TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Niujorkietį lietuvį paukščiai šaukia vardu

2007 07 07 0:00
Poezijos šventėje Kaune.
Zenono Baltrušio nuotrauka

Poetas ir vertėjas Vytas Bakaitis kartų nesutapimu vadina laiką, kai neieškojo ryšių su JAV lietuviais. Niujorkietis, subrandintas didmiesčių kultūros ir poeziją rašantis angliškai, iš tikrųjų skiriasi nuo vyresniosios išeivių kartos.

Vytui Bakaičiui buvo dešimt metų, kai su mama 1951-aisiais atvyko į JAV. Baigė anglų kalbos ir literatūros studijas Bostono universitete ir jau keturiasdešimt metų gyvena Niujorke. Poetas ir vertėjas pragyvenimui užsidirba iš pusiau buhalterio darbo: sutvarko ir parengia mokesčių mokėtojų metines ataskaitas.

Atkrentant į lietuvybę

Pastaraisiais metais V.Bakaitis vis dažniau lankosi Lietuvoje. Šiemet atvyko į "Poezijos pavasarį" ir gimtojoje šalyje išbuvo beveik du mėnesius. Dalyvavo "Šviesos-Santaros" konferencijoje Molėtuose. Savaitę vedė anglų kalbos kursus stovykloje Alytuje. Pasiliko šiek tiek laiko ir pabendrauti su draugais Vilniuje.

Ypatingu draugu pašnekovas vadino poetą Julių Kelerą. Susipažino su juo maždaug prieš dešimt metų Niujorke ir iki šiol nenutrūko poezijos kolegų draugystė. "Jei jums suprantama mano lietuvių kalba, tai J.Kelero dėka. Jis ją atgaivino, - sakė pašnekovas. - Nebuvau pamiršęs, nes skaičiau lietuvišką spaudą ir knygas, verčiau poeziją, tačiau lietuviškai nedažnai kalbu, tad mano kalba buvo šiek tiek sustingusi, nelanksti. O tais laikais su Juliumi, nors ir retai matydavomės, telefonu kalbėdavomės beveik kasdien."

V.Bakaitis prisiminė Bostono priemiestį, kuriame atvykę į JAV įsikūrė su mama, ir veiklią lietuvių bendruomenę. Mokydamasis gimnazijoje jis lankė šeštadieninę lietuvių mokyklą.

"Bostono universitete nebuvo daug lietuvių ir aš atkritau, - apie lietuvybę kalbėjo pašnekovas. - Vėliau pats toliau iškeliavau ir neieškojau ryšių. Iš dalies dėl to, kad buvo kartų nesutapimas. Vis dėlto lietuvybės neatmečiau ir maždaug dvidešimt dvejų metų, jau įbridęs į literatūrą, pradėjau versti lietuvių poeziją į anglų kalbą. Verčiau iš tikrųjų sau: perrašydavau angliškai, siekdamas įsigilinti į patį eilėraščio tekstą, kad bent tokia praktika padėtų nepamiršti lietuvių kalbos. Nuo to ir prasidėjo. Tekstais susidomėjo lietuviškai nesuprantantys draugai poetai. Taip ir panirau į vertimų gelmę."

Su J.Meku ir J.Mačiūnu

Jau gyvendamas Niujorke V.Bakaitis susipažino su Jonu Meku. Vertė jo knygą "Semeniškių idilės". Vėliau avangardinio kino kūrėjas supažindino poetą su "Fluxus" pradininku Jurgiu Mačiūnu. Retkarčiais visi susitikdavo J.Meko Antologinių filmų archyve. Kurį laiką V.Bakaitis buvo "Fluxus" sambūrio dalyvis, leido poezijai skirtą žurnalą "Thirst".

"Jie buvo bene vieninteliai mano pažįstami lietuviai tuo metu Niujorke, nors šiek tiek ironiška, kad tarpusavyje kalbėjomės angliškai, - prisiminė pašnekovas. - Kai susipažinome su J.Meku, pradžioje kalbėjomės lietuviškai, tačiau jo įstaigoje tuo metu nedirbo nė vieno lietuvio ir mes iš mandagumo nutarėme tarpusavyje kalbėtis angliškai, kad kitų neužgautume. Vėliau įpratome ir į lietuvių kalbą negrįžome."

Niujorkiečių Lietuva

V.Bakaičio žmona Sharon Gilbert gimė ir augo Niujorke. Abu buvo atvykę į Poetinį Druskininkų rudenį tais pačiais metais, kai Niujorką sukrėtė rugsėjo 11-osios tragedija.

Knygų dizaino srityje dirbusią grafikę prieš dvejus metus ištiko staigi mirtis. Kaip tik dabar Jeilio universitete veikia Sh.Gilbert kūrybos paroda.

Menininkai užaugino du vaikus. Dukrai Elenai (vardą tėvas parinko iš lietuviškų pasakų) - 25 metai. Ji baigė bakalauro studijas, dvejus metus dirbo ir dabar pasiryžusi, kai tik atsigaus po mamos mirties, tęsti magistro ir gal doktorantūros studijas. Greičiausiai pasirinks anglų kalbą ir literatūrą.

"O sūnus - klajūnas, - apie 22 metų Ellery kalbėjo V.Bakaitis. - Antri metai vasaromis su draugais keliauja. Pernai 30 menininkų kompanija pasidarė plaustus ir užsimojo perplaukti išilgai visą Misisipę, ilgiausią Amerikos upę. Pirma vasara buvo sėkminga. Po mėnesio keliautojai rado vietą, kur palikti žiemai plaustus, o šiemet ketina plaukti toliau. Ellery nusiteikęs menui, tačiau dar nieko galutinai nenusprendęs. Baigęs gimnaziją pareiškė, kad nenori studijuoti, verčiau iš savo patirties pažins pasaulį. Mes vis palaikome jį ir mane ramina tai, kad jis atlaiko visus išmėginimus, apsidairo ir viską apgalvodamas brenda tolyn." Ellery daug piešia, turi ir aktorystės patirties, tačiau spaudžiamas lankyti kokius nors kursus atsisako. Baidosi, pasak tėvo, mokyklinės drausmės.

Pernai jiedu trims savaitėms atvyko į Lietuvą. Ellery pirmai kelionei į tėvo gimtąją šalį iš anksto pasirengė, į piešimo sąsiuvinį prisirašė lietuviškų frazių ir pamėgino Vilniaus ar Klaipėdos gatvėse bendraamžius prašnekinti lietuviškai. "Prastai išeina. Nerandu progos lietuviškai kalbėti. Vieną sakinį vos ištariu, tuoj visi kalbina angliškai", - vėliau skundėsi Ellery, giminių pramintas Ereliu, kad būtų lengviau ištarti.

Elena, nors ir nebuvo taip pasiruošusi savo pirmajai kelionei į Lietuvą 1998 metais, jau antrą savaitę, tada dar šešiolikmetė, pradėjo įsiminti vieną kitą lietuvišką žodį iš gatvėse pamatytų iškabų. Kai nuvažiavo į Kuršių neriją, giminaičius nustebino pirma lietuviška fraze: "Grožio yra Neringa." Mat pirmąjį žodį įsidėmėjo iš matytų užrašų: "Grožio salonas".

Pasak V.Bakaičio, jo vaikams svarbi tėvo gimtoji šalis. Ir jis pats pirmą kartą į Lietuvą būtų turbūt kur kas vėliau atvažiavęs, jei taip nebūtų norėjusi dukra. "1998 metų žiemą ji manęs paklausė, kada galėtume nuskristi į Lietuvą. Atsižvelgdamas, kad toks dar šešiolikmetės susidomėjimas gali būti nepastovus, atsakiau, jog jei vienas kitam priminsime, gal vasarą pasiseks apsilankyti. Tada Elena per savaitę po du kartus primindavo apie kelionę, - pasakojo pašnekovas. - Lietuvoje jai labai patiko. Kartą, jau baigiantis viešnagei, vakarieniavome prie stalo susėdę gal dvidešimt žmonių ir Elena man pasakė, kad jai atrodo, jog per tas dvi savaites Lietuvoje nebuvo sutikusi nė vieno žmogaus, kuris jai būtų nepatikęs. Nemokėjo kalbos, tad viską iš veidų turėjo išpešti. Ir iki šiol prisimena Lietuvą."

Miestas - kaimas

V.Bakaitis į anglų kalbą išvertė ne tik J.Meko "Semeniškių idiles". Jis sudarė solidžią paties verstų lietuvių poetų nuo Kristijono Donelaičio iki Arno Ališankos antologiją "Gyvas atodūsis. Breathing Free". 1991 metais pasirodė V.Bakaičio poezijos rinktinė "City Country" ("Miestas kaimas").

Poetas prisiminė, kad buvo susižavėjęs po visą Ameriką pasklidusiomis ekologijos idėjomis. Tėvai dirbo fabrike, bet prie namų priemiestyje turėjo daržą, todėl ir jis jautėsi arčiau žemės, buvo linkęs artėti prie gamtos.

"Turbūt daug kas patyrė tokį jausmą: kol laikaisi mieste, pavasarį, vasarą trokšti bėgti kur nors į gamtą, o pasiekęs kaimą beveik tuoj pat nori grįžti į miestą", - aiškino knygos pavadinimą poetas.

Nors Lietuvoje buvo pakrikštytas Vytauto vardu, Amerikoje prigijo sutrumpinta vardo forma Vyt. Tuo vardu poetas pradėjo skelbti ir eilėraščius angliškai: Vyt Bakaitis. Kai užsimezgė pirmieji literatūriniai ryšiai su Lietuva, čia nelabai norėta tą sutrumpinimą priimti, tad poetas sugalvojo, kad vardas kilęs nuo paukščių čiulbėjimo: "Vyt vyt vyt."

"Tačiau tiesos yra, - pripažino pašnekovas. - Kai kur nors išvykstu į gamtą ir jau pirmą dieną išeinu apsidairyti, ypač ankstų rytą, dar ne visai atsitokėjęs, kaskart turiu atsigręžti - kas čia mane šaukia?! Amerikoje yra keli tokie paukščiai, kurie vis uoliai kviečia: "Vyt vyt vyt!" Nors puikiai žinau, vis vien kaskart atsigręžiu."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"