TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Negalia nesutrukdė pražysti talentui

2014 06 14 6:00
Savo vidinį pasaulį talentingas piešėjas Martynas Kitovas išlieja popieriuje.

Vilniečio Martyno Kitovo kūriniai jau rodyti keliose parodose, išleista jo piešinių knyga, dailės ekspertai žavisi jo piešinio technika ir kūrybos polėkiu. Negalia nevaržo šio jauno žmogaus minties laisvės piešiniuose.

Sostinės dienos centre "Šviesa" septyniolika metų dirbanti dailės mokytoja Audronė Urbanovičienė sakė, kad prieš bene penkiolika metų į jos grupę atėjo labai baikštus jaunuolis, sergantis autizmu. "Tokie žmonės nėra didelių kompanijų mėgėjai, prie kitų jie pripranta pamažu. Martynui sunku greitai įsilieti į kolektyvą, jo pasaulis gana uždaras. Iš pradžių jis prašydavo leisti tik pasėdėti užsiėmimuose. Net neįtariau, jog turi ypatingų gabumų. Kad nesėdėtų dykas, tiesiog padaviau jam flomasterių ir pasakiau - piešk. Prisimenu pirmąjį Martyno darbelį - tai buvo labai saviti begemotai, jų tiek daug ir labai įdomiai sukomponuota - lyg skristų, sūkuriuotų begemotų banda. Jau tas pirmas piešinys man labai patiko, ėmėme piešti daugiau", - pasakojo M. Kitovo, kuriam dabar 33-eji, dailės mokytoja.

Atsiskleidė dienos centre

Pasak A. Urbanovičienės, Martyno kompozicijos itin savitos. Ji prisiminė, kaip pradėjęs piešti jaunuolis pavaizdavo mamos portretą. Nors žmonių portretų jis beveik nedaro, savo mamą - muzikę, skambinančią pianinu, - nupiešė su daugybe rankų, bene penkiomis poromis. "Nuostabu, kaip žmogus sugebėjo perteikti ir grojimą instrumentu, ir tą mamos buvimą visur jo gyvenime. Martyno ryšys su mama labai gražus, šiltas", - prisiminė A. Urbanovičienė. Pirmieji Martyno dailės darbai buvo spausdinti žurnale "Viltis", kurį leidžia dienos centras "Šviesa" - socialinės globos įstaiga sutrikusio intelekto žmonėms. Mokytoja apie savo mokinį parašė miniatiūrą, pristatė auklėtinį platesnei visuomenei.

Kad autizmu sergantis jaunuolis turi išskirtinį dailininko talentą, iki A. Urbanovičienės nepastebėjo niekas, net vaikino artimieji. Dailės mokytoja prisiminė, jog pasidalijusi savo nuostaba, kaip fantastiškai Martynas piešia, sulaukė jo mamos džiaugsmo ašarų: iki šiol nė vienoje įstaigoje, kurią lankė sūnus, jis niekada nebuvo pagirtas. Audronė prisipažino, jog tai išgirdusi susijaudino. "Dar kartą įsitikinau, kad kiekviename žmoguje reikia ieškoti ir atrasti tai, ką jis turi geriausio. Jeigu nubrėši brūkšnį: šis aukštesnis, tas žemesnis - vadinasi, netinka, nieko doro nebus. Nereikia ieškoti standarto, reikia atrasti tai, ką žmogus turi savito ir ypatingo", - įsitikinusi daugelį metų su sutrikusio intelekto žmonėmis dirbanti mokytoja.

Kiekvienas Martyno darbas - savitas ir išbaigtas.

Darbai sudėti į knygą

M. Kitovo kūrinių knygą "Mano pasaulis moka skristi, plaukti ir dainuoti" padėjo sukomponuoti dailininkė iliustruotoja Ieva Babilaitė. Menininkė prisipažino, kad pažintis su šiuo jaunuoliu ir jo piešiniais paliko jai neišdildomą įspūdį: "Net jei turi negalią, Martyno minties laisvė piešiniuose nepavejama. Jo gebėjimas piešti - kerintis."

Dienos centro "Šviesa" dailės mokytoja sakė, kad į knygą sudėti kelių pastarųjų metų Martyno piešiniai. "Iš pradžių jis piešė flomasteriais, ilgainiui išsikristalizavo jam būdingas stilius - piešiniai juodu rašikliu, nespalvoti. Jo linija - labai turtinga, čia jo tikroji menininko stiprybė. Kad piešiniai "neišliptų" už popieriaus lapo krašto, - o tai Martynui įsijautus piešti neretai nutikdavo, - pasiūliau paprastą dalyką: iš popieriaus iškirpau paprasčiausią rėmelį. Autistams tai labai tinka, neperžengti savo susikurtų tam tikrų rėmų yra natūrali būsena", - sakė savito menininko mokytoja.

Per meną atsirado ir gana glaudus mokytojos Audronės ryšys su savo mokiniu. Moteris žino, kad jaunuolis mėgsta žiūrėti televizijos laidas apie gyvūniją, žavisi mistiniais padarais - drakonais. Mokytoja dažnai prašo Martyno nupiešti tai, kas jam paliko įspūdį per keliones, matytas laidas. "Nuostabiausia, kad Martynas neturi štampų. Tas pats daiktas jo piešiniuose gali būti pavaizduotas visiškai skirtingai. Dauguma mūsų esame apsiriboję klišėmis - išmokai piešti namą, tai ir pieši jį standartiškai. Martyno piešiniai - tikroji kūryba, kiekvieną kartą vis kitaip pamato ar erelį, ar drakoną, ar dar ką nors kito", - tikino A. Urbanovičienė.

Neabejotinas M. Kitovo talentas piešti - dar ne viskas, jis lanko keramikos užsiėmimus. Martyno darbai - abstraktūs ir įdomūs, jie taip pat buvo eksponuoti parodoje.

Mokytoja atrado pašaukimą

Septyniolika metų dienos centre dirbanti Audronė, baigusi piešimo ir braižybos specialybę tuometiniame Pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas), keletą metų dirbo bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau darbas jos nesužavėjo. Kol augino dukras, kad turėtų laisvesnio laiko savo mergaitėms, dirbo dailininke parduotuvėse. "Kai vaikai paaugo, apėmė neviltis nuo šio beprasmio darbo. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pamačiau per televiziją laidą apie šį dienos centrą. Jis buvo ką tik įkurtas, jam tuomet vadovavo mano pažįstama Ona Eigirdienė. Atėjau ir pasiprašiau priimama. Man tada buvo 49 metai, jaučiausi taip beprasmiškai gyvenanti. Gavau sandėlininkės pareigas, o kai išėjo dailės mokytoja, užėmiau jos vietą", - prisiminė pašnekovė. Ji tikino, kad per tuos metus nė minutės nesigailėjo pradėjusi dirbti su neįgaliaisiais.

"Sužinojau galybę dalykų, apie kuriuos anksčiau nė nenutuokiau, patobulėjau kaip asmenybė. Bendravimas su šiais žmonėmis, sakyčiau, mane išlaisvino. Pradėjau visiškai kitaip reaguoti į aplinkui vykstančius dalykus, reikšti savo jausmus, negniaužti jų. Neseniai lankiausi savo anūkų mokyklos koncerte. Buvau priblokšta, kaip tėvai reaguoja į savo vaikų pasirodymus - sėdi, santūriai papliaukši delnais, lyg ko gėdytųsi, jie nesugeba džiaugtis. Kai mūsų centre vyksta koncertas, mes audringai džiaugiamės kiekvienu pasirodymu, šaukiame, reikškiame emocijas. Blogai, kad mūsų visuomenė tokia susikausčiusi", - kalbėjo dailės mokytoja.

Rengia auklėtinių parodas

Pasak A. Urbanovičienės, dienos centras nuolat rengia savo auklėtinių darbų pristatymus visuomenei. Talentingiausio jos globotinio M. Kitovo piešinių parodos buvo surengtos bent trys, visur jis buvo puikiai įvertintas profesionalų. Martyno iliustracijos dalyvavo "Knygos meno" parodoje ir gavo diplomą "Už įgimtą neprofesionalo profesionalumą".

"Dalyvaudamas parodose, atsiimdamas prizus, Martynas tarsi lenda iš savo uždarumo kiauto. Visai neblogai jaučiasi tarp daugybės žmonių, mes tuo labai džiaugiamės. Kai dalyvavome jo knygos pristatyme, Martyno vyresnė sesuo visai rimtai prisipažino, kad tokių meno aukštumų, ko gero, jai nepavyks pasiekti, nors ji taip pat menininkė", - prisiminė vaikino mokytoja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"