TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nesolidus Andrius Tapinas

2014 01 18 6:00
A.Tapino vedama "Pinigų karta" LRT televizijos eteryje gyvuoja vienuoliktą sezoną. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Šįkart interviu LRT televizijos finansų laidos „Pinigų karta“ vedėjas Andrius Tapinas pirmą kartą kalba apie tai, kodėl pasitraukė iš sporto kanalo „Sport1“ vado posto. Be to, pašnekovas prisipažins, kodėl jis užsiima paistalais portalo www.PiniguKarta.lt garsaraštyje „Auksiniai berniukai", ir kodėl tiek dirba, užuot žaidęs pokerį, kuris jam puikiai sekasi.

- 2008 metų birželį - 2009 metų lapkritį vadovavai „Sport1“. Nekomentavai savo pasitraukimo priežasčių. Gal praėjus keleriems metams gali rėžti komentarą?

- Šiandien matome subyrėjusią Vladimiro Romanovo imperiją. „Sport1“ buvo viena mažyčių jos dalelių. Didesnė problema atsirado, kai V.Romanovas įsigijo „Žalgirį". Sporto kanalas tapo šio krepšinio klubo propagandos mašina. Finansų krizės galima išgyventi, galima tartis su darbuotojais ir mažinti atlyginimus, galima atsisakyti kai kurių projektų, bet yra dalykų, kai tu negali peržengti per save. Todėl aš išėjau.

Pirmieji pusantrų metų „Sport1“ buvo tikrai smagūs, buvo surinkta labai gera darbuotojų komanda, pavyko įgyvendinti daug pažadų žiūrovams. Tačiau Lietuva negali „pavežti“ tokio lygio sporto kanalo. Galbūt šaliai jo ir nereikia.

- Tavo vedama LRT televizijos „Pinigų karta“ gyvuoja jau vienuoliktą sezoną. Kaip tau ir tavo komandai pavyksta neišsisemti?

- Kartais darome siužetus tokiomis temomis, kuriomis jau esame filmavę. Bet ekonominė situacija keičiasi. Nagrinėjama tema, kai krizė įpusėjusi, skamba vienaip. Ta pati tema šiandien skamba kitaip. Jeigu visiškai neturi idėjų, gali sukti siužetą apie degalų kainas arba apie nekilnojamąjį turtą. Net darydamas reportažą tokia primityvia tema gabus žurnalistas ras savo kampą.

Kai 2003-iaisiais „Pinigų kartos“ idėją pristačiau tuometei LRT televizijos direktorei Ritai Miliūtei, ji sakė: „Darykit, bet mąstyk apie kokį nors kitą projektą.“ Iki mūsų buvo ekonominių laidų, bet jos nueidavo dviem keliais: arba tapdavo rodiklių enciklopedijomis, kurias žiūrėdavo tik kūrėjų giminės, arba tapdavo užsakomosios ir jas iš eterio išmesdavo TV valdžia. Mes ėjome visiškai nauju keliu. Nežaidėme su savo sąžine. Varome ekonominį „popsą" – esame apie finansus kalbančių TV projektų „Pop Ladies“. Aš – ekonominių laidų Deivydas Zvonkus, kuris suprantamas masinei auditorijai.

- „Pinigų kartos“ portale www.PiniguKarta.lt galima klausytis vadinamojo podcast’o „Auksiniai berniukai“ – internetinės tavo, scenaristo, protmūšių mėgėjo Aido Puklevičiaus ir humoristo Pauliaus Ambrazevičiaus laidos. Man ji primena „Zip FM“ „Radistus“, nes jūs blevyzgojate. Ar tai solidu visuomeninio kanalo veidui?

- Mano sutartyje neparašyta, kad negaliu blevyzgoti. Džiaugiuosi, kad gyvenu šalyje, kurioje galime daryti ką norime. Man nelabai svarbu, ką pamanys žmonės. „Auksinių berniukų“ blevyzgos švarios: mes nesikeikiame, beveik nepokštaujame apie antrą galą. Tai – laisvalaikio ir saviraiškos dalykas.

Portalo skaitytojai ir LRT televizijos laidos žiūrovai yra visiškai skirtingos auditorijos. Niekada neleisčiau sau blevyzgoti TV eteryje.

- Praėjusių metų gegužę studijoje pasirodei nusidažęs plaukus tamsiai žalsva spalva, nes laimėjai lažybas – su Mykolo Romerio universiteto studentais lažinaisi, kad kol skaitysi pranešimą apie feisbuką, šiame socialiniame tinkle tavo publikuota žinutė per valandą surinks tūkstantį „like'ų". Tiek surinkai per devynias minutes. Visada laikaisi duoto žodžio?

- Stengiuosi. Negaliu pasakyti, jog visada pavyksta, nes kas nors perskaitęs straipsnį parašys, kad esu ką nors pažadėjęs, bet nepadaręs. Duotas žodis yra tam, kad jo laikytumeisi. Turi būti išskirtinės aplinkybės, kad jį atsiimčiau.

- Tavo žmona Rasa veda informacinę „Info TV“ laidą „Infodiena“. Pažeri jai kritikos?

- Nežeriu jai pastabų, o ji nekritikuoja manęs. Namie visiškai nešnekame apie darbą – mums nesinori apie jį kalbėti. Žinau, kad Rasai gerai sekasi. Ji žino, kad man taip pat gerai sekasi. To pakanka.

Nežiūrime TV laidų, nes patys daug laiko leidžiame anapus ekrano. Norime kitokio laisvalaikio – pažaisti su vaikais, kur nors išvažiuoti ar originalo kalba pažiūrėti kokį nors užsienietišką serialą. Nesu matęs nė vienos lietuviškos muilo operos, nes nenoriu jų lyginti su milžiniško biudžeto užsienio produktais ir peikti.

- 2013 metų vasarį debiutavai kaip rašytojas – pasirodė tavo romanas „Vilko valanda“. Jis devyniolika savaičių buvo perkamiausių grožinės literatūros knygų dešimtuke. Kaip tau šovė į galvą imtis romano?

- Užaugau literatų šeimoje, todėl seniai turėjau tokį norą. Tėvų butas nuo lubų iki grindų būdavo užkrautas knygomis. Anksčiau ar vėliau turėjau pribręsti savo knygai. Norėjau parašyti ką nors originalaus. Taip ir atsirado mano fantastinis alternatyvios istorijos romanas. Tikėjausi, kad jis bus perkamas. Rezultatai tikrai geri.

A.Tapinas pernai debiutavo fantastiniu alternatyvios istorijos romanu "Vilko valanda". /Asmeninio albumo nuotrauka

- Pristatydamas knygą aplankei beveik pusšimtį miestų ir miestelių. Provincijoje šiais laikais kas nors skaito?

- Tikrai skaito, ir skaito daug. Bibliotekos tampa vietinės šviesuomenės susitelkimo vieta. Ateina ir vaikų, ir vyresnių žmonių. Kai kurie lankosi bibliotekoje, nes namie už skolas išjungta elektra. Tokia situacija.

Valdžios kultūros politikos formuotojų požiūris į bibliotekininko profesiją nusikalstamas. Bibliotekoje dirbantys žmonės gauna mažą atlyginimą, tačiau tempia tikrai daug. Jie – ir socialiniai psichologai, ir pedagogai, ir vyresnių žmonių globotojai, ir kultūrinio gyvenimo organizatoriai. Bibliotekininkas – viena svarbiausių provincijos profesijų. Man apmaudu, kad dabartinės Vyriausybės programoje kultūra yra vienuoliktas iš dvylikos prioritetų. Tai daug ką pasako.

Išvykti iš Vilniaus – tikra atgaiva. Nuvažiavęs į kokį nors miestelį stabteliu, apžiūriu jį, domiuosi vietinėmis reklamos iškabomis, man įdomu, kur naujoje vietoje įmanoma pavalgyti.

- www.VilkoValanda.lt rašai: „(…) krepšinis toli gražu nėra mano mėgstamiausias sportas.“ Nebijai sulaukti tautiečių pasipiktinimo, juk krepšinis Lietuvoje yra antroji religija?

- Nebijau, nes per televizorių nesakau: „Nežiūrėkit krepšinio.“ Man futbolas, amerikietiškasis futbolas arba tenisas patinka labiau. Yra žmonių, kurie miršta dėl krepšinio. Labai gerai, kad yra sporto šaka, kuri formuoja mūsų identitetą. Norėčiau, kad tai būtų futbolas, kad turėtume gerų stadionų, kad mūsų rinktinė būtų kandidatė patekti į pasaulio ar Europos čempionatus, kad turėtume sąžiningą federaciją. Bet čia – antrojo mano fantastinio romano fabula. (Juokiasi.)

- Mėgsti keliones. Toliausias rytuose tavo pasiektas taškas yra Tokijas, šiaurėje – Belomorskas, pietuose – Rio de Žaneiras, o vakaruose – Havajai. Kur patyrei didžiausią nemalonų kultūrinį šoką?

- Maroke. Buvau Marakeše. Jaučiausi nesaugiai. Esu buvęs Rusijos taigoje, naktį vaikščiojau po ne pačius geriausius Niujorko rajonus, bet Marakešas man paliko labai slogų įspūdį. Žmonių nenuoširdumas, požiūris į tave tik kaip į vaikštantį pinigą. Prie tavęs lenda, tempia, ko nors prašo, nesupranta žodžio „ne“. Nemalonus jausmas, slogutis. Nenorėčiau ten grįžti.

- 2009 metų rugsėjį Prahoje vykusiame Europos „Unibet Open“ pokerio čempionate užėmei ketvirtąją vietą ir susižėrei keliasdešimt tūkstančių eurų. Galėtum puikiai gyventi žaisdamas pokerį…

- Turiu labai daug pažįstamų žmonių, kurie taip daro. Lietuva – viena lyderiaujančių valstybių pagal pokerio profesionalų skaičių. Šioje srityje ne viskas rožėmis klota. Pokeris yra stresą keliantis žaidimas – turi turėti stiprius nervus, būti pasirengęs psichologiškai. Niekuomet nenorėjau būti profesionaliu pokerio žaidėju, kad ir koks jis būtų žavingas. Žaisdamas pokerį nieko nesukuri – tik perskirstai pinigus. Man atrodo, kad profesija turi ką nors kurti. Aš noriu kurti, todėl pokeris yra mano hobis, kuriam kartais skiriu daugiau ar mažiau laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"