TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nuo luošinančios ligos pasaulį išgelbėjo lietuvių kilmės mokslininkas

2012 01 02 23:00

1955 m. vasarą JAV spauda mirgėjo antraštėmis, kurios nuramino panikos apimtus tėvus. Daktarui Jonui Edvardui Salkui, kurio motina, kaip manoma, buvo kilusi iš Ukmergės, pavyko atrasti vakciną nuo poliomielito. Beveik dešimtmetį įtemptai tyręs vakcinas, jis išgarsėjo per vieną naktį.

Mokslininkai tvirtina, kad poliomielitas žmoniją kankino jau prieš 3 tūkst. metų. Tai patvirtina Egipte rasta stela, vaizduojanti poliomielito suluošintą žmogų. Per paskutiniąją, didžiausią 1952-1957 metų poliomielito epidemiją susirgo šimtai tūkstančių žmonių, daug iš jų mirė ar liko suluošinti.

Kas jūs, daktare Salkai?

J.E.Salkas gimė Niujorke 1914 m. spalio 28 dieną, iš tuometės Rusijos imperijos emigravusių žydų emigrantų šeimoje. Jo senelis buvo kilęs iš Lietuvos, tuo metu vadinamo Vilkomiro miestelio (šiandieninės Ukmergės). 

Tėvai troško, kad vaikai siektų mokslo, todėl Jonas buvo išleistas mokytis į medicinos universitetą. Pradėjęs mokytis jis išgarsėjo ne troškimu tapti gydytoju, bet įžvalgumu bei medicininiais tyrimais.

1948 m. J.E.Salkas gavo Nacionalinio vaikų paralyžiaus fondo finansavimą, skirtą nustatyti skirtingų tipų poliomielito virusus. Jis pamatė galimybę išplėsti šį projektą ir sukurti vakciną nuo poliomielito. Kartu su kvalifikuotų tyrėjų komanda tam jis paskyrė septynerius metus. 

Poliomielitas prilyginamas XX a. marui 

Iki tol poliomielitas buvo laikomas labiausiai bauginančia pokario liga. 1952-ųjų poliomielito epidemijos protrūkis užfiksuotas kaip vienas liūdniausių faktų istorijoje. Užregistruota beveik 58 tūkst. ligos atvejų, mirė 3 145 žmonės, o 21 269, daugiausia vaikai, liko paralyžiuoti. 

Istorikas Williamas O‘Neilas rašė, kad visuomenės reakcija priminė reakciją į marą. Dabartiniai istorikai šią paniką prilygina branduolinio karo baimei, tvirtindami, kad tuo metu amerikiečiai be atominės bombos labiausiai bijojo tik poliomielito. 

JAV prezidentas Franklin D. Rooseveltas, persirgęs poliomielitu ir visą likusį gyvenimą likęs neįgaliu, 1931 m. įkūrė organizaciją, kuri finansavo vakcinos tyrimus. Mokslininkai rungėsi, kuriam pirmam pavyks sukurti vaistą, išgelbėsiantį amerikiečius nuo XX amžiaus maro. 

Geriausiai parengta nacionalinė programa

Istorikas W.O'Neillas rašė, kad „tai yra geriausiai parengta programa JAV medicinos istorijoje, kurioje dalyvavo 20 tūkst. gydytojų ir visuomenės sveikatos pareigūnų, 64 tūkst. mokyklos personalo, 220 tūkst. savanorių“. Į tyrimą buvo įtraukta virš 1,8 mln. moksleivių. 

Naujienos apie vakcinos sėkmę pasklido 1955 m. balandžio 12 d. J.E.Salko pavardė laikraščių antraštėse mirgėjo kaip stebukladario, o ši diena buvo švenčiama tarsi valstybinė šventė. Pats lietuvių kilmės poliomielito vakcinos atradėjas netruko pasižymėti kuklumu. Paklaustas, ar užpatentuos naująją vakciną, jis atsakė klausimu: „Ar Saulė turi patentą?“

1960 m. įžymusis mokslininkas įkūrė Salko biologinių studijų institutą Kalifornijoje, kuriame šiandien veikia didžiulis medicinos ir mokslinių tyrimų centras. Dr. J.E.Salkas tęsė tyrimus, ieškodamas vakcinos nuo ŽIV. Mokslininkas mirė 1995-aisiais, sulaukęs garbingo 80 metų amžiaus. 

Poliomielito situacija pasaulyje

Dr. J.E.Salko dėka Amerikos žemyne poliomielitu nebesergama nuo 1994 m., Australijoje, Tolimųjų Rytų regione – nuo 2000 m., Europos regione – nuo 2002 m.

Pastaraisiais metais poliomielitu vis dar sergama vos keliose pasaulio šalyse, daugiausia susirgimų registruojama Indijoje.

2010 m. užregistruotas susirgimų poliomielitu protrūkis Tadžikistane. Dėl sutrikusios vakcinacijos jis išplito ir į kitas valstybes.

Lietuvoje nuo poliomielito pradėta skiepyti 1957 metais, paskutinis susirgimas poliomielitu užregistruotas 1972-aisiais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"