TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

"Nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką"

2007 12 08 0:00
K.Kaikarienė poroje su Tadu Ivanausku dalyvavo televizijos šokių konkurse "Šok su žvaigžde".
LNK archyvo nuotrauka

"Nuo šiol skelbiu jus vyru ir žmona", - įstabiausią gyvenimo dieną išgirsta jaunavedžiai. Viskas, jungtuvės įvyko - jie jau sutuokti. Bet kokį kelią jiems teko nueiti iki tol? Organizuoti vestuves - didis ir atsakingas darbas. Jei neturi laiko arba idėjų pats, reikia kreiptis pagalbos. Apie vedybų planavimą "Žmonėms" pasakoja Kristina Kaikarienė.

- Kokia jūsų tikroji profesija?

- Esu kosmetikė, floristė ir "nebaigta žurnalistė". O vadybos, kurios, atrodo, reikia dirbant tokį darbą, nesimokiau. Visko išmokau dirbdama. Tai yra universitetai - ir psichologija, ir verslas, ir kas tik nori.

- Kaip pradėjote vadybininkės karjerą?

- Jau mokyklos laikais vis kažką organizuodavau. Vėliau draugai paprašė padaryti vieną renginį. Jį surengėme - pavyko. Ir taip po truputį viskas prasidėjo. Pirmąją šventę organizavau būdama 22 metų. Buvau kupina entuziazmo ir įsivaizdavau, kad viską galima pakeisti ir gerai padaryti. Iš tikrųjų su entuziazmu ir galima "išvažiuoti" bet kur ir bet kada. Greitai toks švenčių organizavimas tapo tiesioginiu darbu. Entuziazmo nepraradau iki pat šiol - tuo, ką darau, ir gyvenu.

Iš pradžių buvo puokštė

- Atsimenate pirmąją šventę, organizuotą nepažįstamiems žmonėms?

- Sunku paaiškinti, bet pasaulis toks mažas, kad visi yra kieno nors pažįstami. Tad ir žmonės, atėję pas mane, nėra visai nepažįstami.

Prisimenu, kad pradėjau bendrauti su būsimąja nuotaka, kuri vėliau, beje, tapo mano bičiule - dariau jai puokštę. Išsikalbėjome, ir net nepajutau, kaip jos šventė atsidūrė mano rankose. Vėliau ir jos vaikų krikštynos buvo atiduotos organizuoti man.

- Ar daug klientų tampa draugais?

- Gana daug. Aišku, ne su visais susiskambini kas antrą dieną, bet galiu pasakyti, kad tikrai yra daug žmonių, su kuriais bent kartkartėmis susirašome. Tai yra beprotiškai smagu.

- Idėjas užsakovai prašo realizuoti patys, ar jūs siūlote jiems?

- Idėjos atsiranda. Jei kyla minčių organizuoti ką nors "nenormalaus" arba keisto, tai aš esu tas žmogus, kuris gali tą padaryti. Mano užduotis - nueik nežinia kur, atnešk nežinia ką. Nueiti į kokį nors banką ir sumokėti mokesčius - man yra tragedija. Tai - nesuvokiama. Aš negaliu laukti eilėje (juokiasi). O jei reikia ką nors sugalvoti, tarkim, kaip vidury miško apšviesti aikštelę lemputėmis ar girliandomis, tokie dalykai man yra tikras malonumas.

- Niekada netrūksta idėjų?

- Idėjos gimsta bendraujant su žmonėmis. Vieniems gali siūlyti baletą, kitiems - vaikų atliekamą angeliukų šokį, dar kam nors norisi sunkaus roko. Klausantis klientų užsakymų, kyla minčių.

- Ar tenka atkalbinėti klientus nuo jų idėjų?

- Taip. Yra porų, kurios įsivaizduoja, tarkim, labai romantišką jungtuvių vakarą pajūryje, siūbuojant smilgoms, baltoje pavėsinėje, kad stovėtų basi ant smėlio, aplinkui degtų deglai ir taip toliau... Viskas atrodo paprasta, labai gražu ir romantiška. Bet tada stengiesi nuleisti žmones ant žemės ir priminti, kad ten, kur yra smėlis ir jūra, aplinkui gyvena žmonės, kuriems reikia ilsėtis. Vadinasi, 23-24 valandą šventė turi baigtis. Kad būtų įmanoma su svečiais šokti tam tikroje vietoje, mes turime ją aptverti, o tam reikia leidimų. Pavėsinės ant smėlio nepastatysi, reikalingos grindys. Tad ta iš pradžių atrodžiusi paprastutė idėja taip išauga iki kosminių kainų. Ir žmonės tai supranta. Turėdama patirties labai greitai įvertinu situaciją ir matau, kad vienur nepravažiuos limuzinas, kitur nepasisuks lengvoji mašina, dar kitur reikalingas elektros generatorius. Yra dalykų, kurių klientai nepastebi. O jiems įgyvendinti reikia gana daug laiko.

Oranžinė vasara

- Kokių žinomų Lietuvos žmonių vestuves teko rengti?

- Kaip aš juokiausi, viena vasara buvo "oranžinio kamuolio", kai vyko ir Roberto Javtoko, ir Rimanto Kaukėno, ir Kęstučio Marčiulionio, ir Ramūno Šiškausko vestuvės.

Dar teko rengti Ingos Paksaitės, Violetos Repčenkaitės jungtuves.

Nesvarbu, žvaigždžių poros ar ne, kai jos įsimylėjusios, būna šaunios ir žavios. Vis dėlto ypatingą prielankumą jaučiu krepšininkams.

- Kodėl?

- Nežinau. Galbūt kai treniruojasi nuo vaikystės, jie išmoksta klausyti ir pasitikėti treneriais. Atiduodami savo šventę į rankas organizatoriams, jie atsiduoda jiems taip, kaip per treniruotes treneriams. Su krepšininkais lengva tartis - jei kurią dieną reikia tvarkyti kokius dokumentus ar nuvažiuoti ir apžiūrėti vietą, viską padaro laiku, niekada nevėluoja. Tai punktualūs, drausmingi ir tvarkingi žmonės. O jų moterys tokios mielos.

- Ar žinomi žmonės leidžia sau daugiau reikalauti iš organizatorių?

- Ne.

Daug perliukų

- Kokia įsimintiniausia jūsų organizuota šventė?

- Atsimenu visas šventes ir visos yra kitokios. Vienos galbūt ne tokios iškilmingos, tačiau jaukios. Kitos labai gražios, bet oficialesnės. Buvo įspūdingų atlikėjų iš užsienio atvažiavę, bet jų pasirodymus žiūri kaip koncertus.

Galiu kalbėtis su tuo žmogumi telefonu ir prisiminti rengtą šventę: kiek žmonių buvo, prieš kiek metų tai vyko. Tikriausiai kiekvienoje yra mažulytė kruopelytė tokių perliukų, kuriuos sudėjus į vieną galbūt išeitų kažkas ypatinga. Nors kitam kontekste visa tai neskambėtų.

- O ar pati dalyvaujate šventėse?

- Taip, ir nesvarbu, šventė didelė ar maža, kas joje dalyvauja - žinomi ar nežinomi žmonės. Tarkim, jei vieniems užsakovams prižadu būti šventėje, tai jau jokie pinigai neprivers manęs pakeisti sprendimo ir eiti į kitą. Lietuva yra per maža tokiems žaidimams su žmonėmis. Būna žmonių, kuriems nebūtina, kad aš būčiau. O kitiems priešingai - galiu nieko nedaryti, bet jie nori, kad kažkur netoliese makaluočiausi.

Patirtis - tai dovana

- Dalyvavote LNK šokių projekte "Šok su žvaigžde". Ar tai turės įtakos jūsų idėjoms?

- Be abejo. Kiekvienas dalykas, kiekvienas naujas pažinimas kaip nors kaupiasi. Kitaip net negali būti, nes patirtis yra dovana, kurią reikia išpakuoti ir naudoti, o ne numesti į kampą.

- Ar daug porų mokosi šokti? Koks populiariausias šokis, be valso?

- Taip, šis šokis populiarus. Jaunieji labai jaudinasi prieš savo pirmąjį valsą. Po projekto galbūt ir galėčiau patarti poroms ką nors, bet vis tiek manau, kad būtų geriausia, jei tai darytų specialistas. O populiariausias šokis, be valso, - aistros šokis tango. Yra fatališkų moterų, kurioms patinka įsikąsti rožę ir suktis šokių aikštelėje.

Su "muiline" darytos nuotraukos

- Papasakokite, kokios buvo jūsų pačios vestuvės...

- Man buvo siurprizas, kai sesė atsiuntė limuziną, kad nuvažiuočiau iki Santuokų rūmų. Su tėveliais nuvykome papietauti, grįžome namo, šiek tiek pasiautėjome. Kadangi namie vyko remontas, kitą dieną visi gulėjome ant čiužinių ir ilsėjomės. Šventėje dalyvavo gal dešimt žmonių. Neturiu nei profesionaliai darytų nuotraukų, tik su "muiline", nei filmuotos juostos. Tas pats žmogus, kuris fotografavo, bandė ir filmuoti. Mūsų dukrytė, žiūrėdama vestuves, tą juostą visai suniokojo, tad jos ir nebeturime.

- Kokią šventę surengtumėte sau dabar?

- Manau, kad sau šventės tikrai neorganizuočiau. Esu tikra, kad mano kolegė, kuri yra mano draugė, todėl žino, kas man patinka, pasakytų: "Tu, vaikeli, pasėdėk, o aš pati pati..." Ir būtų viskas tyliai ramiai padaryta. Tai man būtų siurprizas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"