TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Neįgaliukai globėjus vadina marsiečiais

2015 01 24 6:00
"Net nerandu žodžių apsakyti, kiek dvasinės palaimos, pasitenkinimo teikia jaunųjų maltiečių veikla", - nuoširdžiai tikino vilnietė Brigita Riaukaitė. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

"Marsiečiai atėjo!" - kas savaitę girdi džiaugsmingą šūksnį jaunųjų maltiečių neįgaliųjų veiklos koordinatorė vilnietė Brigita Riaukaitė, kai su kitais vaikinais ir merginomis ateina lankyti protinę negalią turinčių mažųjų globotinių.

Devyniolikmetė Brigita jau pusantrų metų yra Maltos ordino jaunųjų maltiečių padalinio savanorė. Dar mokydamasi mokykloje ji iš klasės draugo išgirdo siūlymą užpildyti anketą internete ir pabandyti savo jėgas jaunųjų maltiečių veikloje. "Tada buvau septyniolikos, norėjosi ko nors naujo, nieko nežinojau apie Maltos ordino veiklą, net neįsivaizdavau, ką ten reikės daryti. O kad ši veikla šitaip iš esmės pakeis mano gyvenimą, negalėjau net susapnuoti", - prisiminė Brigita.

Iš pradžių virpėjo kojos

Mergina juokėsi, kad į pirmąjį jaunųjų maltiečių naujokų susirinkimą ėjo smarkiai nerimaudama. Kad būtų drąsiau, kartu pasikvietė kitą bendramokslę, tačiau iš jaudulio jai net kojos drebėjo. Pasak Brigitos, nerimas kamavo dėl nežinomybės: viskas buvo nauja, tada dar negalėjo įsivaizduoti, ką jai teks daryti. Per pirmąjį susirinkimą jaunuoliams buvo išdalyti sąrašai, kokiomis veiklomis jie galėtų ir norėtų užsiimti. "Tame sąraše pamačiau siūlymą lankyti neregius vaikus. Nežinau kodėl, bet iš karto supratau, kad čia mano vieta. Pradėjusi savanoriauti iš karto visa širdimi įsitraukiau į šią veiklą. Labiausiai dėl to džiaugėsi mano močiutė", - teigė pašnekovė.

Pasak Brigitos, jaunųjų maltiečių veikla suskirstyta savaitės dienomis: pirmadieniais savanoriai lanko Vilniaus krizių centro gyventojus, antradieniais skuba į Vaikų dienos centrą, trečiadieniais būna pas senelius, ketvirtadieniais lanko neįgaliukus vaikus, penktadieniais - neregius ir silpnaregius vaikus bei jaunimą Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centre.

"Iš šalies galėtų pasirodyti, kad nieko konkretaus nedarome, tiesiog keletą valandų būname su lankomaisiais, žaidžiame su vaikais, kalbamės su seneliais, bendraujame. Bet nerandu žodžių apsakyti, kiek dvasinės palaimos, pasitenkinimo ši veikla teikia. Tiek mums, tiek mūsų globotiniams", - tikino mergina.

Pašnekovė pasakojo, kad jaunieji maltiečiai organizuoja ir savo renginius, per kuriuos bendrauja tarpusavyje, dalyvauja sąskrydžiuose, vasaros stovyklose, dalijasi patirtimi. Jeigu jaunieji neįgaliųjų bičiuliai jaučia, kad trūksta žinių, kaip bendrauti su globojamaisiais, jiems organizuojami specialūs mokymai, savanoriai klausia jų globotinių mokytojų patarimų. Pernai Brigita savo laisvalaikį skirdavo regėjimo negalią turintiems vaikams ir jaunuoliams, tačiau prieš pusmetį aktyviai ir veikliai merginai buvo pasiūlyta tapti jaunųjų maltiečių neįgaliųjų veiklos koordinatore. "Iš pradžių buvo nedrąsu - bendrauti su protinę negalią turinčiais vaikais yra didesnė atsakomybė. Tačiau pamaniau, jog verta pabandyti. Maltiečių veikla tuo ir patraukli, kad čia nuolat susiduri su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Dabar galiu tvirtai pasakyti, jog tai yra stiprūs emociniai potyriai, kurie suteikia mano gyvenimui naujos prasmės", - tikino B. Riaukaitė.

Jaunimas aktyviai dalyvauja įvairiuose maltiečių renginiuose.

Vaikai jų laukia

Brigita neslėpė, jog pradėjus savanoriauti iš pradžių neįgalius vaikais reikėjo tarsi prisijaukintii, kaskart atėjus jie iš naujo nedrąsiai klausdavo vardo. Dabar mažieji, vos pasirodo jaunieji maltiečiai, bėga jų apkabinti, džiaugiasi sulaukę mielų svečių. "Matau, kaip jie mūsų pasiilgsta. Kai kalbamės su auklėtojomis, šios pasakoja, kad visą savaitę vaikai klausinėja, kada ateis marsiečiai? Jie mus taip praminė. Tikrai nesitikėjau, kad vaikai gali šitaip laukti mūsų. O juk, atrodo, praleidžiame su jais tik kelias valandas, tiesiog žaidžiame. Bet jiems tai svarbu, ir šios emocijos kelia begalinį džiaugsmą", - išgyvenimais dalijosi Brigita ir tikino, kad kiekvienas savanoris pats renkasi, kam skirs savo laiką dalyvaudamas jaunųjų maltiečių veikloje. B. Riaukaitė iš pradžių jautė nepasirengusi bendrauti su neįgaliais vaikais, tačiau pradėjusi tuo užsiimti pajuto radusi tikrąjį savo kelią. Kiti Brigitos kolegos renkasi bendrauti su senais, vienišais žmonėmis, teikti moralinę paramą smurtą patiriančių moterų ir vaikų pensiono gyventojams.

Brigitos teigimu, nors Maltos ordinas yra katalikiška organizacija, ypatingo pamaldumo iš savanorių čia niekas nereikalauja. Per savanorių sąskrydžius, stovyklas aukojamos mišios, jas lanko tie, kas nori. Maltiečiai būna kviečiami į pligriminius žygius, juose taip pat dalyvauja tik norintieji, kuriems tai svarbu ir patinka.

Per pusantrų metų jaunųjų maltiečių gretose mergina susirado daugybę draugų ir bendraminčių. "Net neįsivaizduoju, kaip dabar gyvenčiau, jeigu nebūčiau prisidėjusi prie šios veiklos. "Ji taip kardinaliai pakeitė viską: tiek mano vidų, tiek aplinką, tiek pasaulio matymą. Mes esame lyg šeima, nors ir labai skirtingi, bet iš esmės - giminingų sielų, mąstome labai panašiai", - sakė Brigita.

Vilniaus jaunųjų maltiečių vadovė Ieva Čepaite (pirma kairėje) ir Brigita Riaukaitė konsultuoja būsimas savanores. / Asmeninio albumo nuotrauka

Dvynys brolis palaiko

Jaunoji savanorė šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuoja pramogų industrijos specialybę. Studijas rinkosi pagal pašaukimą, šioje srityje ji regi savo ateitį. Jaunųjų maltiečių veikla jai labiau pomėgis, tarsi užklasinė veikla, jos ir ateityje neplanuoja atsisakyti, tai jau tapo merginos gyvenimo būdu.

Brigitos šeima labai palaiko jos kaip savanorės veiklą. Tėvai ir dvynys brolis Dovydas, kurie iš pradžių santūriai žvelgė į jos entuziazmą, gana greitai suprato, kad čia ji atrado save, tai nebuvo jaunos merginos trumpalaikė užgaida. Nors Brigitos brolis jaunųjų maltiečių veikloje nedalyvauja, visada noriai padeda, kai sesė kreipiasi pagalbos. "Dovydas labai pagelbėjo, kai rengėme "Maisto banko" akciją. Žinau, kad prireikus jis kitą kartą bus šalia. Tačiau kai pradėjau veiklą su maltiečiais, labiausiai džiūgavo mano močiutė. Manau, visi seneliai tokios veiklos linkėtų savo anūkams. Kad, užuot šėlę naktiniuose klubuose, užsiimtų gyvenime kuo nors prasminga", - šypsodamasi kalbėjo B. Riaukaitė.

Brigitos mama yra pradinių klasių mokytoja, tėtis - draudimo vadybininkas. Kaip teigė pašnekovė, tas altruizmas - dalyti dvasinę šilumą kitiems - tikrai buvo išugdytas tėvų. Savanorė tikino, kad išskirtinių dvasinių savybių dabartinė jos veikla tikrai nereikalauja. Svarbiausia - nesibaiminti tai daryti. Prisiminusi savo pirmuosius žingsnius jaunųjų maltiečių veikloje, kai jautėsi nedrąsi ir nepasitikinti savo jėgomis, šiandien Brigita prisipažįsta nebijanti iššūkių. Juos priima kaip galimybę padaryti ką nors naujo, gero, prasmingo.

Paklausta, kokių savybių reikia norint būti jaunuoju maltiečiu savanoriu, pašnekovė tikino, kad tuo gali užsiimti kone kiekvienas. "Svarbiausia - nebijoti. Mokėti ir mėgti bendrauti, nes daug bendraujame ir su savo globojamais žmonėmis, ir tarpusavyje. Dar, manau, reikia tiesiog mylėti žmones. Visus, ne tik tuos, kurie yra geri ir malonūs", - įsitikinusi Brigita.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"