TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nauja perspektyva - felicitarinė politika

2011 07 09 0:00

Laimės politika

Himalajuose, šalia Indijos, yra nedidelė Butano valstybė. Dėl skurdo, neraštingumo ir mirtingumo iki praėjusio amžiaus (aštuntojo dešimtmečio) ji nuolat atsidurdavo tarp labiausiai atsilikusių šalių. 1972 metais į ją dėmesį atkreipė politologai, sociologai bei ekonomistai ir pradėjo minėti kaip šalį, kurioje priimami egzotiški sprendimai. Naujas Butano karalius Jigme'as Singye Wanchukas pareiškė, kad BNL (bendroji nacionalinė laimė), o ne BVP (bendrasis visuminis produktas) yra pagrindinis kriterijus, vertinant valstybės pažangą. Kalbėdamas apie Butano plėtros planus, jis sakė: "Jeigu plano įgyvendinimo pabaigoje mūsų žmonės nebus laimingesni, nei jie buvo anksčiau, turėsime pripažinti, kad mūsų planas nepavyko."

Bendrajai nacionalinei laimei kurti buvo numatyti keli svarbiausi uždaviniai.

Kokybiško valdymo ir demokratijos sukūrimas. Nors dauguma Butano piliečių pasisakė už neribotą monarchiją, vis dėlto, vadovaujantis nuostata, kad savivalda ir demokratija yra patikimesnės ilgalaikės laimės prielaidos, įvesta nauja konstitucija ir įvyko pirmieji rinkimai.

Stabili ir teisinga socialinė bei ekonominė plėtra. Ekonomikos augimą bando skatinti visos vyriausybės. Ne visoms tai pavyksta. Neriboto augimo idėja ypač patraukli atsilikusiose šalyse. Butano vyriausybė, kad išlaikytų stabilesnę plėtrą, sąmoningai susilaikė nuo maksimaliai greito augimo. Idėja, kad šios plėtros teikiama nauda turėtų būti dalijamasi teisingai, nors ir negali būti vienareikšmiškai suprantama, bet bent jau skatina daugiau investuoti į švietimą bei sveikatos apsaugą.

Aplinkos apsauga. Laikomasi nuostatos, kad ekonomikos augimas mažiau svarbus nei gamtos apsauga. Pavyzdžiui, plastikiniai maišeliai yra uždrausti; siekiama, kad 60 proc. Butano ploto užimtų miškai.

Bendruomeniškumo ir nacionalinio savitumo saugojimas. Manoma, kad laimingas žmogus jaučia priklausomybę bendruomenei. Todėl valstybės uždavinys - ne tik išsaugoti Butano tradicinę kultūrą, bet ir skatinti savanorystę, bendradarbiavimą ir harmoningą pusiausvyrą tarp šeimos, darbo bei laisvalaikio.

Išvardytos svarbiausios laimingos visuomenės kūrimo kryptys susietos 72 rodikliais, pagal kuriuos vertinami pareigūnų veiksmų rezultatai. Atrodo, kad Butano pasirinktas kelias - kurti laimingą visuomenę - yra sėkmingas. Vidutinė gyvenimo trukmė išaugo nuo 43 iki 66 metų. Gyventojų raštingumas - nuo 10 iki 70 procentų. Netgi BVP, kuriuo tarsi nesirūpinta, dalis vienam gyventojui viršija Indijos piliečiui tenkančią BVP dalį.

Butanas kol kas yra vienintelė šalis, paskelbusi žmonių laimę svarbiausiu politikos tikslu. Tačiau felicitarinės (lot. felicitas - laimė) politikos idėja turi netrumpą istoriją. Apie laimę kaip viešosios politikos tikslą pradėta kalbėti XVIII amžiuje. Prancūzijos Respublikos konstitucijoje buvo įrašyta, kad visuomenės tikslas yra bendra laimė. Liberalus anglų filosofas J.Benthamas teigė, kad svarbiausias vyriausybės tikslas - užtikrinti didžiausią laimę didžiausiam žmonių skaičiui.

Šiandien Didžiosios Britanijos konservatorių partijos lyderis D.Cameronas pareiškė: "Mes turime galvoti ne tik apie tai, kaip gerai būtų "įdėti" pinigų žmonėms į kišenes, bet ir kaip įleisti džiaugsmo į žmonių širdis." Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy keletui žymių ekonomistų pavedė parengti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti piliečių laimę.

Lietuviška realybė

Apie visuomenės problemas galima rašyti remiantis skaičiais, teorijomis ir faktų analize. Galima pasidalyti ir asmeniniais įspūdžiais.

Seimo narys nuolat susitinka su įvairiomis žmonių grupėmis. Maždaug dviejų šimtų tokių susitikimų dalyvių paklausiau, ką jie žino apie felicitarinę politiką. Niekas nieko nežinojo. Kai kurie leido suprasti, kad negražu klausinėti apie tarptautinių žodžių reikšmes, nors demografinė ar socialinė politika (tai - taip pat žodžiai iš tarptautinių terminų žodyno) visiems buvo girdėti. Jeigu ne vienas filosofijos doktorantas, kuris žinojo ir dar įdomesnių terminų, būtų galima tvirtinti, kad laimės politika Lietuvoje - visiškai negirdėtas dalykas.

Pokalbiai apie laimės politikos turinį ir jos esmę yra ne mažiau pamokantys. Pasakojimas apie Butaną visiems patinka, bet daugmaž vieningai sutariama, kad rūpintis visuomenės laime gali tik rytiečiai budistai iš atsilikusių šalių. Lietuva, aišku, nėra nei budistų šalis, nei labai atsilikusi. Pasakojimas apie turtingose Vakarų šalyse plintančias laimės ekonomikos idėjas irgi visiems patinka. Sutariama, kad tai gali sau leisti turtingi vakariečiai. Lietuva, aišku, nėra nei turtinga, nei Vakarų Europos šalis.

Išvada taip pat aiški: jeigu piliečiai nesusimąsto apie laimingos visuomenės galimybę, veikiausiai jos dar teks palaukti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"