TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Naudingesnis Lietuvai būdamas Prancūzijoje

2007 09 22 0:00
Namie Prancūzijoje - visa šeima.
Asmeninio albumo nuotrauka

Jau beveik dešimt metų Prancūzijoje gyvenančio ir dirbančio lietuvių mokslininko Dano Ridiko šeimoje kalbama angliškai. Vaikai mokykloje ir su draugais bendrauja prancūziškai, su mama - korėjietiškai, o lietuviškai mokosi per atostogas Lietuvoje.

Prancūzijos atominės energetikos komisariato CEA mokslo darbuotojas dr. D.Ridikas du tris kartus per metus parvyksta į gimtąją šalį. Aplanko Pakruojo rajone gyvenančius tėvus, du brolius ir seserį.

Branduolio fizikos specialistas glaudžiai bendradarbiauja ir su kolegomis Lietuvoje. Už mokslo patirties, laimėjimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą Danui Ridikui neseniai paskirta Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos premija. Šiemet ja bus pagerbti trys užsienio lietuviai. Premijas iškilmingai įteikti planuojama lapkričio mėnesį.

"Premijos paskyrimas yra paskatinimas ne tik man asmeniškai, bet turės poveikį ir kitiems išeiviams, - sakė LŽ mokslininkas. - Labai tikėtina, kad atvyksiu į įteikimo iškilmes Vilniuje, o savaitgalį greičiausiai praleisiu gimtajame Klovainių kaime. Aplankysiu tėvus, pažvejosiu, išsivanosiu pirtyje."

Sklandžiai - tik popieriuje

Klovainių devynmetė ir Rozalimo vidurinė mokykla. Rajoninės fizikų ir matematikų olimpiados. Neakivaizdinė jaunųjų fizikų mokykla "Fotonas". Fizikos ir matematikos studijos Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1994 metais suteiktas fizikos su šalutine matematikos specializacija bakalauro laipsnis su pagyrimu. Magistrantūra Bergeno universitete Norvegijoje ir 1996 metais įgytas teorinės branduolio fizikos magistro laipsnis.

Toks, atrodytų, sklandus jauno lietuvių mokslininko kelias. Bendradarbiavimas dar studijų metais su žymiais tos srities specialistais iš Nilso Boro instituto Danijoje, Ealmerso universiteto Švedijoje, Surrey universiteto Didžiojoje Britanijoje ir Kurčiatovo instituto Rusijoje. Tik apgynus magistro laipsnį - stažuotė Nilso Boro institute.

1997 metais D.Ridikas buvo priimtas į doktorantūrą Kano universitete Prancūzijoje. Ją atliko Prancūzijos nacionalinėje GANIL laboratorijoje. Eksperimentinė ir teorinė darbo tema buvo susijusi su neutronų ir radioaktyvių jonų gamybos būdų optimizavimu bei hibridinių reaktorių, skirtų branduolinėms atliekoms deginti, modeliavimu. Pagrindinis diplominio darbo eksperimentas buvo atliktas Pietų Afrikos Respublikos nacionalinėje laboratorijoje NAC.

1999 metais D.Ridikui buvo suteiktas Kano universiteto eksperimentinės ir teorinės branduolio fizikos daktaro laipsnis su pagyrimu. Tais pačiais metais buvo suteiktas ir lygia greta Vidurio Europos universitete Budapešte, Vengrijoje, studijuotų aplinkos mokslų ir politikos magistro laipsnis, pripažintas Mančesterio universitete Anglijoje.

Pasak pašnekovo, taip sklandžiai turbūt tik ant popieriaus surašius atrodo. Visko buvo, tačiau visada priekin stūmė smalsumas ir noras daugiau išmokti, sužinoti, suprasti. Be Prancūzijos, doktorantūrą galėjo studijuoti dar Švedijoje ar Olandijoje. Pasirinko Prancūziją, nes šios šalies visai nepažinojo.

Ryšiai ir stiprus užnugaris

Nuo 2000 metų D.Ridikas dirba Prancūzijos atominės energetikos komisariate CEA. Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys yra susijusios su branduolinių atliekų panaudojimo problematika. Pats mokslininkas išskyrė tris darbo temas: skilimo ir pagavimo neutronų skerspjūvių matavimai aukštų neutronų srautų reaktoriuje Grenoblyje, Prancūzijoje; naujos kartos reaktorių modeliavimas; neutronų ir radioaktyvių jonų gamybos optimizavimas.

"Moksle, kaip ir daugelyje kitų sričių, daug kas lemia, kaip pasiseks, - prisiminė pašnekovas darbo prestižinėje įstaigoje pradžią. - Vis dėlto "laimės reikalo", manau, nesugadino, kad baigiau doktorantūrą Prancūzijoje, turėjau tiek eksperimentinės, tiek teorinės fizikos pagrindus, mano mokslinis darbas buvo įtrauktas į nacionalinės ir valstybinės reikšmės projektą. Ne paskutinėje vietoje buvo ir mano tuometinio darbo vadovo pastangos - Prancūzijoje be gerų ryšių ir stipraus užnugario nelabai kur prasimuši."

Grįžti-negrįžti

Prancūzijoje mokslininkas sukūrė ir šeimą. Žmona Seung-In kilusi iš Pietų Korėjos. Susipažino per prancūzų kalbos kursus. Ji turi pramoninio dizaino specialybę, tačiau šiuo metu rūpinasi vaikais. Šeimoje auga du sūnūs. Lukui - aštuoneri, Tomui - penkeri metai. Namie visi kalba angliškai. Berniukai mokykloje ir su draugais, žinoma, prancūziškai, o su mama - korėjietiškai.

"Iš pat pradžių nusprendėme, kad keturios kalbos iš karto gali būti per sunku vaikams. Tad lietuviškai mokomės tik per atostogas Lietuvoje, - pasakojo D.Ridikas. - Šiemet Lukas jau galėjo ir be manęs išsiversti, tik jaunesniam Tomui sekasi kiek sunkiau."

Pašnekovas pripažino, kad laisvalaikio, ypač pastaruoju metu, lieka nedaug, nes dažnai tenka vykti į komandiruotes, dalyvauti eksperimentuose, seminaruose, dirbti su studentais. Likusį nuo darbo laiką stengiasi praleisti su šeima. Dar žaidžia krepšinį vietos miestelio klube. Artimų draugų iš pažįstamų būrio išskirtų tik vieną kitą ir kategoriškai netvirtintų, kad jau yra įleidęs šaknis Prancūzijoje.

"Ir taip, ir ne, - svarstė pašnekovas. - Kol kas mane čia sulaiko įdomus darbas, geras atlyginimas ir padėties stabilumas. Galvoju ir apie augančius vaikus, kuriems laikui bėgant bus vis sunkiau palikti Prancūziją. Mano buvimas Prancūzijoje - bent šiuo metu - manau, yra naudingesnis Lietuvai. Argi ne todėl šis pripažinimas skiriant premiją už nuopelnus plėtojant ryšius su Lietuva?! Vis dėlto dar nežinau, kaip pasielgčiau, jei pasitaikytų gera proga. Atvirai kalbant, jaučiu, kad grįšiu, tik nežinau, kada. Gal po metų, o gal... tik išėjęs į pensiją."

Ir buitis, ir akademinė laisvė

D.Ridiko įsitikinimu, mokslininko gyvenimas plačiąja prasme nelabai priklauso nuo buvimo vietos. Šiais laikais tam tikras mokslo sritis galima "stumti" net sėdint namie. Vis dėlto mokslininko buitis ir kasdienybė kartais smarkiai skiriasi.

"Turbūt todėl ir dirbu Prancūzijoje, šalyje, kurioje branduolio fizika ir ypač branduolinė energetika niekam nėra svetima, - sakė pašnekovas. - Atominės energetikos komisariate CEA dirba apie 15 tūkst. žmonių. Priklausau laboratorijai, kurioje gerai idėjai įgyvendinti ar net tik išbandyti visada atsiras lėšų. Ekonomiškai stipriai šaliai būdingas kitoks požiūris į mokslą. Daugiau sau leidžiama rizikuoti. Stipresnė čia yra ir vadinamoji akademinė laisvė dirbti ta kryptimi, kurioje labiausiai gali atsiskleisti, daugiausia nuveikti."

Pradedant direktorių atlyginimais

D.Ridikas daug prisideda prie mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimo ir pats palaiko gana glaudžius ryšius su Lietuva. Nors, bent iš pradžių, kaip pripažino, būta šiokio tokio atsitiktinumo.

"Pirmą lietuvį studentą man įtaisė mūsų laboratorijos vadovas. Vien todėl, kad jis buvo lietuvis, - prisiminė Prancūzijos atominės energetikos departamento mokslo darbuotojas. - Vėliau grįžau į Vilnių, į jo magistrantūros darbo pristatymą. Tiesiogiai pabendravau su žmonėmis, apsikeitėme adresais, ir nuo to viskas prasidėjo. Lietuvos universitetai rengia gerus specialistus, dar jei pataikai ant žmogaus, kuris atviras naujovėms ir kaitai, gali susiklostyti labai naudingas bendradarbiavimas abiem šalims."

Lietuvos mokslo raida, pasak pašnekovo, kaip ir bet kurios kitos atsistojančios ant kojų šalies, priklausys nuo valstybės požiūrio. Jei mokslas jai svarbus, tai bus, pavyzdžiui, garantuotas finansavimas, tinkamos ir laiku atliktos reformos, plėtojami tarptautiniai ryšiai.

"Valstybės paramos ir dėmesio mokslui niekada nebus per daug, o to Lietuvoje dar trūksta. Nors gal po truputį įsivažiuojama. Kad ir pradedant... institutų direktorių atlyginimais!" - pašmaikštavo mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"