? Tai mano reikalas ir mano gyvenimas - kaip noriu, taip jį ir tvarkau. Man niekada nebus svarbi nei žurnalistų peršama nuomonė, nei visuomenės.

Tarp žmonių

- Girdėjau, kad domiesi filosofine literatūra.

- Buvo metas, gal prieš 15 metų, kai labai domėjausi filosofija ir psichologija. Kai sunkiai susivokiau, kai mąsčiau, ką veikiu, kokia mano vieta gyvenime. Tada į tuos dalykus pradedi žiūrėti filosofiškai. Pamatęs, kad trūksta kokių nors žinių, jų semiesi.

- Filosofijos ir psichologijos žinios tau padėjo?

- Taip, ir dabar padeda, tokie dalykai niekur nedingsta.

- Vienatvė nėra tavo draugė?

- Ne. Nors kartais noriu pabūti viena. Kitąsyk pagalvoju, kad kokį savaitgalį reikėtų praleisti namie.

- Surengti "pižamos dieną"...

- Taip. Bet geriausiu atveju išeina "pižamos pusdienis", nes kas nors paskambina ir ištempia iš namų.

- Nuo žmonių nepavargsti?

- Ne. Esu kompanijos žmogus, daug bendraujantis. Aišku, su tais, su kuriais man miela bendrauti.

- Esi Ryšių reguliavimo tarnybos Administracinio departamento direktorė. Ankstesnėse darbovietėse taip pat turėjai geras pareigas. Tave galima vadinti karjeros moterimi?

- Taip jau gyvenime susiklostė, kad tapau karjeros moterimi. Nors tokio tikslo neturėjau - versdamasi per galvą truks plyš daryti karjerą. Matyt, kai visais įmanomais būdais jos nesieki, karjera pati į tave atsisuka.

- Tačiau laisvalaikiu dažniausiai būni tarp meno žmonių?

- Taip. Toks paradoksas. Turbūt esu meniškos sielos. Todėl juokauju: gal kitame gyvenime buvau menininkė, o dabar mane atsiuntė

dėl kitokio gyvenimo? Iš tiesų mano draugai yra menininkai, ir aš be galo juos myliu. Įdomūs žmonės, su kuriais bendrauti man mieliausia.

- Tačiau menininkų gyvenimo būdas kitoks negu tavo?

- Savo darbą ir laisvalaikį atskiriu. Darbas man patinka, nors ir turiu laikytis tam tikrų rėmų, taip pat aprangos. Laisvalaikiu būnu "savo kailyje".

- Tavo bičiulių būrys labai didelis?

- Taip. Tačiau artimas drauges turiu kelias ir labai jas branginu.

- Kas tau bičiulystėje svarbiausia?

- Labiausiai vertinu pasitikėjimą. Turiu tokią bėdą - esu gana atviras žmogus. Kai su drauge susėdu, išsikalbu iš širdies. Pati didžiausia blogybė būtų, jei gerai pažįstantis žmogus mane išduotų.

- Teko patirti, kas yra išdavystė?

- Taip.

- Atleidai?

- Ne. Kurį laiką net nesisveikinau su tais žmonėmis. Dabar apsiriboju trumpu "labas", bet nebendrauju. Manau, tokių dalykų atleisti negalima.

- Turi kokių nors svajonių ar esi pragmatikė?

- Svajonių turiu, pragmatiškumo - taip pat. Neskrajoju padebesiais, nemanau, kad galėčiau viską mesti ir kur nors išvažiuoti nemąstydama, kas bus. Norisi stabilumo, pagrindo po kojomis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"