TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Nuo pusiau pasidalyto šokoladuko

2007 07 14 0:00
Ekonomikos analitikas G.Nausėda supranta, kad žmonės gerai gyventi nori dabar, o ne kada nors.
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

"Atostogos yra labai švelnus dalykas, nes grįžti visiškai kitas žmogus, - mano ekonomikos analitikas Gitanas Nausėda. - Galbūt žmona šiek tiek ir pataikauja, bet sako, kad atjaunėju dešimt metų."

Vilniaus banko prezidento patarėją Gitaną Nausėdą "Lietuvos žinios" kalbino ką tik grįžusį iš atostogų. Pasak pašnekovo, gyvenimo ritmas, įtampa, pagaliau rutina nori nenori labai atsiliepia, o žmogus yra vertas šiek tiek daugiau negu suktis darbų verpete. Atostogos - unikali galimybė pabūti su artimiausiais žmonėmis, skirti daugiau laiko ne tik sau, bet ir šeimai.

Šiemet ekonomikos analitikas G.Nausėda su žmona Diana ir abiem dukterimis, keturiolikmete Gedaile ir vienuolikmete Ugne, atostogavo Maljorkos saloje. Užteko laiko ir tokiems žaidimams kaip "Alias". Jiems Vilniuje pritrūkdavo ir jėgų, ir noro.

Maljorkoje po dešimtmečio

- Kaip paprastai planuojate atostogas ir kiek laiko atostogaujate?

- Stengiamės kasmet važiuoti vis į naujas vietas, tačiau šiemet padarėme išimtį ir dar kartą nuvažiavome į Maljorkos salą. Ten kadaise, prieš kokius dešimt ar vienuolika metų, buvo mudviejų su žmona pirma egzotiškesnė kelionė. Anuomet kurortai dar nebuvo tokie populiarūs kaip dabar Turkija, Egiptas ar Ispanija. Infrastruktūra nesutvarkyta ir turizmo agentūrų buvo tik viena kita. Žodžiu, pati pradžia, bet susižavėjome sala ir, išsinuomoję automobilį, visą ją apvažiavome.

Dabar norėjome antrą kartą nuvykti į Maljorką, kad vaikams parodytume, kokia nuostabi ta sala. Skirtingai nei pirmą kartą, apsistojome ne viešbutyje, o išsinuomojome namuką romantiškoje vietoje prie jūros, kalnuose. Iš terasos atsivėrė nuostabus jūros vaizdas. Patys gaminomės maistą. Aišku, vėl išsinuomojome automobilį. Atrakcija buvo vien tai, kaip patenkama į tą namuką: turi pravažiuoti apelsinų plantacijas, nedidelę avių fermą, kur jos vaikšto tiesiog ant kelio. Prabuvome lygiai savaitę, o dar kokios trys dienos tikrai būtų nepakenkusios.

Banke galime pasiimti vieną papildomą atostogų savaitę ir per metus iš viso išeina penkios. Aš paprastai skaidau savo atostogas, nes negaliu atsisakyti slidinėjimo žiemą ir kartą per metus turiu nuvažiuoti į kalnus.

Spontaniški poelgiai

- Ar galima būtų pasakyti, kad viskas jūsų gyvenime suplanuota ir nebūna spontaniškų dalykų?

- Spontaniškų? Žiūrint ką laikysime spontaniškais dalykais. Labai staigių ir neprotingų poelgių darau labai retai, bet tai nereiškia, kad negaliu sumanyti staiga važiuoti į kokį nors renginį ar koncertą kitame mieste. Sakykim, abu su žmona dieviname Andrea Bocelli, ir kai buvo jo koncertas Taline, negalėjome nenuvažiuoti. Per mūsų santuokos penkiolikos metų sukaktį taip pat užsakiau du bilietus į A.Bocelli koncertą - važiavome jo klausytis į Prahą. Jei yra galimybė pamatyti unikalų dalyką, paprastai ryžtiesi bet kokiai avantiūrai, nes tokie dainininkai kaip A.Bocelli nežinia kada į Vilnių atvažiuos. Gali laukti ir nesulaukti.

- Atrodytų, ir ekonomisto profesijos nulemta būti labai racionaliam?

- Kažkodėl susidaro tokie stereotipai. Tarsi pramogų pasaulio žmogus nėra racionalus, o tas, kuris šneka apie ekonomiką, būtinai turi būti racionalus. Na taip, negaliu neracionaliai šnekėti apie tokią gyvenimo sritį kaip ekonomika, nes tada arba manęs nesiklausytų, arba sakytų, kad jam kažkas truputį negerai. Žinoma, šneki, kaip supranti tuos reiškinius. Turiu vieną savo receptą. Dar gerokai jaunesnis labai mėgau vartoti tarptautinius žodžius, kalbėti labai sudėtingai. Vėliau pagalvojau, kad turbūt kiekvienas kvailys gali apie paprastą arba vidutiniškai sudėtingą dalyką papasakoti sudėtingai, bet kur kas daugiau proto ir pastangų reikia apie sudėtingą dalyką pasakoti paprastai. Lietuvių kalba yra pernelyg turtinga ir nenusipelnė būti teršiama nereikalingais tarptautiniais žodžiais. Mėginu laikytis principo: jeigu galima paaiškinti paprastai, kodėl to nepadarius?! Nors gal ne visada pavyksta. Kai kada paaiškini taip, kad žmogus nesupranta. Kartą labai gera pažįstama, pasižiūrėjusi vieną televizijos interviu, pasakė: "Labai gražiai atrodei. Labai protingai šnekėjai. Nieko nesupratau." (Juokiasi.)

Taigi nereikia manyti, kad visi žmonės vienodai supranta, ką kalbi. Vieniems patinka, kitiems nepatinka, vieni supranta, kiti nesupranta, bet dėl to juk nelįsi po traukiniu?!

Ne vien ekonomistas kareivis

- Kaip atsirado pomėgis kolekcionuoti lituanistinius leidinius? Ar vis dar renkate?

- Tas pomėgis turbūt ir nebepraeis, o susidomėjau prieš gerą dešimtmetį. Kaip tik tada pradėjau dirbti Lietuvos banke. Virš mano galvos kabėjo Vlado Jurgučio, tarpukario finansininko, Lietuvos banko vadovo, paveikslas. Tiesa, pats jį ir pasikabinau, o paskui pagalvojau, kad beveik nieko apie V.Jurgutį nežinau, vien bendriausią informaciją. Nors buvo iškilus tarpukario finansininkas, parašęs ir teorinių veikalų, ir būtų įdomu tuos veikalus pamatyti. Aš juos pamačiau, nes Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje buvo perleisti, bet man atsirado ambicija įsigyti originalius 1937-1939 metais leistus veikalus. Po truputį pradėjau ieškoti ir galiausiai juos radau. Vėliau kažkaip savaime atslūgo domėjimasis senomis ekonomikos knygomis. Tiems, kurie, įsivaizduoja, jog ekonomistas kolekcininkas turi kolekcionuoti arba ekonomikos, arba finansų knygas, paprastai atsakau, kad ekonomikos knygų prisiskaitau ir darbo dieną, o mane domina pirmiausia lituanistikos plačiąja prasme knygos. Tai būtų ir knygos apie lietuvių kalbą, ir senos gramatikos, ir pagaliau senos religinio pobūdžio knygos lietuvių kalba. Žinoma, ir knygos apie Lietuvą visomis kalbomis, nesvarbu, kurio amžiaus būtų.

- Toks pomėgis turbūt keitė jus kaip asmenybę?

- Tikrai keitė, nes iki tol, galima sakyti, buvau ekonomistas kareivis, kuris domėjosi tik ekonomika ir ekonomikos procesais. Ilgainiui pradėjo kirbėti mintis, kad būtų pernelyg neįdomu nugyventi amžių tokiam siauriam profesionalui. Pomėgis kolekcionuoti tikrai išplėtė akiratį. Vartydamas tas knygas, lygindamas, analizuodamas jų atsiradimo aplinkybes, pradėjau geriau suvokti istorijos procesus. Vis dėlto esu ekonomistas analitikas ir skaitydamas kokią nors istorijos knygą stengiuosi suvokti, kodėl tas reiškinys lėmė tą reiškinį, kodėl vyko taip, o ne kitaip. Manau, tai tikrai prisidėjo bent jau prie didesnio domėjimosi tokiomis, sakykim, su ekonomika nesusijusiomis, sritimis kaip istorija, kalba, architektūra, dailė, nes tie dalykai paprastai keliauja kartu ir dažnai neįmanoma atskirti kultūrinio gyvenimo nuo istorinių procesų.

Vidutiniškai pasiturintis

- Niekada nenorėjote išvykti iš Lietuvos?

- Emigruoti, kaip dabar žmonės išvyksta ieškoti geresnio gyvenimo ekonomikos požiūriu, - niekada. Tiesiog nuo mažumės buvo įskiepyta nuostata, kad geriausia gyventi savo šalyje. Tačiau negaliu sakyti, kad apskritai nenorėjau niekur išvažiuoti. 1990 metų pradžioje, kai formavausi kaip specialistas, man, jaunam doktorantui, rašančiam disertaciją, kai socialistinė sistema griuvo ir tik pradėjome kurti kapitalistinę sistemą, čia nebuvo nei užtektinai literatūros, nei patyrusių profesorių, kurie galėtų padėti. Išvažiavau rašyti disertacijos į Manheimo universitetą Vokietijoje ir ją parašęs 1992 metų pradžioje grįžau. Po metų apsigyniau, dar oponuojamas šviesaus atminimo Kazimiero Antanavičiaus. Vėliau buvo ir stažuotė Bonoje, ir kursai Pasaulio banke Vašingtone, tačiau niekada net minties nekilo kur nors susirasti darbą ir apsigyventi. Nenoriu vaizduoti patrioto, tačiau man iš tikrųjų geriausia gyventi Lietuvoje. Niekada nebuvo taip susiklosčiusios aplinkybės, kad būtų neįmanoma čia gyventi, taip blogai versčiausi, kad nebebūtų kitos išeities ir reikėtų išvažiuoti kur nors ieškoti geresnio gyvenimo. Taip, pasitaikė tokių situacijų, tarkim, kai dar buvau jaunas universiteto dėstytojas ir su žmona per pusę dalydavomės "Snickers" batonėlį, nes neturėjome daugiau pinigų. Gyvenome bendrabutyje. Tačiau atrodė savaime suprantama. Kai tau dvidešimt aštuoneri ar dvidešimt devyneri metai, nereikia norėti, kad viskas auksu tviskėtų. Pasilik galimybę augti. Kai tau jau keturiasdešimt metų, o tu vis dar bendrabutyje ir neturi pinigų, trūksta ir tam, ir anam, tada reikėtų susimąstyti: galbūt kas nors yra ne taip.

- Kokios, jūsų nuomone, būtų tokio nenusisekusio gyvenimo priežastys?

- Net tarp gana artimų žmonių pastebiu, kad tie, kurie prieš gerą dešimtį metų pagailėjo savo laiko mokslams ir metėsi stačia galva į verslą, dabar išgyvena dėl to, bet jau mažai ką gali pakeisti. Buvo toks metas, kai į mokslininkus, į studijuojančiuosius žiūrėta kaip į kvailelius, kurie tuščiai gaišta laiką. Situacija dramatiškai pasikeitė, ir tiems žmonėms, kuriems verslas nepavyko, kurie prarado uždirbtus milijonus, dabar labai sunku.

Yra ir kita kategorija žmonių. Tie, kurie įpratę nuolat reikalauti arba laukti iš valstybės. Reikia daugiau reikalauti iš savęs. Pirmiausia dera savęs paklausti: ar viską padariau, kad man šitame gyvenime pasisektų? Stengiuosi vadovautis tokiu principu. Kaip pavyko, dar per anksti šnekėti.

- Gerovę jau esate susikūręs ir namas stovi Pavilnyje.

- Man pakanka to, ką turiu. O ta gerovė susikurta ne tik nuosavais, bet ir skolintais pinigais. Kaip ir daugelis, esu paėmęs būsto paskolą, ir gana nemažą. Nemanau, kad yra teisinga politika laukti iki pensijos ir tik tada kur nors įsikurti. Nė kiek nesmerkiu žmonių, kurie nori gyventi gerai dabar. Jei jie mato perspektyvą ir karjeros galimybes, kodėl gi ne?! Tegu skolinasi, bet, aišku, protingai, įvertindami visas galimybes. Juk vieną dieną situacija gali pablogėti. Reikia apsidrausti, įvertinti riziką, kad bent kiek būtų atidėta juodai dienai, apsisaugota nuo nemalonių pokyčių. Kad ir kaip būtų, negaliu skųstis. Gyvenu kaip vidutiniškai pasiturintis Lietuvos žmogus.

"Kad daiktai nevargintų"

- Kai giminėje yra gydytojas, įprasta kreiptis į jį dėl sveikatos. Ar dažnai prašo jūsų patarimų finansų klausimais?

- Anksčiau dažniausiai klausdavo apie valiutos kursą. Dabar tie klausimai nebeaktualūs, dažniau klausia apie Lietuvos ekonomiką, kas čia galėtų pagerėti ar pablogėti, ar verta investuoti į akcijas, kaip ir kur geriausia savo pinigus laikyti, kur didžiausios palūkanos. Tokie paprasti buitiniai ekonominiai, kaip aš juos vadinu, klausimai. Kai galiu, pats atsakau, kai reikia labai konkrečių žinių vienu ar kitu klausimu, sakau, kad galiu pasitarti su specialistais, kurie dirba toje srityje, arba padedu susisiekti su tais žmonėmis. Kaip gydytojai, taip ir ekonomistai negali visko išmanyti. Tokios plačios specializacijos žmonių nėra.

- Kas ekonomisto analitiko šeimoje rūpinasi finansais?

- Tiek žmona, tiek aš savo išlaidas planuojame atskirai. Jei manome, kad koks nors pirkinys yra reikalingas, paprastai pernelyg ir nederiname, o dėl rimtesnių dalykų, sakykim, baldų ar daiktų, kurie namų aplinkoje tiktų ar netiktų, ieškome sutarimo. Turbūt nedrįsčiau dovanoti žmonai tokio pobūdžio daikto, jei abejočiau, ar tikrai yra jos stiliaus. Žmonės linkę apsikrauti nereikalingais daiktais. Vėliau nežino, kur juos dėti. Daiktai kaupiasi, dulka ir slegia, todėl mes gyvename minimalistiniu principu - tiek, kiek būtina pagražinti aplinkai, bet jokiu būdu ne daugiau. Kad daiktai nevargintų.

Susipažino vestuvėse

- Abu su žmona kilę iš Klaipėdos. Kas dabar jus sieja su šiuo miestu?

- Pirmiausia tėvai. Jie, ačiū Dievui, sveiki gyvi, ir aš kaip galima dažniau grįžtu namo. Tėvukas daug metų buvo anuometinio Klaipėdos celiuliozės kombinato vyriausiasis energetikas. Mama - matematikos mokytoja. Beje, dirbo toje pačioje vidurinėje mokykloje, kurioje ir aš mokiausi. Vienus metus net dėstė man fiziką. Sesuo Vilija penkeriais metais anksčiau už mane Vilniaus universitete baigė tą patį Pramonės ekonomikos fakultetą. Gyvena Vilniuje ir dirba su auditu susijusį darbą.

Su žmona studijavome skirtinguose miestuose: aš - Vilniuje, ji - Kaune, o likus mėnesiui iki diplomų teikimo susipažinome mano pusseserės vestuvėse Klaipėdoje. Visiškai atsitiktinai. Tačiau visas gyvenimas susideda iš atsitiktinumų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"