TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nelaimėlių tipai: neišmanėlis ir irzlus valdžios kritikas

2011 07 23 0:00

Kas yra laimė, kaip ją pasiekti? Ar įmanoma objektyviai išmatuoti valdžios, besirūpinančios piliečių laime ir kuriančios visuomenės gerovę, veiksmų sėkmingumą? Panašūs klausimai ištisus amžius nedavė ramybės žmonijai.

Galimas atsakymas į juos slypi vadinamosios laimės ekonomikos tyrimuose. Nusakyti jų esmę gana lengva. Žmonių galima paklausti, ar jie laiko save laimingais, ar patenkinti savo gyvenimu, ar mano, kad jų gyvenimas prasmingas? Jų dar galima paprašyti keletą kartų per dieną įvertinti savo emocinę būklę - nurodyti, ar yra patenkinti, abejingi, nusivylę ir panašiai, paprašyti paaiškinti, kas sukėlė vienokį ar kitokį jausmą. Paskui galima gretinti šiuos duomenis su tiriamųjų amžiumi, lytimi, išsilavinimu, pajamomis ar dar kuo nors.

Galima paklausti ir žmonių nuomonės apie valdžios veiksmus, kurie, jų supratimu, didina ar mažina jų pačių ir visos visuomenės laimę.

Pažaiskite premjerą

Veikiausiai daug kas, bent jau vaikystėje, yra vaizdavęsi esą prezidentas, karalius ar premjeras. Todėl, solidžiam suaugusiajam pasiūlius vėl tą padaryti, didelių sunkumų nekyla. Kembridžo (Anglija) universiteto psichologai pasiūlė per tūkstančiui tiriamųjų įsivaizduoti, kad jie yra šalies vadovai ir nori būti perrinkti, o tam reikia numatyti, kas padarytų piliečius laimingus. Klausimas: "Jūs žinote, kad žmonės rūpinasi savo laime (sveikata, pajamomis ir pan.), žinote, kad jiems rūpi ir valstybėje vykstantys procesai (infliacija, sveikatos apsaugos sistemos reforma ir t. t.). Kaip būdamas premjeru įvertintumėte visų šių dalykų svarbą, ką darytumėte, kad žmonės geriau gyventų?" Apie dešimt procentų tiriamųjų iškėlė kilnius tikslus, pavyzdžiui, siekti visuotinės taikos ir nusiginkluoti, bet nepasakė, kaip juos pasiekti. Beveik tiek pat atsakymų buvo konkretesnių, bet siauros temos. Pavyzdžiui, siūlyta nutiesti magistralę ar skirti daugiau pinigų geriems kino filmams statyti. Kitus atsakymus - 68 proc. - galima padalyti į tris apylyges dalis. Siūlyta naikinti nedarbą kuriant naujas darbo vietas, griežčiau bausti nusikaltėlius, mažinti mokesčius ir kartu didinti algas, pensijas bei pašalpas. Suprantama, buvo ir dalykiškų siūlymų, paremtų partijų programomis ar ekspertų nuomonėmis.

Veikiausiai panašiai atsakytų ir Lietuvos gyventojai. Tokios apklausos atliekamos gana dažnai. Jų tikslas - numatyti, kuo politikai galėtų pritraukti rinkėjus.

Aptariama apklausa išsiskiria tuo, kad atsakymai sieti su tiriamųjų laime, t. y. su bendru savo gyvenimo vertinimu.

Tyrimas parodė, kad asmeninės laimės ir požiūrio į valstybės valdžią ryšys nėra stiprus. Vis dėlto galima teigti, kad tie, kurie iškėlė reikšmingus tikslus ir kurie geriau supranta politinių sprendimų ypatumus, domisi valstybės valdymu ir sugeba argumentuoti savo siūlymus, yra laimingesni. Anglų psichologai mano, kad pagrindinė ypatybė, išskirianti šiuos žmonės ir lemianti laimę, - didesnis jų socialinis aktyvumas, dalyvavimas savanoriškoje veikloje. O tokio aktyvumo pasekmė gali būti ir geresnis visuomenės problemų supratimas bei jį atitinkantis gebėjimas siūlyti konstruktyvesnius problemų sprendimo būdus.

Kasdieniai nemalonumai

Kasdienio gyvenimo įvykiai nuolat lemia mūsų emocijas, daro įtaką savijautai, to meto laimės suvokimui.

Rytinė mankšta ir puodelis geros kavos gali nuteikti pakiliai. Bet nusibodęs, menkai mokamas darbas ir įkyrus viršininkas tą entuziazmą galbūt greitai išsklaidys. Be to, kasdienybė turi tam tikrą foną - įsimylėjėlis pasaulį matys pro rožinius akinius, o mylimosios paliktąjį vargu ar kas džiugins; pakilęs karjeros laipteliais žmogus bent keletą mėnesių jausis laimingesnis, o praradusįjį darbą bus sunku pralinksminti. Kita vertus, žmogaus pasitenkinimą gyvenimu lemia tik viena kuri gyvenimo sritis, nes visur pasiekti tobulumą vargu ar įmanoma. Tad su smulkiais nesklandumais - naktį triukšmaujančiais kaimynais, automobilių spūstimis, prastomis paslaugomis ir pan. - nuolat susiduria kiekvienas. Esmė tai, ar šiems nesklandumams bus leidžiama žlugdyti gyvenimo džiaugsmą. Vieni sugeba jų nesureikšminti, netgi pasijuokti iš jų, kitiems tai - irzlumo ir nusivylimo priežastis.

Anot psichologo H.Clarko pajusti laimę kasdienybėje dažniausiai kliudo bandymai atitikti įsivaizduojamus aplinkinių reikalavimus. Pagal kitų nuomonę kuriantis savo išvaizdą, pasirenkantis pomėgius ir laisvalaikio leidimo būdus žmogus negyvena tikro gyvenimo, todėl ir negali būti juo patenkintas. Jis nėra savarankiškas, nes kopijuoja aplinkinius. Jų pažiūras ir nuomonę. Tokiam žmogui ypač reikia autoritetų, kad jie nurodytų, ko siekti ir kaip jaustis.

Kai jam tenka prisiimti atsakomybę už save, savo pasirinkimą, kyla užslėptas, iki galo neįsisąmonintas pyktis ant to, kuriam jis priskyrė atsakomybę už savąjį gyvenimą. Drauge randamas nepasitenkinimo kaltininkas.

Valdžia ir politikai gerai atliepia šiuos psichologinius poreikius. Todėl aprašyto psichologinio tipo žmonės nuolat ieško negatyvios informacijos apie netikslius valdžios atstovų sprendimus, amoralius poelgius, korupciją ir ją platina. Taip jie aplinkiniams, o pirmiausia sau patiems paaiškina, kodėl negali džiaugtis kasdienybe.

Iš apžvelgtų tyrimų rezultatų galima daryti gana aiškią išvadą. Kad politinė valdžia nekliudytų asmeninei laimei, derėtų išsamiau susipažinti su svarbiausiais politiniais sprendimais, partijų tikslais ir programomis, aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime ir negaišti laiko nagrinėjant antraeilio biurokrato nusižengimus. Ar Lietuvoje taip daroma? Deja, ne.

Psichologinis eksperimentas

Ketvirčiui tūkstančio jaunų žmonių (iki 35 metų) pasiūlyta iš dviejų pateiktų straipsnių pasirinkti norimą perskaityti. Straipsnį apie partijų programas, kurių patys politikai dažnai nesilaiko, bet kuriose vis dėlto siūloma visuomenės raidos idėjų, pasirinko 8,5 proc. tiriamųjų. O straipsnį apie Cepeliniškių (išgalvotas miestelio pavadinimas leidžia suprasti, kad tai tikrai nedidelė gyvenvietė) seniūno nemandagų elgesį su interesantais - 91,5 proc. tiriamųjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"