TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

O.Markevičius: "Valio! Dvynukai!"

2008 10 11 0:00
Laimingi dvynukų tėvai Asta ir Osvaldas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

"Bus šokėjų pora", - netvėrė džiaugsmu Osvaldas Markevičius pasakodamas apie dvynukus, gimusius prieš mėnesį. Kad vieno viešbučių tinklo vadovas, buvęs prezidentūros kancleris mėgsta šokti, visi pamatė pernai, kai jis dalyvavo televizijos šou. Dabar 44 metų tėvelis turėtų kuriam laikui nurimti, bet jis jau planuoja, ką veiks drauge su didele šeimyna.

Susitikusi su "Mikotel" grupės viešbučių tinklo vadovu O.Markevičiumi pasveikinau jį "gausiai pagausėjusios" šeimos proga. Ir sužinojau, kokius vardus turi rugsėjį gimę dvynukai. Mama Asta ir tėvelis Osvaldas po ilgų svarstymų nusprendė juos pavadinti Žygimantu ir Benita.

Pernai LTV projekte "Lietuvos šokių dešimtukas" dalyvavęs O.Markevičius nusijuokė: "Prisišokau... iki dvynukų." Per televizijos šou ant parketo jis sukosi su partnere Kristina Piekautaite, galiausiai prisišoko (geruoju požiūriu) su 38 metų žmona Asta ir dabar ant rankų sūpuoja iškart du mažylius.

Prisiminusi, kad jo sutuoktinė kadaise mąstė apie sceną ir net įrašė keletą dainų, tariau: "Jūs prisišokote, o žmona prisidainavo..." Dvynukų tėvelis patvirtino: "Vienu metu ji net lankė privačias pamokas pas vieną akademijos profesorę." Ir užsiminė, kad žmona iki šiol padainuoja - kai susirenka draugai ar per šeimos šventes.

Dabar namie užtraukia dvynukai. Mažyliai turi vyresnįjį broliuką - beveik ketverių metukų Benjaminą. Pasak pašnekovo, žmona puikiai tvarkosi. "Maži vaikai - maži vargai. O miego visada trūko", - nesibaido rūpesčių ir O.Markevičius.

Nerimo akimirka

Kai žmonai Astai lankantis pas gydytojus buvo pranešta, kad laukiasi dvynukų, ji paskambino vyrui ir pasakė: "Grįžk mano, reikia pasikalbėti." Osvaldui pasidarė neramu, kilo įvairių minčių. Parvažiavo. Žmona pasiūlė atsisėsti. Vyras dar labiau sutriko. Tada išgirdo, kad turės dvynukus. "Pagaliau atsipalaidavau, - prisiminė O.Markevičius. - Valio! Du mažyliai!"

Vyresnėliui paaiškino

Kad laukiasi berniuko ir mergaitės, tėveliai sužinojo kūdikiams dar negimus. Astos svajonė turėti dukrelę išsipildė, o dovana Osvaldui - sūnus. Dabar abu patenkinti.

Mažajam Benjaminui tėvai paaiškino, jog šeima pagausės. "Jis labai laukė ir žinojo, kas gims. Čiupinėdavo mamos pilvelį ir sakydavo: "Toje pusėje - broliukas, anoje - sesutė." Kad Benui dvynukų atsiradimas nebūtų netikėtas, mes jį ruošėme tam, - pasakojo O.Markevičius. - Dabar juos myli. Bučiuoja. Saugo. Mokosi elgtis su kūdikiais. Jei mažyliai pradeda verkti, kviečia mamą."

Daugiau "pampersų"

"Kadangi žmonai darė Cezario pjūvį, manęs į operacinę neleido, - neužmirštamais įspūdžiais dalijosi O.Markevičius. - Laukiau. Tačiau kai tik buvo galima, mane pakvietė. Kai gimė Benukas, irgi buvau šalia jos."

Šiuo metu didžiausi O.Markevičiaus rūpesčiai - pripirkti užtektinai sauskelnių, nes jos labai greit baigiasi. "Buvome pripratę prie vieno vaiko ir žinojome, kiek reikia "pampersų". Tačiau dabar jų sunaudojama dvigubai tiek, - šypsojosi dvynukų tėvelis. - Į parduotuvę tenka kur kas dažniau važiuoti."

Kaip rūpintis kūdikiais, Markevičių šeima nespėjo pamiršti, nes nuo tada, kai lopšyje gulėjo dabar jau vyresnėlis Benjaminas, praėjo treji su trupučiu metų.

Daugiau darbų

O.Markevičius nemano, jog auginti dvynukus - vargas. Yra šeimų, kurios turi po dešimt ar penkiolika atžalų - ir susitvarko. "Man pasisekė, kad turiu tokią žmoną", - apie Astą sakė Osvaldas. Moteris nesiskundžia dėl streso, bemiegių naktų. Supranta, jog šiuo metu viskas taip ir turi būti: mažyliai verkia, valgo, miega...

Osvaldas stengiasi kuo daugiau darbų namie padaryti, kad žmona pailsėtų: ir indus suplauna, ir valgyti pagamina. Sutvarko viską, kur reikia vyriškos rankos, todėl kokio nors meistro kviesti beveik netenka.

Parėjęs namo vyras pirmiausia paklausia žmonos: "Labas, brangioji, kas naujo, kaip sekasi?" Svarbiausios naujienos - apie vaikus.

Prisiminus šokius

Šiuo metu laikas, kai O.Markevičius galėjo suktis šokių aikštelėje, - tik prisiminimuose. Mokydamasis mokykloje ir studijuodamas jis irgi šoko. Vilniaus universitete (VU) Osvaldas "krimto" germanų kalbas. "Kai šokau VU liaudies šokių ansamblyje, gavau traumą. Pasirodė, kad ji gana rimta, teko keturis kartus operuoti kelio sąnarį, - pasakojo pašnekovas. - Tai sutrukdė gyventi aktyvesnį gyvenimą. Trauma tarsi užbrėžė brūkšnį - gydytojai patarė nejuokauti."

Tai buvo daugiau kaip prieš 20 metų. Todėl pasiūlymas dalyvauti televizijos šokių projekte Osvaldui buvo netikėtas, bet malonus. "Buvo gera prisiminti, ką mokėjai, ir išmokti naujų dalykų, - sakė jis. - Tačiau iš pradžių svarsčiau, ar dalyvauti "Šokių dešimtuke". Nebuvo taip: oi, bėgu, lekiu kūlversčiais. Tariausi su žmona, draugais. Atsiklausiau darbdavių."

Šokiai televizijoje atimdavo daug laiko, todėl įpusėjus šou Osvaldas paklausė savęs: "Koks velnias mane čia atnešė?" Vargino didelis krūvis - fizinis ir emocinis, stiprėjanti konkurencija. Vis dėlto buvo smagu. Ir dabar malonu prisiminti. Buvę konkurentai iki šiol bendrauja: susiskambina, pasikalba, susibėga, pasidalija įspūdžiais.

"Šokti visada mėgau. Nesu iš tų, kurie bokalą alaus rankoje laikydami per vakarėlį atsisėdę kampe niurzgia. Visada buvau tarp aktyvesnių. Man geriau prisišokti ir taip išsilieti. Tik pastaraisiais metais tokios progos būdavo retesnės. Darbas, šeima, mažasis Benjaminas... - kalbėjo O.Markevičius. - Todėl į vakarėlius nesiverždavau, bet jei būdavo proga, pašokdavau - taip pat ir su žmona Asta."

Nenurimsta

O.Markevičius apskritai yra nepasėda. Nors ir patyręs traumą, renkasi aktyvesnį poilsį, bet tokį, kad operuotam keliui nebūtų per didelio krūvio. Jis mėgsta plaukti baidare, minti dviratį, paplūdimyje žaisti tinklinį, kalnuose slidinėti.

"Žmona mane ištempė į kalnus. Maniau, kad nebeslidinėsiu, bet, pasirodė, tie raumenys ir kaulai dar laiko", - šypsojosi Osvaldas. Dabar jis svajoja, kada galės į didesnę baidarę susodinti visą šeimyną - žmoną ir vaikus.

Lietuvos trauka

Pomėgiu Osvaldas vadino ir automobilių bei motociklų sportą. "Kai studijavau Vokietijoje, gyvenau netoli Niurnburgo trasos. Tenykščiai draugai aktyviai sportuodavo. Vyrus visada traukia technika, todėl važinėjome automobiliais ir motociklais. Tose vietose net mėgėjams sudarytos gana ekstremalios sąlygos", - prisiminė pašnekovas.

O.Markevičius studijavo universitete Bonoje. Baigęs gavo politinių mokslų, tarptautinės teisės ir istorijos mokslų magistro laipsnį. Ar neturėjo minčių likti Vokietijoje? "Buvo minčių, sąlygų ir pasiūlymų - įdomių ir perspektyvių. Man siūlė dirbti Bundestago moksliniame tyrimų institute, rašyti daktarinį darbą. Vis dėlto nugalėjo meilė Lietuvai. Norėjau ten sukauptas žinias atvežti čia, - santūriai kalbėjo Osvaldas. - Kelias iš Vokietijos buvo gana ilgas, susijęs ne vien su daiktų gabenimu... Iki šiol ten turiu draugų. Gerai pažįstu Vokietiją, šios šalies kultūrą ir žmones, išmanau atskirų regionų specifiką. Tačiau vis vien traukia namo."

Prezidentūros tualetai

O.Markevičiaus gyvenimo kelias Lietuvoje nebuvo lygus ir tiesus, kaip galbūt jis tikėjosi. Sudėtingiausios buvo prezidentūros kanclerio pareigos. Prezidentūroje jis dirbo nuo 2005 metų vasario, kai nurungęs šešis varžovus laimėjo skelbtą viešąjį konkursą.

Nepraėjus nė metams iš šių pareigų pasitraukė, mat šalies vadovas Valdas Adamkus pareiškė nebematąs galimybių toliau dirbti su O.Markevičiumi. Skandalas užvirė, kai į viešumą iškilo remonto prezidentūroje istorija. Prieš Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II vizitą į Vilnių, be kelių rūmų patalpų, buvo suremontuoti ir tualetai, įrengti juose prabangūs aksesuarai iš garsaus Italijos dizainerio Gianni Versace katalogo. Visa tai kainavo beprotiškai daug - maždaug 200 tūkst. litų. O.Markevičius tada viešai tvirtino, kad tualetų aksesuarų pasirinkimą derino su prezidento asistente Božena Krasovskaja, prieštaringai vertinama persona.

Namie - tik apie kryžkelę

Pernai, kai buvo pakviestas dalyvauti televizijos šou "Šokių dešimtukas", O.Markevičius sarkastiškai pasakė: "Sutikau, nes šokių partnere organizatoriai parinko ne Boženą ir pažadėjo, kad nebus jokių "Versace". Tačiau tos istorijos Osvaldas nelinkęs vėl analizuoti. Dabar jis tiesiog žvelgia pro ironijos akinius. "Praėjęs etapas, kurio nebekomentuoju", - labai ramiai pasakė pašnekovas.

Vis dėlto smalsu, kas būna, kai užklumpa darbo problemos. Ar tokius rūpesčius Osvaldas "nešasi" namo, dalijasi su žmona nerimu ir kartu ieško sprendimo? "Šeimos stengiuosi neapkrauti darbo rūpesčiais, - tvirtai tarė vyras. - Aišku, dėl esminių klausimų tariuosi su Asta. Kai reikia priimti strateginį sprendimą, jei atsiduriu kryžkelėje. Bet apie kasdienius rūpesčius: kur pasukti - į kairę ar dešinę, kaip apvažiuoti duobę, stengiuosi nekalbėti. Tai problemos, kurias reikia spręsti darbe. Manau, būtų neteisinga tą atsakomybę krauti šeimai."

Skyrybų pamokos

Abu - Osvaldas ir Asta - šeimą sukūrė antrą kartą. Ar skyrybos buvo pamokos, kurias jie išmoko? "Nėra ko girtis, kad santuoka - antroji, - ar atsakyti į klausimą, svarstė pašnekovas. - Galbūt mudu suradome vienas kitą, nes jau buvome patyrę, kas yra gyvenimas santuokoje. Gavome pamokas ir padarėme tam tikras išvadas. Kartą juokaudami kalbėjome: jei ne ta patirtis, turbūt būtume praėję vienas pro kitą ir nesusitikę. Tačiau likimas abiem lėmė sužinoti, koks nesaldus išsiskyrimo jausmas. Todėl prisimindami klaidas labiau vertiname dabartinius santykius."

Iš pirmosios santuokos Osvaldas turi 20-metę dukrą Ramunę. "Ji įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti klasikinę filologiją. Iš kur tas filologinis polinkis? Močiutė studijavo lietuvių kalbą, aš, tėvelis, baigiau Filologijos fakultetą, - aiškino pašnekovas. - Dukra jau savarankiška, gyvena atskirai."

Pomėgį literatūrai turi visi suaugę šeimos nariai. O.Markevičiaus namų lentynose - maždaug keturi tūkstančiai knygų.

Gimtieji Šiauliai

Osvaldas yra šiaulietis ir moka kalbėti dažnai parodijuojamu vietos slengu - "karpyti" žodžių galūnes.

Gimtajame mieste praleistą vaikystę ir paauglystę jis prisimena kaip smagų laikotarpį. Kieme su draugais ramiai nesėdėdavo. Žiemą patys nuvalydavo sniegą, užpildavo aikštelę vandeniu, kad užšaltų, ir rengdavo ledo ritulio rungtynes, kuriose dalyvaudavo kiemų komandos.

Šiaulių berniūkščiams turėti dviračius buvo prestižo reikalas. "Jei vasarą nebūdavo ką veikti, sėsdavome ant dviračių ir mindavome 20 kilometrų už miesto išsimaudyti ežere, tada grįždavome, - pasakojo O.Markevičius. - Dėkoju likimui, kad mane suvedė su tokiais draugais. Iki šiol palaikau su jais ryšius."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"