TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nobelio premija buvo katastrofa

2012 02 03 6:06

Sulaukusi 88 metų mirė lenkų poetė, Nobelio premijos laureatė Wislawa Szymborska, vadinta "poezijos Mozartu" ir mokėjusi savo eilėraščiuose suderinti elegantiškumą su Ludwigo van Beethoveno jėga.

"Ji mirė ramiai, miegodama", - Lenkijos žiniasklaidai pranešė plaučių vėžiu sirgusios W.Szymborskos sekretorius Michalas Rusinekas, informuodamas apie vienos labiausiai ne tik Lenkijoje vertintų mūsų laikų kūrėjų netektį.

Šios drovios poetės gimimo diena (1923 metų liepos 2-oji) žinoma, bet neaišku, kur ji gimė. W.Szymborskos gimimo liudijime nurodytas Bnino miestelis, tačiau jos giminaičiai visą laiką tvirtino, kad Wislawa atėjo į pasaulį Kornike. Po kurio laiko visa šeima persikėlė gyventi į Krokuvą.

Kaip poetė W.Szymborska debiutavo 1945 metais. Jos eilėraštis "Ieškau žodžio" buvo išspausdintas dienraščio "Dziennik Polski" priede. 1952-aisiais pasirodė pirmasis poezijos tomelis "Dėl to gyvename", tačiau kritikų įvertinimo ji sulaukė tik dar po 5 metų, kai išėjo eilėraščių knygelė "Wolanie do Yeti" ("Kreipimasis į Jetį"). Tai ir laikoma tikru poetės debiutu. Poezijos rinktinėje W.Szymborska sulygino sovietų diktatorių Josifą Staliną su atstumiančiu sniego žmogumi, kas  tais laikais buvo labai drąsu, ir "parodė, kad moka paversti paradoksą svarbiausia retorine savo kūrybos priemone". Po 1957 metų, kai buvo panaikinta stalinistinė cenzūra, ji išsižadėjo ankstesnių eilėraščių, kuriuose atsispindėjo stalinistinės eros literatūrinis stilius ir turinys.

W.Szymborska, poetė ir literatūros kritikė bei prancūzų poezijos vertėja, metams bėgant išleisdavo vis naujus, nors ir labai plonus, savo eilėraščių rinkinius: "Druska" (1962 m.), "Šimtas paguodų" (1967 m.), "Koks nors išpuolis" (1972 m.), "Didysis skaičius" (1976 m.), "Žmonės ant tilto" (1986 m.), "Galas ir pradžia" (1993 m.), "Akimirka" (2002 m.), "Dvitaškis", (2005 m.) ir "Čia" (2008 m.). Juose netrūko mitų ir pokštų, išplėtotų metaforų, dažnai pagardintų ironija ar karčiu humoru, tačiau per savo netrumpą gyvenimą kūrėja viso labo paskelbė mažiau nei 350 eilėraščių. Paklausta, kodėl, W.Szymborska atsakė: "Namie turiu šiukšliadėžę."

Ši kukli poetė pasauline įžymybe ne savo noru tapo 1996 metais, kai jai buvo skirta Nobelio literatūros premija. Paskelbdami, kam atiteko garbingiausias pasaulio apdovanojimas, Švedijos akademijos nariai pareiškė, kad premija skiriama "už poeziją, kuri su ironišku preciziškumu atskleidžia biologijos ir istorijos teises per žmonių gyvenimo fragmentus".

Tačiau garbingiausią pasaulio literatūros apdovanojimą pati poetė pavadino katastrofa. "Ponia Wislawa manė, jog tai katastrofa. Nuo tada ji visą savo gyvenimą pradėjo dalyti į laiką prieš katastrofą ir po katastrofos. Nors, man regis, čia buvo ir tam tikro koketiškumo. To mielo koketiškumo, kurio nestokojo ši moteris, nes pirmiausia ji buvo žmogus, turintis labai gerą humoro jausmą, todėl manė, kad ir premiją reikia priimti su tam tikra doze humoro. Manau, nuo tada ponios Wislawos sielą apėmė ramybė, suteikusi jai galimybę rašyti tokias eiles, kokios man labiausiai patiko. Tas pačias geriausias, tarsi atsargines, tokius niekučius, kurie nepaprastai juokingi ir tarsi nesuderinami su didžio poeto kūryba, bet kartu simbolizuojantys visą to poeto didybę. Kiekviename tame "niekutyje" rasdavai didžiulį turtą. Tačiau skaitydamas tuos "niekučius" šį rytą, kai buvo pranešta, kad netekome ponios Wislawos, man pasirodė, kad kiekvienu savo tekstu ji beldėsi į mirties duris, - naujienų portalui "Wprost" pasakojo žinomas Lenkijos aktorius, geras W.Szymborskos draugas Krzysztofas Globiszas ir čia pat pridūrė: - Trumpai tariant, poetė labai džiaugėsi, kad gavo Nobelio premiją, nes tada ji tarsi galėjo atsiriboti nuo pasaulio, politikos ir susitelkti į esmę."

Na, o dramaturgas ir buvęs Čekoslovakijos prezidentas Vaclavas Havelas W.Szymborską yra pavadinęs "tokia malonia, gera ir kuklia ponia". Pernai "šiai kukliai poniai" Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis įteikė ir garbingiausią šalies apdovanojimą - Baltojo erelio ordiną.

Nobelio premijos laureatės sekretorius M.Rusinekas pranešė, kad prieš mirtį W.Szymborska parašė testamentą ir nurodė sukurti fondą, kurio paskirtis būtų rūpintis jos kūrybiniu palikimu. Tačiau daugiau kalbėti apie tai jis nebuvo linkęs. N.Rusinekas tik pasakė, kad poetė išreiškė norą būti palaidota šeimos kape Krokuvos Rakowickio kapinėse.

"Miesto valdžia gerbs W.Szymborskos valią. Mums net į galvą negalėtų ateiti mintis jos nevykdyti, nors labai daug žmonių norėtų, kad poetės amžinojo poilsio vieta būtų Skalcėje, šalia Czeslawo Miloszo", - pabrėžė Krokuvos vicemerė Magdalena Sroka.

Krokuvos gyventojai jau gali pasirašyti užuojautų knygoje, kuri  vakar buvo padėta miesto tarybos Akmeninėje salėje. Magistrate taip pat galima pamatyti poetės nuotraukų. Jas padarė Wieslawas Majka tuo metu, kai W.Szymborskai buvo suteiktas Krokuvos garbės pilietės vardas.  

Reuters, PAP, Wprost", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"