TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Neįvertintas G.Harrisonas

2012 01 23 5:00

Praėjus 10 metų po garsiojo "Bitlų" ketvertuko gitaristo George'o Harrisono mirties, jo žmona Olivia išleido apie jį knygą "Gyvenimas materialiame pasaulyje", o režisierius Martinas Scorsese sukūrė to paties pavadinimo filmą.

Abu kūriniai nėra nauja "Bitlų" istorija, nors daug kas juose interpretuojama kitaip, gausu naujų atspalvių ir akcentų. Skaitytojams ir žiūrovams leidžiama pajusti, kad "Bitlų" muzikinis palikimas būtų buvęs vertingesnis, jei jame būtų buvę daugiau G.Harrisono dainų, nes grupės lyderiai Johnas Lennonas ir Paulas McCartney nedovanotinai per menkai vertino G.Harrisoną.

Garsenybės našlė tragiškiausiu G.Harrisono gyvenimo įvykiu laiko pasikėsinimą į jo gyvybę 1999 metų gruodžio 30-ąją, kai į namus įsilaužęs nestabilios psichikos Michaelis Abramas, savo misija laikęs "išgelbėti pasaulį nuo tamsiosios grėsmės", t. y. G.Harrisono, dūrė jam peiliu. Vyrą apgynė Olivia, nusiritusi laiptais su žarstekliu rankose ir aptalžiusi įsibrovėlį. Vėliau G.Harrisono draugas Tomas Petty savo laiške paklausė: "Ar nesidžiaugi vedęs meksikietę?"

Olivia Harrison - antroji ramiojo bitlo meksikiečių kilmės žmona. Jis ją vedė jau sirgdamas gerklės vėžiu, o po dvejų metų (2001-ųjų  lapkričio 29-ąją) mirė. 

Našlė prisimena, kad "George'as buvo apgalvojęs atsisveikinimą su gyvenimu ir buvo pasirengęs išeiti. G.Harrisono sūnus Dhani apie tėvo mirtį pasakė taip: "Jis buvo visiškai atsipalaidavęs, nebeliko nerimo ir konfliktų, jokių pakilimų ir nuosmukių. Tebuvo vienas AŠ."

Knyga ir įspūdingas filmas papildė audringą Liverpulio vaikinų gyvenimą ir parodė, kaip jauniausias bitlas, autobuso vairuotojo sūnus po pirmųjų nerūpestingų grupės gyvavimo metų tiesiog buvo nustelbtas. J.Lennonas, P.McCartney ir Ringo Starras savo grimasomis ir pozomis darė "didelį šou", o G.Harrisonas vis labiau grimzdo į apmąstymus. Kiek vėliau tarp antakių įsirėžusią gilią raukšlę jis pavadino "bestijos ženklu".

G.Harrisonas, būdamas 15 metų, autobuse sutiko 16-metį P.McCartney ir 17-metį J.Lennoną ir pagrojo jiems gitara. P.McCartney prisimena: "Johnas ir aš mokėjome truputį groti, tad pagalvojome: "Oho, tas  tikrai groja gerai." Bet žaibiškos "Bitlų" karjeros metais ramusis mąstytojas buvo beveik nematomas. Savimylos J.Lennonas ir P.McCartney kūrė grupei dainas kaip konvejeriu, o G.Harrisono daina itin retai patekdavo į grupės repertuarą, viena iš nedaugelio išimčių buvo "While My Gitar Gently Weeps". O.Harrison rašo tarp vyro palikimo radusi nesuskaičiuojamų dainų ir kompozicijų - visos neskelbtos, nes  greičiausiai J.Lennonas ir P.McCartney į jas nekreipė jokio dėmesio.  Keturių draugų santykiai buvę tokie, kad du iš jų mieliausiai klausydavosi tik savęs. Savęs mėgo klausytis ir Ericas Claptonas, bet jis dar "Bitlų" laikais draugavo su G.Harrisonu, todėl knygoje  pacituoti šie jo žodžiai: "Tuomet George'as jau svarstė, ar jis pritampa grupėje."

Šlovės G.Harrisonas pasiekė jau grupei iširus. Jis kūrė, grojo ir dainavo dainas, kurių "Bitlų" laikais niekas nenorėjo girdėti. Jo pirmas popmuzikos istorijoje trigubas 1970 metais pasirodęs albumas tapo tiesiog būtina kiekvienos šeimos plokštelių kolekcijos dalimi.  M.Scorsese filme šiuo metu už žmogžudystę nuteistas prodiuseris Philas Spectoras pasakoja apie siautulingą darbą su G.Harrisonu: "Tai buvo nepaprastas albumas, visos dainos tapo hitais, nežinojome, ką galima būtų išleisti kaip singlą, jis buvo išprotėjęs." Pats  M.Scorsese priduria: "Albumas nebūtų pavykęs, jei ne patyrimas, gautas grojant su "Bitlais". Tai kaina, kurią George'as turėjo sumokėti."

Solo albumus bandė kurti ir J.Lennonas bei P.McCartney, bet G.Harrisonas juos nustelbė. Jam priklauso ir šių laikų naudingiausio, deja, išsisėmusio muzikos cirko ritualo - labdaros koncerto - išradimas. 1971 metais Niujorko Medisono aikštėje buvo surengtas  koncertas badaujantiems Bangladešo vaikams. Scenoje stovėjo G.Harrisonas, E.Claptonas, Leonas Russellas, Bobas Dylanas ir Billy Prestonas. Tuomet buvo surinkta 243 418,5 dolerio. 

M.Scorsese filme matyti, kad G.Harrisonas, vienas stovėdamas jupiterių nušviestoje scenoje ir turėdamas kalbėti, jautėsi labai nejaukiai. "Jis to nemėgo. Jis puikiai jautėsi grodamas, bet tikrai nebuvo didis oratorius", - aiškina muzikanto našlė Olivia.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"