TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nereikia savęs nuvertinti, tegul daro tai nedraugai

2011 03 24 0:00
Klaipėdos dramos teatro archyvo nuotrauka

Regis, visai neseniai kalbėjomės telefonu su klaipėdiete aktore Marija Černiauskaite. Linkėjome viena kitai gerų ateinančių metų - kūrybingų! Ir prapliupome abi juoktis iš žodžio "kūrybingų"...

Šie 2011 metai Tavo gyvenime tikrai reikšmingi. Didelis jubiliejus, kuris aprėpia daugiau kaip šimtą Tavo personažų. Nebijau pasakyti - darbų, nes žinau, kiek nemigo valandų, kiek triūso prireikė, kad kiekviena mintis, kiekvienas žingsnis scenoje būtų įprasmintas.

1952 metais Vilniaus valstybinio akademinio dramos teatro studijoje mūsų kursai buvo sujungti (Tu mokeisi globojama Galinos Jackevičiūtės, o aš - Aleksandro Kernagio). Nuo to laiko mums - paskutinei studijos laidai - vadovavo A.Kernagis.

Svajonės prasidėjo Zarasuose

Bendras mokslas ir darbas mus nejučia suartino. Galbūt prisidėjo ir tai, kad abi bendravardės - Marytės. Dar studijoje žavėjausi Tavo užsispyrimu ir mane tuomet stebinusiu brandumu. Neatsitiktinai viename studijos baigiamųjų spektaklių - Aleksandro Ostrovskio "Šviečia, bet nešildo" - Tau buvo patikėtas Reniovos vaidmuo. Visi žiūrėjome ir stebėjomės, kaip Tu, tokia jaunutė, tapai tokia brandi, psichologinės patirties turinti asmenybė.

Daug kas mane patraukė. Tu, atvykusi iš Zarasų, greičiau perpratai sostinės ritmą nei aš - iš laikinosios sostinės. Mokėjai į daug ką pažvelgti kitaip. Lankėme dramos spektaklius, operą, koncertus. Kartais, kai nepakakdavo valandų dienomis, aptarinėdavome įspūdžius, ginčydavomės naktimis pas mane. Tu gyvenai pas vyresniąją seserį, o aš nuomojausi kambarį Žvėryne. Juokiuosi prisiminusi, kaip Tu net parodei, kur galima rasti "Svajonę", - anuomet buvo tokia saldainių parduotuvė. Patardavai, kurie saldainiai verti dėmesio, o kurie - ne. Bet tai tik svajonės - iš kur mums tada tokie "resursai"? Čia, žinoma, smulkmena, bet visas mūsų gyvenimas ir susideda iš mažų smulkmenų, kurias per laiko nuotolį atsimeni.

Tavo svajonės prasidėjo dar Zarasuose. Menu, sklaidėme nuotraukas. Tu, kaip ir daugelis mergaičių, mėgai šokti, būti scenoje - gal nebūtinai tapti princese, bet skrajoti padebesiais, buvai lakios fantazijos.

Baigusios studijas abi gavome paskyrimą į Klaipėdos dramos teatrą. Tiesa, dar ir Balys Barauskas. Tu iškart ten nuvykai, o aš - tik po dvejų metų. Gyvenau Kaune ir kaip tik čia išvydau Tave per pirmąsias gastroles: Ivano Krylovo veikale "Madų salonas" vaidinai pagrindinę veikėją Mašą. Pamačiau kaip niekada žaismingą, nes paprastai būdavai labai rimta, o čia staiga - viskas Tavyje tarsi virpėjo. Niekada nepamiršiu to pirmojo džiugaus, netikėto įspūdžio.

Ir štai po pertraukos atvažiavusi į Klaipėdą pirmą naktį apsistojau pas Tave. Jau buvai ištekėjusi už aktoriaus B.Barausko - mažas kambarėlis, vokiškos statybos namas priešais Jūreivystės mokyklą. Prisimeni?

Kitokia Džuljeta

Tada ir pajutau, kad Tu visai kitokia, kažkas Tavyje tarsi pleveno, ir tik su Baliu pasikalbėjusi supratau kodėl... Tai buvo didelis Tavo kūrybinis pakilimas, ką tik įvykusi Williamo Shakespeare'o "Romeo ir Džuljetos" premjera (režisierius Vladas Limantas). Pažiūrėjusi spektaklį supratau, kad tarsi potvynis užtvindė Tavo širdį ir protą.

Žinai, po Tavosios Džuljetos kituose teatruose kitų Džuljetų buvo suvaidinta daug, tačiau Tavąją regiu kitokią. Galima ginčytis, kad kiekviena epocha diktuoja vis skirtingą vaidmens traktuotę. Nesu sentimentali, į viską žvelgiu realiai, bet... Tavoji paliko įsimintiną įspūdį, ypač antroji dalis - toji, kaip vadiname, "virvių scena". Ji nepakartojama! Apie šį spektaklį buvo daug rašyta, jį gerai įvertino kritikai ir žiūrovai. Vertėjas, poetas Aleksys Churginas ir iš kitur atvykę kritikai Tave lygino su Maskvos Jevgenijaus Vachtangovo, Rygos dailės teatruose matytų spektaklių Džuljetomis. Ir laikė Tave geriausia.

Aš, žinoma, ne teatrologė, tik bendravardė, tik bendradarbė, tik bičiulė, kuri iš visos širdies džiaugėsi Tavo sėkme.

Plūdo pažiūrėti į Nilą

Ir prasidėjo mūsų "odisėjos" scenoje - gastrolės trukdavo mėnesį, miegodavome ten, kur vaidindavome, ant sudedamųjų lovyčių, gyvendavome iš komandiruotpinigių (kartais 1 rublį 80 kapeikų, o kartais 2 rublius su kapeikomis). Buvome laimingos, nes dirbome mėgstamą darbą. Vos keliuose spektakliuose vaidinome seseris... Tu visada buvai brandesnė, ir aš supratau: taip ir turėjo būti!

Klaipėdos dramos teatro dešimtmečio proga buvo pastatyta Balio Sruogos "Apyaušrio dalia". Beje, tai buvo pirmas B.Sruogos veikalo pastatymas lietuvių teatro scenoje. Režisierius V.Limantas Tau patikėjo Dalios vaidmenį. Ir pateisinai jo lūkesčius. Į šventę buvo suvažiavę žymių svečių. Ypač prisimenu režisierių Romualdą Juknevičių, kaip jis, paprastai šykštintis pagyrimų, džiaugėsi Tavo darbu, ir kaip prie stalo pakėlęs taurę pasakė tostą: "Džiaugiuosi jūsų įveiktu keliu, jūs mane įkvėpėte irgi statyti šį veikalą." Vėliau jis ir pastatė "Apyaušrio dalią" Vilniaus akademiniame dramos teatre.

Tavo personažai daugelio aptarinėti, nagrinėti. Man ypač įstrigo Afanasijaus Salynskio "Būgnininkės" Nila - žvalgė priešo užnugaryje, vos ne Mata Hari. Dabar šis vaidmuo nieko nebestebintų. Visokių nuogybių ir televizijoje, ir teatre prisižiūrime, bet tuo metu, 1959-aisiais, tai buvo kone žygdarbis - užlipti ant stalo

apnuogintomis kojomis, šokti ir dainuoti... Och... Mes, kiti artistai, susigūžę žiūrėjome ir svarstėme: "Iš kur mergaitei tiek drąsos?" Žmonės plūsdavo į teatrą Tavęs pamatyti. Žinojau, kiek įdėjai pastangų, kad personažas būtų gyvas, patrauklus.

Romantikė, tikinti gėriu

Dvejus metus dirbai Kauno dramos teatre. Čia suvaidinai Kordeliją W.Shakespeare'o "Karaliuje Lyre", Mašą - Aleksandro Šteino "Okeane". Šių spektaklių nemačiau. Tu vėl sugrįžai į Klaipėdą, tarsi į savo kūrybinės pradžios lopšį. Nors tada šį miestą vadinai "provincija", iš tiesų tai buvo ir, aišku, tebėra didžiulis uostamiestis. Tada, mūsų darbo pradžioje, Klaipėdoje, kaip ir visuose pasaulio uostuose, buvo mažai vietinių gyventojų, ypač po karo, daugiausia sukinėjosi atvykėlių, jūreivių. O mes žinome, kaip jie elgdavosi išlipę į krantą. Buvo labai pavojinga vėlai po spektaklio eiti namo. Tačiau kai Tu grįžai iš Kauno, čia viskas jau buvo pasikeitę.

Prieš akis iškyla Tavoji Džema (pagal Ethel Lilian Voynich "Gylį"). Tas spektaklis buvo įdomus ir kaip darnus, savitas režisieriaus Aleksandro Žadeikio ir dailininkės Juzefos Čeičytės darbas, aktoriaus Vytauto Kanclerio ir ypač dviejų aktorių tandemas: Gylys - B.Barauskas, Džema - Tu. Išvaizda (tobulas grimas) ir vidine jėga žavėjo Balys, tačiau nė kiek ne silpnesnė, pasiaukojanti Džema pakerėjo ne tik žiūrovus, bet ir kolegas.

Gaila, jog apie tai mažai rašyta tuometėje spaudoje, bet tai jų bėda (Tu pasakytum: mes - provincija), kad ne visi pamatė šį įdomų teatro reiškinį. Keista, regis, Tu, taip tvirtai stovinti ant žemės, kaip teatrologai pasakytų - realistė, o daugelyje Tavo vaidmenų atsiskleidė visai kitokia Marija - romantikė, tikinti svajonėmis, gėriu. Pavyzdžiui, Roberta (Theodoro Dreiserio "Amerikoniškoji tragedija"), Nežinomoji (Mihailo Sebastiano "Bevardė žvaigždė") arba Sofija (Juozo Glinskio "Po Svarstyklių ženklu" - apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį).

Išmintinga beprotybė

Kai jau nebedirbau Klaipėdos dramos teatre, kartais atvažiuodavau į naujų spektaklių premjeras. Vienas jų - Justino Marcinkevičiaus "Mindaugas". Visuose kitų teatrų pastatymuose dalyvavo daug gerų aktorių, buvo įdomūs režisierių darbai, bet, nemenkinant jų, labiausiai įsiminė Klaipėdos "Mindaugas" (režisierius Povilas Gaidys).

Nekalbėsiu apie Mindaugą - Vytautą Paukštę ir visų kitų vaidmenis, šiandien mintimis esu su Tavimi. Tu - nepakartojama Morta. Ne veltui teatrologė Dana Rutkutė, kurios nuomonę ypač gerbiu, nes ji myli aktorių, rašė apie Tavo Mortą - "išmintinga beprotybė", skambanti kaip iššūkis pasaulio žiaurumui, kaip priekaištas dėl Mindaugo likimo. Anot D.Rutkutės, Morta akcentavo ne tik meilę, bet ir pareigą. Teatrologės žodžiais, būtent Tu, Marija, "artima tradicinei klasikinės tragedijos atlikimo manierai, emocionali", o tai vienas taikliausių įvertinimų.

Šeimos ir scenos duetas

Tu nemažai vaidinai su vyru, šviesaus atminimo B.Barausku. Kartais sakydavai, kad su tokiu artimu žmogumi gyvenime sunku būti partnere scenoje. Bet, nors ir kaip keista, labiausiai pavykę Tavo vaidmenys Juozo Grušo dramoje "Barbora Radvilaitė" (Balys - Žygimantas, Tu - Barbora), "Po Svarstyklių ženklu" (Balys - Konstantinas, Tu - Sofija) ir kiti. Žinai, pagalvoju (o dabar, regis, apmąstymams, turim daug laiko), kokius vingiuotus kelius nuėjo Tavo kuriami personažai ir kokios tai buvo asmenybės. Kartą režisierius V.Limantas yra sakęs: "Ar mes viską išsprendėme, ką genialus autoriaus kūrinys savyje talpina. Kada išspręsime šitą sudėtingą gyvenimo painiavą?.. Kokią didžią atsakomybę ant mūsų pečių užkrovė autoriai."

Manau, laikas tai įrodys, o aš mąstau apie Tave. Dažnai nepasitikėdavai savimi, kartais Tavęs net nesuprasdavau, kodėl esi nepatenkinta tuo, ką padarei. Mūsų šviesaus atminimo dėstytojas Vytautas Maknys viename laiške man rašė: "Visada stebiu ir džiaugiuosi mano abiejų studenčių - Maryčių - pasiekimais, o kad vis nepatenkintos, tai geras bruožas, tik taip galit esmę užčiuopti ir kilti..."

Nėra mažų vaidmenų

Oi, Marija, kokia esu nenuosekli, staiga visų Tavo didžių personažų gretose prisiminiau vieną epizodą. Tai buvo mūsų artistinio gyvenimo pradžia. Režisierius Kazys Juršys pastatė rumunų dramaturgo Theodoro Mushatesku komediją "Titaniko valsas". Tau teko keletas išėjimų į sceną, vaidinai Žindyvę. Niekada nepamiršiu, kai pirmą kartą išėjai, aš vos neprunkštelėjau (o tai nedovanotina) - vien ko verti buvo tavo grimas ir replika: "Kūdikėlis nubudo." Vis dėlto teisus buvo Konstantinas Stanislavskis sakydamas: "Nėra mažų vaidmenų, yra tik maži aktoriai." O kiek suvaidinta charakterinių vaidmenų! Ar įmanoma viską išvardyti, vien didelių personažų 50, o įvairiausių kitų - per 100. Ir Tu dar sakai - provincijos aktorė? Liaukis! Nereikia savęs nuvertinti, palik tai nedraugams.

Man teko laimė prieš penkerius metus pakliūti į Tavo jubiliejų. Žinai, ir verkiau, ir juokiausi. Paklausi, kodėl? Prisimink Ronaldo Harwoodo pjesę "Kvartetas" - tai užmirštų aktorių likimai. Žavu, kad režisierius P.Gaidys Tave, dabar tokią trapią, įtraukė į šių herojų pasaulį. Suvaidinai paskutinį savo vaidmenį - buvusios operos solistės Džinės Horton personažą. Senelių pensionas. Et, nenoriu apie tai galvoti. Nenoriu Tavęs tapatinti su jos padėtimi. Vis svarstau, iš kur Tavyje tiek stiprybės... Žinau - todėl, kad Tu pati, anksčiau to nežinodama, priklausai bajorų gildijai, išdidi, nuolat siekianti to, kas geriausia.

Atlaikiusi negandas, ligas ir netektis, tebesi vis dar stipri. Nors ir atkakliai gyveni viena, bet apsupta Tave mylinčių dukrų, žentų ir anūko.

Kai išgirstu Tavo balsą telefono ragelyje, pajuntu šilumą, norą gyventi, gerą smalsumą. Tik niekada nemanyk, kad esi pamiršta. Tu - mielas žmogus, kurį ateityje daug kas prisimins ir gailėsis, kad neteko matyti Tavęs scenoje, kiti, matę Tave, dalysis prisiminimais.

O šie metai paženklinti gražiuoju Tavo jubiliejumi. Visų mūsų širdyse liksi amžinoji - Klaipėdos - Veronos - Džuljeta. Su artėjančia Tarptautine teatro diena!

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"