TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nigerietė: korupcija trukdo šalies pažangai

2015 07 27 6:00
A. Amaechi.  Evgenios Levin nuotraukos

„Nigerija yra mano namai ir jaučiu už juos atsakomybę“, – sako Adanna Amaechi, jauna mergina, šiuo metu gyvenanti JAV. Su ja kalbėjomės Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, kur liepos pradžioje vyko „Transparency International“ antikorupcijos mokykla. 

Gimusi ir augusi Nigerijoje Adanna baigti mokyklos ir studijuoti išvyko į JAV, iš kur kilusi jos mama. Pradžioje kibo į medicinos studijas, mat nuo vaikystės ją domino klausimas, kodėl pacientai, negalintys susimokėti už paslaugas, nėra gydomi. Tokia situacija jai atrodė moraliai neteisinga. Visgi šios vasaros pradžioje ji baigė sveikatos apsaugos ir ekonomikos studijas. Jų metu sužinojo, kokios skirtingos pasaulyje veikiančios sveikatos sistemos. A. Amaechi teigia į gimtąją šalį grįšianti, nes žino, kad turi kuo prisidėti prie jos gerovės. „Jei ne aš, tai kas“, – retoriškai klausia mergina, planuojanti panaudoti sukauptą patirtį šalies labui.

– Kodėl atvykai į tarptautinę „Transparency International“ antikorupcijos mokyklą, jau šeštą kartą vykstančią Vilniuje?

– Augdama Nigerijoje supratau, kaip plačiai paplitusi nelygybė, korupcija. Besivystančiose šalyse korupcija neleidžia žmonėms išplėtoti savo potencialo. Atvykau čia norėdama sužinoti, kurios priemonės, mechanizmai buvo veiksmingi kitose šalyse, o kurie patyrė nesėkmę. Noriu pamatyti, ką galima pritaikyti namie, Nigerijoje – kad žmonės labiau įsitrauktų į jiems įtakos turinčius procesus, kad jaustų galintys imtis pokyčių.

– Kaip apibūdintum korupciją Nigerijoje?

– Ji paveikia įvairius augimo rodiklius, yra plačiai paplitusi visuose valdžios lygmenyse. Naujai išrinktas prezidentas Muhammadu Buhari ir jo administracija teigia, jog pažabos korupciją. Tačiau pasitikėjimas politikais labai žemas, nes nėra ryšio tarp to, kas būdavo žadama ir iš tiesų įgyvendinta. Mes labai norime, kad korupcijos būtų mažiau, mat ji kliudo pažangai. Manau, jog žmonės pagaliau suprato, kad jau gana. Pagalvokite apie kampaniją „Bring Back Our Girls“ (liet. „Gražinkite mūsų mergaites“) – tarptautinės visuomenės dėmesys pavertė šį klausimą prioritetu politinėje darbotvarkėje.

Žmonės pradeda suprasti, kad ir socialiniai tinklai gali padėti užfiksuoti korupcijos atvejus, kad verta apie tai diskutuoti „Twitteryje“ ar „Facebooke“. Pokalbis korupcijos klausimu Nigerijoje jau prasidėjo – tai geras žingsnis, ypač turint mintyje, kad didžioji dalis gyventojų – jaunesni nei 35 metų. Ši karta artimoje ateityje užims svarbius postus, būtina, kad jų požiūris į korupciją būtų kitoks nei ankstesnių valdžių.

– Užsiminei apie prieš metus teroristinės grupuotės „Boko Haram“ Nigerijos šiaurėje pagrobtas mergaites. Nepaisant kampanijos žinomumo, mergaitės nebuvo sugrąžintos, ar ne?

– Tiesą sakant, šia tema labai daug spekuliacijų: vienaip teigia krašto apsauga, ką kita rašo tinklaraštininkai, trečia – žurnalistai. Neaišku, kuo tikėti, informacijos kiekis milžiniškas, be to, nepasitikima tuo, ką deklaruoja valdžia. Šis atsitikimas su mergaitėmis labai nelaimingas, bet Nigerijos žmonės lyg ir nubudo, pokalbis prasidėjo.

Aš nepasitikiu viena kuria nors žiniasklaidos priemone, visuomet tikrinu informaciją skirtinguose šaltiniuose, taip pat skambinu Nigerijoje gyvenantiems šeimos nariams, draugams. Tuomet palyginu tai, ką perskaičiau internete, su tuo, ką išgirdau iš artimųjų.

– Ar tau brangūs žmonės, gyvenantys sostinėje Abudžoje ir kitur, ne šiaurinėje šalies dalyje, jaučia grėsmę dėl „Boko Haram“?

– Tol, kol ši problema neišspręsta, nė vienas nėra saugus. Aš pati kilusi iš Nigerijos rytų, ten gyvena mano šeima. Jei tik manai priklausąs šiai šaliai, jauti grėsmę kad ir kurioje jos dalyje gyventum. Net jei tavo gyvenamojoje vietoje saugu, nerimą kelia vien žinojimas, kad kitur gyvenantys tavo mylimi žmonės gali nukentėti. Valstybė yra puolama ir visi mes to paveikti.

– Ar kaimyninės šalys padeda Nigerijai susidoroti su teroristais?

– Jos įsitraukusios. Tai gerai, nes būtinos bendros pastangos. Vienas dalykas yra susitvarkyti su teroristinėmis grupėmis savo šalyje, bet jų yra ir kitur. Reikalingas visaapimantis požiūris į šią problemą, negalima pamiršti, kad sudarome vieną žemyną.

– Kaip vertini naujos vyriausybės bandymus nugalėti „Boko Haram“? Prezidentas – buvęs generolas, atrodo, kad jo praeitis teikia daug vilčių.

– Per anksti šnekėti apie vyriausybės darbą, dar pamatysime, ką jos pastangos atneš. O M. Buhari turi tvirtos rankos lyderio reputaciją. Žmonės tikisi, kad jo biografijos faktai – vadovavimas kariuomenei, kova su nedrausmingumu – išgąsdins civilius puldinėjančias grupuotes. Kaip bus – pamatysime. Aš pati optimistiškai tikiuosi, kad prezidentas bus atviresnis grįžtamajam ryšiui iš visuomenės narių.

– Ar Nigerijos žmonės jaučiasi priklausą vienai valstybei?

– Keblus klausimas. Šalyje daugybė etninių grupių, nors labiausiai žinomos trys didžiausios (hausai, igbai, jorubai – red. past.). Man atrodo, kad šis tapatinimosi jausmas labai individualus. Pažįstu žmonių, kurie vis dar mano, kad šalis turėtų būti padalinta, ypač dėl neramumų tam tikruose regionuose. Lygiai taip pat pažįstu ir tikinčių vieninga Nigerija ir mumis, galinčiais nugalėti kylančius sunkumus. Aš asmeniškai nedarau atrankos, matau Nigeriją kaip vieną šalį.

– Kas bendro tarp Nigerijos piliečių?

– Labai įdomus klausimas. Net nežinau. Skirtumai šalyje – milžiniški, galimybės nėra lygiai padalintos. Lengvai galiu įsivaizduoti žmogų sakantį, kad tarp mūsų – nieko bendra. Mūsų galimybės skiriasi pagal etninę grupę, kalbą, gyvenamąją vietą, švietimo sistemą. Ir viskas atsitiktinumas – priklauso nuo to, kur gimei. Tai iššūkis.

– Ar šiaurinė dalis, kur veikia teroristai, yra kur kas skurdesnė nei likusi Nigerija? Smurtas neretai būna susijęs su prasta ekonomine padėtimi.

– Ne visai taip. Milžiniški skirtumai egzistuoja visoje šalyje, nėra taip, kad vienas regionas būtų kur kas turtingesnis ar skurdesnis nei kiti. Nors Pietūs pranašesni už Šiaurę dėl gamtinių išteklių, ten yra žmonių, kurie prastai gyvena, nes sistema jiems nepalanki. Be to, Pietuose gyvenančių etninių grupių patirtys taip pat skirtingos. Negalima sakyti, kad yra neturtinga Šiaurė ir turtingi Pietūs. Viskas kur kas sudėtingiau nei juoda-balta.

– Žinome, kad Nigerijos ekonomika – didžiausia Afrikoje. Tačiau ar tai jaučiasi mikro lygmeniu?

– Ne. Matome ekonominio augimo statistiką, tačiau taip pat žinome, pavyzdžiui, raštingumo lygį. Pasaulio bankas praėjusiais metais paskelbė, kad jis siekia tik apie 61 proc. Daugybė žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Čia ir vėl noriu grįžti prie korupcijos. Ji egzistuoja visur, bet besivystančiose šalyse ji tiesiog trukdo judėti pirmyn. Kad ir kokio dydžio būtų bendrasis vidaus produktas.

– Ar žinai, ką nori nuveikti grįžusi į gimtąją šalį?

– Tikslių pareigų nežinau, kad tik būtų suderinamos su mano moraliniais įsitikinimais ir vertybėmis. Noriu grįžti ir dirbti ten, kur galėsiu panaudoti savo žinias. Man svarbiausia atrodo didinti žmonių supratimą apie valstybę ir drauge dirbti jos labui. Dėl to tokios galimybės kaip ši antikorupcijos mokykla yra labai geros – ne tik susipažinti su žmonėmis iš skirtingų pasaulio vietų, bet ir iš Afrikos. Su jais kalbėjome, kas dedasi mūsų šalyse. Reikia ne tik parsivežti patirtį ir žinias, bet ir suprasti, kokiose srityje būtini pokyčiai. Kartais žmonės tiesiog ateina ir sako – štai aš sukaupiau patirtį, noriu daryti tą ir aną. Ar jie žino, kokie vietinių bendruomenių poreikiai, ar su jomis bendravo? Ar tai, ką jie ketina daryti, yra vietinių prioritetų sąraše? Būtent todėl svarbu bendradarbiauti su žmonėmis, kuriems dirbsi ir savo darbu padėsi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"