TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nuo kasdienio triukšmo neria gelmėn

2008 03 22 0:00
Fotografas S.Kirvela nardo ketvirtį amžiaus, o prieš metus "išniro" jo knyga "Šviesa tyloje".
Tomo Kaunecko (žurnalas "Laima") nuotrauka

Fotografuoja visi, kas netingi. Tačiau ne kiekvienas išdrįsta panerti į mistinį povandeninį pasaulį. O štai Saulius Kirvela ten keliauja pasiėmęs fotoaparatą.

Fotografas S.Kirvela, neseniai grįžęs iš nardymo Indijos vandenyno Sokotros saloje, ne itin patenkintas šia kelione. Tačiau yra buvę daug kitų smagių apsilankymų povandeninėse erdvėse. Šiandien, Pasaulinę vandens dieną, su fotoaparatu nesiskiriantis vyriškis pasakoja apie nuotykius, kuriuos tenka patirti nardant.

- Seniai fotografuojate?

- Su fotoaparatu žaidžiu nuo pat vaikystės. Prieš 25 metus parašiau diplominį darbą apie fotografiją po vandeniu. O nardau jau 26 metus. Fotografuoju ne tik po vandeniu. Buvo metų, kai mažiau nardžiau, bet rengdamas knygą "Šviesa tyloje" - labai intensyviai. Nors panaudojau nemažai nuotraukų iš archyvų, didžiąją jų dalį padariau jau turėdamas tikslą išleisti knygą. Todėl žinojau, ko reikia, ir tiksliai suvokiau, kaip tai turi būti.

- Kodėl jūs domina būtent ši sritis?

- Mano pašaukimas buvo biologija, tačiau baigiau fotografiją. Įstojau į universitetą, mokiausi biologijos. Tad šalia manęs visuomet buvo ir fotografija, ir biologija. Vėliau profesija ir pomėgis apsikeitė vietomis: biologija tapo hobiu, fotografija - beveik profesija.

- Kokiu metų laiku nardote?

- Vasaros pradžia, kai šalta ir giedra, - idealus metas nardyti. Pamažu šyla vanduo, iš lėto kyla augmenija. Nuvažiavęs kelioms dienoms prie ežero gali ramiai sau nardyti ir fotografuoti. O šaltį galima nugalėti. Ir žiemą fotografuojame - lendame į eketę.

Bėga nuo šurmulio

- Vanduo patinka nuo mažens?

- Esu gimęs ir užaugęs Aukštaitijoje, prie Šventosios. Vanduo traukia nuo vaikystės. Kiek tik leisdavo galimybės, būdavau prie vandens. Bandžiau nardyti, rankomis gaudyti žuvis. Jau tada galvoje sukosi mintys, kaip pasidaryti įrenginį, kuris leistų panerti ir stebėti žuvis. Tai buvo gana sunku, todėl liko neįgyvendinta, bet, manau, ta mintis - pirmoji užuomazga.

Dirbdamas Gamtos apsaugos komitete turėjau galimybę fotografuoti. Jei tekdavo kada išvažiuoti į gamtą, rasdavau laiko šiam pomėgiui. Šiek tiek nuotraukų panaudodavome ir darbo reikalams.

- Kuo patraukė povandeninis pasaulis?

- Galbūt nardymas man - noras pabėgti nuo kasdienio šurmulio. Kurį laiką mėgome nardyti po ledu žiemą. Žmonės klausė: "Koks malonumas plaukioti po ledu?" Ten esi visai kitame pasaulyje, nuo kurio tave skiria pramuštas ledas. Grįžti atgal gali pro ten, kur įlindai, arba pro gretimą eketę - esi apribotas ir tuo pat metu atskirtas nuo išorinio triukšmo.

- O kaip baimės faktorius?

- Juokaudavau, kad jei prarasi baimės jausmą - būsi miręs. Kiekviena gyva būtybė bijo, tik viena sugeba nugalėti tą jausmą, kita - nelabai. Be abejo, negalima peržengti ribos ir nepaisyti saugumo. Tai ne žaidimai, todėl reikia žinoti, kada nevalia juokauti. Svarbiausias dalykas ekstremalioje situacijoje - nepasiduoti panikai. Jei žmogus sugeba susitvardyti, tai jau gerai. Pats nesu ekstremalas, man tokių įspūdžių nereikia. Kadaise jų norėjau, bet neradau bendraminčių (juokiasi).

Balsai gelmėje

- Ar Lietuvos ežeruose yra ko nors, ko nėra kitur?

- Kiekviename ežere yra tai, ko nėra kitame. Tarkime, mūsų

ežeruose plaukioja lydekos, o Raudonojoje jūroje jų nėra.

Kai ką galima ir įsivaizduoti - į paskendusius kelmus žiūrėti kaip į siurrealistinius objektus, nes tai, kaip ant jų krenta šviesa, lemta pamatyti vieną vienintelį kartą.

Galima įsivaizduoti mistinę būtybę arba matyti vaizdą, susidariusį dėl tam tikrų veiksnių. Galima melstis kokiai nors dvasiai arba mąstyti logiškai. Tačiau viskas yra paaiškinama. Todėl nelabai tikiu tuo, kas kalbama apie visokias ežerų pabaisas. Gal kas nors ir yra,

bet tikrai ne tai, apie ką "pumpuojama". Kad galėčiau patikėti, man reikia pamatyti.

- O Dievą tikite?

- Kiekvienas tiki savaip. Gali sakyti, kad netiki, bet galbūt jis turi savo dievą.

- Koks įsimintiniausias matytas vaizdas?

- Mane iki šiol stebina ežerai, jie įspūdingi. Labai daug atradau, kai pradėjau fotografuoti knygai "Šviesa tyloje". Anksčiau įamžindavau tai, kas įdomu - naudodamasis blykstėmis fotografuodavau žuvis, žinodavau, kokios jos rūšies ir net lotynišką pavadinimą. Tačiau šiam albumui stengiausi fotografuoti taip, kaip sukūrė gamta, būdamas tik stebėtojas. Blykstė griauna gamtos harmoniją.

Aišku, panėręs sujudini augalus ir įsibrauni į tą harmoniją, bet bent jau fotografuoji vaizdą natūralioje šviesoje, o ne sukurtoje.

Platelių ežere yra kadaise buvusio tilto liekanos - kuolai. Jiems apie 500 metų. Ta vieta apipinta įvairiausiomis legendomis. Kai ten nardau, apima nepaprastas jausmas.

Kartą po ledu su draugu gana toli nuėjome. Kalbama, kad po vandeniu girdėti kažkokie balsai. Mes tada eksperimentavome, ėjome ir klausėmės. Taip, balsai išties girdėti. Netoliese yra kelias. Nuo jo ataidintys žmonių balsai vandenyje girdimi kitaip, lyg vėlių šauksmas.

Akis į akį su rykliais

- Ar turite savo svajonių vietą, kur norėtumėte nukeliauti ir panerti?

- Norėti galima daug, bet kartais tuos norus riboja finansinės galimybės. Jeigu jų turėčiau, galbūt keliaučiau į Antarktidą.

Mane, kaip ir daugelį nardytojų, traukia rykliai. Yra tekę "pabendrauti" su jais akis į akį. Tai buvo toks "kaifas"! Buvau vienas. Tada apie baimę negalvojau.

Mačiau bangininį ryklį. Tai didžiulis padaras, visai nepavojingas, neliečiantis žmogaus. Minta planktonu. Spėjau jį nufotografuoti, paskui praplaukiantį paglosčiau, užsikabinau už peleko ir truputėlį paplaukiau sykiu. Išniręs jaučiausi labai pakylėtas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"