TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Naujas Piekurų kūrybos puslapis – tapyti papuošalai

2016 04 18 6:00
Rūta ir Marijus Piekurai - ir šeima, ir kūrybinis tandemas.  Alinos Ožič nuotrauka

Garsiai menininkų dinastijai atstovaujanti Rūtos ir Marijaus Piekurų šeima atvėrė netikėtas kūrybines erdves. Ten galima rasti analogų neturinčių kaklo puošmenų – žiogų, tapytų papuošalų ir kitokių originalių aksesuarų, o svarbiausia – daug išmonės ir naujų vizijų.

Menininkų Piekurų dailės studija vadinama buto dalis atrodo meniška ir tvarkinga. Ant sienų ir įvairių paviršių iškabinti ar išdėlioti kūriniai – nuo smulkiausių ir stambesnių gabaritų. Tam tikrose vietose sudėti kūrybos įrankiai, kitos darbui reikalingos priemonės. Vis dėlto M. Piekuras su šypsena sako, kad kartais į studiją sunku užeiti, nes apimta kūrybinio įkarščio žmona darbais apdėlioja visus paviršius. Bet kokiu atveju šiuose namuose tvyro meninė atmosfera.

Tėčio kaklaraištis

Entomuzikologė Rūta pasakoja, kad visada mėgdavo puoštis. Papuošalai sukuria jausmą, kad ji yra laimingesnė, drąsesnė, pakylėta. Tačiau kadaise stambių, faktūrinių, ryškių, dramatiškų, teatrališkų papuošalų parduotuvėse ji nematydavo. Todėl kilo mintis pačiai tokius kurti.

Viskas prasidėjo nuo audinių. „Pradėjau nuo kaklaraiščio, – prisimena Rūta. – Iš jo padariau pirmą papuošalą – jurginą. Ir pasipuošiau“. Po to ji pradėjo eksperimentuoti su įvairiomis medžiagomis – akmenimis, kriauklėmis, biseriu ir taip toliau. Tačiau visada šalia buvo ir tekstilė, kaklaraiščiai.

Naujas ženklas ne tik vyrams

R. Piekurienė yra sukūrusi ciklą „Sutramdyti kaklaraištukai damoms“. Praėjusį pavasarį „beraitydama“ vieną iš tokių moteriškų puošmenų, skirtų ne tik pasipuošti, bet ir lengvai paprovokuoti vyrus –“teisėtus“ kaklaraiščių dėvėtojus, menininkė padarė netikėtą atradimą. Ji sukonstravo modelį, kokio niekada nebuvo. „Supratau, kad tai yra visiškai naujas stiliaus ženklas vyrams“, – prisimena autorė. Kaip sako R. Piekurienė, vyrų mados žinovė, drabužių dizaino specialistė Brigita Kupčikienė patikino, kad tai – visiškai naujas modelis, atitikmenų neturintis aksesuaras. R. Piekurienė pavadino jį žiogu ir modelį patentavo, įgydama išskirtines autorines teises. Taigi prie pasaulyje įprastų aksesuarų, tokių, kaip kaklaraištis, varlytė ar peteliškė prisidėjo naujiena – žiogas. Derėtų pridurti, kad jis tinka ir dailiosios lyties atstovėms.

„Kaklaraištis – sena nugrota plokštelė. Peteliškė – kaprizingas aksesuaras, ne kiekviena proga tinka“, – apibūdina menininkė. „Kaklaraištis į barščius lenda“, – papildydamas šmaikštauja sutuoktinis tapytojas M. Piekuras. Ir teigia, kad anas varžo, o žiogas tinka ir prie prasegtų marškinių, tad nespaudžia kaklo. Be to, gali būti ir kaip išeiginis, proginis ir kaip demokratiškas kasdienis aksesuaras. Iš kalbos akivaizdu, kad M. Piekuras pats jau ne kartą buvo pasirišęs žiogą. Gavo dovanų nuo žmonos? „Taip, – sako žinomas dailininkas ir nusišypso: – O dar parodose dalyvauju kaip modelis, nes juk reikia vizualizacijos.“

Sena svajonė

Papuošalai, gaminami iš įvairių medžiagų, – ir toliau lieka ne mažiau svarbi R. Piekurienės kūrybos dalis. Neseniai prie šio proceso prisidėjo sutuoktinis. Šįkart ne kaip pavaidinantis modelį, bet kaip dailininkas. Atsirado dar viena unikali kūrybinė sritis – tapyti papuošalai. Tokius dabar kuria Piekurų tandemas.

Rūta juokdamasi sako, kad gal pusę metų aplink vyrą ratus ėjo, zyzė... M. Piekuras teigia, kad tuo metu buvo padaręs kūrybinę pauzę. Žmonos įkalbėtas galiausiai ryžosi su teptuku ir aliejiniais dažais prisėsti prie papuošalų. Pasirodo, kurti miniatiūras buvo sena tapytojo svajonė. „Tai štai – Rūtos dėka atverčiau naują savo kūrybos puslapį“, – sako Marijus.

Pirmas darbas buvo papuošalas su mėlynu angelu. Jį sukurti pavyko greitai. Po to M. Piekuras pradėjo svarstyti apie formą, kompoziciją, detales, kūrybinį bendradarbiavimą su žmona. Pradėjęs nuo angelų, temas praplėtė iki natiurmortų. Dabar apskritai turi daug idėjų. „Rūta net pasiūlė „vabalus“ dekoruoti, – priduria tapytojas. – Temų vis daugėja, vizijos ir fantazijos plaukia.“

Savotiškas karoliukas

Kai Marijus nutapo papuošalui skirtą miniatiūrą, darbo imasi Rūta. „Tenka gerokai pamąstyti. Marijaus paveikslas – tarsi savotiškas karoliukas, turi rasti būdą jį įsodinti į tam tikrą apsodą, aplinką, kontekstą – kalba menininkė. – Tai kaprizinga ir man nauja medžiaga. Reikia laiko, kol randi tinkamą spalvinė foną, faktūrą ir taip toliau.“

Rūta tariasi su vyru, siekdama sukurti tinkamą derinį. Kalbasi, randa konsensusą. Marijus kurdamas taip pat derinasi su Rūta. Dailininkas sako, kad tapyti papuošalus yra tam tikras iššūkis, nes reikia gerai valdyti nedidelę erdvę, tapyti plonu teptuku.

Pirmą tapytą papuošalą Piekurų tandemas sukūrė prieš porą mėnesių. Šiuo metu jau yra beveik dešimt darbų. Marijus mano, kad toks eksperimentas turėtų pasiteisinti. O parodą planuotų rengti po kokių metų. Tada, kai susikaups pakankama kolekcija. „Todėl dabar nenorime jų „parceliuoti“, pardavinėti“, – paaiškina. O norinčiųjų įsigyti, pamatę naujausius Piekurų darbus internete, jau yra. Tačiau jiems teks pasikaustyti kantrybe. „Ką galiu padaryti – tai tik rezervuoti papuošalus“, – sako Rūta.

Lyg nesibaigianti šventė

M. Piekuras patenkintas dabartiniu kūrybiniu polėkiu. Kaip paaiškėjo, pauzė gali būti ir naudinga. „Kartais reikia pastovėti, atsigręžti, pamąstyti, – teigia jis. – Dabar yra naujas postūmis, jis įsiprasmina. Vėl esu išsiilgęs tapybos.“

Rūta prisipažįsta vis dar negalinti iki galo patikėti dabartiniu kūrybos etapu. Šis laikotarpis jai – kaip „vienas didžiulis aiktelėjimas“. Vadina jį dideliu džiaugsmu ir malonumu, lyg nesibaigiančia švente. Menininkę apėmęs toks jausmas, lyg atsispyrę nuo žemės kartu su vyru skristų. Jiedu kyla į kūrybinės išmonės erdves.

Pasak Rūtos, judviejų požiūriai į meną, reiškinius, žmones yra panašūs. Ji svarsto, ar dėl to, kad daug metų gyvena kartu, ar tokie buvo jau tada, kai susitiko. Kad ir kaip būtų, šiam kūrybiniam tandemui gerai sekasi.

„Tai naujas bendravimo ir kūrybos etapas“, – dabartinį laikotarpį apibūdina R. Piekurienė. Į šeimos komandą įsitraukė ir sūnus Juozas, jaunas verslininkas, tapęs savotišku tėvų vadybininku, bei dukra Jonė, neretai patarianti ir padedanti mamai per papuošalų gamybos procesą.

Stebuklingas pojūtis

M. Piekuras pasakoja, kad kai kadaise Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) galerijoje buvo rengiama šios didelės menininkų dinastijos, kurios svarbios kūrybinės asmenybės – šviesaus atminimo tėvai Igoris Piekuras ir Marija Teresė Rožanskaitė, paroda, dalyvauti buvo pakviesta ir Rūta. Ji eksponavo savo sukurtų papuošalų kolekciją. Tuometis LDS pirmininkas, dabar jau šviesaus atminimo Valcovas Krutinis, pamatęs tuos darbus, nustebo, kad jų autorė nėra baigusi dailės mokslų. „Tai fenomenas, stebuklas, kai žmogus turi tokį pojūtį ir prilygsta profesionalams“, – V. Krutinio žodžius priminė M. Piekuras. Marijaus nuomone, geri vertinimai suteikia pasitikėjimo. „Kiekvienas žmogus, ką nors darydamas, abejoja“, – teigia jis.

Rūta sako, kad baigė ne Dailės, bet Muzikos akademiją, sritis – taip pat kūrybinė, be to, visą gyvenimą ją supa menininkai. Papuošalus ji kuria beveik du dešimtmečius. R. Piekurienės rankomis sumeistrautais aksesuarais puošiasi ne tik atskiri žmonės, poros, šeimos, bet ir grupės. Neseniai ji sukūrė žiogų kolekciją vienam Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurse „Dainų dainelės“ dalyvaujančiam kolektyvui. Menininkė kuria skiriamąją puošmeną – segę „Lietuvos moksleivių dainų šventės“ vadovų, dirigentų ir choreografų pulkui. Liepos mėnesį galima bus pamatyti rezultatą.

„Papuošalai – tarsi mažos būtybės, galinčios padėti įveikti rutinos slenksčius, susikauti su savo baimėmis ar kilstelėti, kaip oro balionai. Nors kažkiek, bet debesų link! Papuošalas mums – draugas, gynėjas, suokalbininkas. Dėl šių savo galių, jau prieš daugybę šimtmečių jiems buvo patikėtos didelės misijos: apsaugok, stiprink ir tik tada – puošk ir žavėk!“ – įsitikinusi R. Piekurienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"