TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Optimizmo pamoka sveikiesiems

2014 12 13 6:00
Rampomis galima važinėti ne tik riedlente, bet ir neįgaliųjų vežimėliu. Asmeninio albumo nuotrauka

Pasaulio ir Europos mėgėjų lengvojo kultūrizmo čempionas, breiko šokėjas ir motyvacinių paskaitų jaunimui vedėjas Viktoras Topolis neabejoja - vieną dieną jis vaikščios. Nuo gimimo prie vežimėlio prikaustytas vaikinas griauna visus stereotipus apie neįgaliuosius ir savo optimizmu užkrečia sveikuosius.

Viktoras studijuoja edukologiją Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Jis - pirmakursis. Gyvena bendrabutyje, pritaikytame žmonėms su judėjimo negalia. Į gimtąjį Vilnių aplankyti mamos ir mažojo brolio planuoja grįžti tik apie Kalėdas, nes šiuo metu neturi automobilio, todėl kasdien važinėti į paskaitas būtų per sunku.

"Visą laiką norėjau mokytis, bet iki šiol tam vis pritrūkdavo laiko, - siekiau kitų tikslų. Šiemet supratau, kad daugelį dalykų jau padariau, įgijau patirties, kurios norėjau turėti. Baigęs vidurinę nepuoliau iš karto stoti į aukštąją, savanoriavau, kaupiau žinias. Dabar daug paprasčiau studijuoti pasirinktą dalyką", - sakė Viktoras. Vaikinas skaitė motyvacines paskaitas moksleiviams apie tai, kaip siekti tikslo, planuoti laiką. Jam svarbu visus užkrėsti energija, kad nesėdėtų vietoje, kad turėtų tikslą ir jo siektų, kaip visą gyvenimą daro pats.

Palaiko formą

Edukologijos studijas Viktoras pasirinko todėl, kad visuomet norėjo skaityti paskaitas jauniems žmonėms, padėti jiems suvokti savo vertybes. Dėl mokslų pastūmėjo į šoną ir sportinę veiklą - lengvojo kultūrizmo treniruotes dabar lanko tik siekdamas palaikyti gerą fizinę formą ir sveikatą. "Vis dar sulaukiu pasiūlymų vykti į varžybas, tačiau dabar man svarbiausia - studijos. Breiko taip pat senokai nebešoku", - aiškino jis.

"Man daug kas yra sakęs, kad Lietuvoje neįgaliajam nieko neįmanoma pasiekti. Pasišoviau būtinai įrodyti, jog tai gryna nesąmonė", - sako Viktoras. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Vaikinas prisiminė, kad rengti motyvacines paskaitas jaunimui paskatino viena pažįstama mergina iš Moksleivių sąjungos. Ji žinojo, kad Viktoras puikiai bendrauja, sugeba įkvėpti ir užkrėsti kitus savo beribiu entuziazmu, užsidegimu siekti tikslo. "Visada norėjau surengti paskaitą jaunimui, bendraamžiams. Troškau save išmėginti, įsitikinti, ar pasiseks. Patiko ir supratau, kad galiu tai daryti. Dabar jau žinau, kad tolesnę savo karjerą siesiu su oratoryste. Man tai artima", - tvirtino V. Topolis. Ir prisipažino esąs įsitikinęs, jog gyvenimas jam suteiks daug galimybių daryti tai, kas miela širdžiai. Svarstė, kad baigęs studijas norėtų dirbti neformalaus ugdymo srityje su nevyriausybinėmis organizacijomis. Nors mokosi dieniniame skyriuje, Viktoras dar dirba ir apsaugininku vienoje įmonėje. "Tai socialinės įmonės statusą turinti bendrovė, kuri įdarbina ir neįgaliuosius. Taigi naktį dirbu, o dieną mokausi. Išsimiegoti planuoju baigęs studijas. Dar esu jaunas, organizmas greitai pailsi, tad užtenka ir poros valandų miego", - pasigyrė jis.

Viskas įmanoma

Apie šį vaikiną visuomenė pirmą kartą sužinojo prieš ketverius metus po televizijos šou "Lietuvos talentai". Tuomet jis pasirodė su likimo draugu Gintaru Blažiu kaip breiko šokėjai. Viktoras - neįgaliųjų vežimėlyje, Gintaras - be jo pademonstravo neįtikimus akrobatinius gebėjimus. Analogų Lietuvoje neturintis duetas sulaukė aktyvaus žiūrovų palaikymo, pateko į projekto pusfinalį, pasiekė finalą ir įsitvirtino trečiojoje vietoje. Po "Lietuvos talentų" buvo kitų iššūkių: Lietuvos kultūrizmo federacijos atstovai pakvietė Viktorą į pasaulio mėgėjų lengvojo kultūrizmo čempionatą Slovėnijoje. Nors buvo kviečiamas kaip breiko šokėjas, kad parodytų televizijos publiką sužavėjusius triukus, jaunuolis nutarė ir pats išmėginti jėgas šioje sporto šakoje, mat jį visuomet traukė naujovės ir dideli iššūkiai.

Kad negalia - ne kliūtis šokti breiką, įrodė Viktoras ir jo likimo draugas Gintaras. / Asmeninio albumo nuotrauka

Sporto klube Viktoras pradėjo aktyviai treniruotis nuo penkiolikos metų. Sutvirtino raumenis ir dar šiek tiek pasitobulinęs pirmą kartą leidosi išbandyti jėgas per atvirąjį Europos fitneso čempionatą Kaune. Tada, jo žodžiais tariant, drebėjo ir rankos, ir kojos, nes pasiruošti šiam startui turėjo tik apie mėnesį. Tačiau fortūna Viktorui šypsojosi – neįgaliųjų kategorijoje jis užėmė pirmąją vietą.

Azarto alkį vaikinas toliau malšino vienas paskui kitą vykusiuose įvairiuose čempionatuose. Paskui atėjo svarbiausias išbandymas – pasaulio mėgėjų lengvojo kultūrizmo čempionatas Slovakijoje. Ir čia Viktoras buvo geriausias. "Man daug kas yra sakęs, kad Lietuvoje neįgaliajam nieko neįmanoma pasiekti. Pasišoviau būtinai įrodyti, jog tai gryna nesąmonė. Ir įrodžiau, kad galima būti geriausiam ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje", – džiaugėsi vaikinas.

Tėvui nuoskaudos nejaučia

"Mano mama – didelė optimistė. Matyt, šią savybę iš jos ir paveldėjau. Dabar, kai esu suaugęs ir daug ką galiu daryti savarankiškai, mamai leidžiu pailsėti. Anksčiau ji mane visur vežiodavo. Šiandien to nebereikia, nes esu visiškai savarankiškas", – tikino pašnekovas. Nors tėvo meilės Viktoras niekada nepatyrė, nuoskaudos žmogui, kuris jį paliko vos išgirdęs iš gydytojų, kad sūnus liks neįgalus, nejaučia. "Mačiau tik kartą jį gyvenime. Bet nesmerkiu, gerbiu ir myliu. Juk be tėvo nebūtų ir manęs. Jo poelgis man bus pamoka, kad pats tokių klaidų nedaryčiau. Mano tėvas jau miręs, tačiau net nežinau, kur jo kapas", – be nuoskaudos tarė Viktoras.

Įspūdingi jaunuolio raumenys buvo įvertinti pasaulio lengvojo kultūrizmo čempionate. / Asmeninio albumo nuotrauka

Kad sūnus visą gyvenimą bus prikaustytas prie neįgaliųjų vežimėlio, tėvai sužinojo jau trečią dieną Viktorui išvydus šį pasaulį. "Man vos gimus prireikė skubios operacijos, nes gydytojai nustatė stuburo išvaržą: žiojėjo kumščio dydžio skylė, buvo pažeisti nervai. Deja, operacija nepavyko. Dabar kojų žemiau kelių visiškai nejaučiu. Viršutinės kojų dalies jautrumą palaiko vienintelis nervas – kiekvienas netinkamas judesys gali būti paskutinis, – negalios priežastį atskleidė Viktoras ir čia pat pridūrė, kad rizikos niekada nebijo: - Nenoriu praleisti gyvenimo veltui. Trokštu senatvėje drąsiai žvelgti į akis savo vaikams, anūkams ir išdidžiai pasakyti, kad dariau viską, ką galėjau. Norėčiau būti pavyzdys kitiems."

V. Topolis nelinkęs sėdėti ir sielotis dėl savo negalios - tai ne jam. "Gal šeštoje klasėje tokios mintys ir aplankydavo, bet galiausiai suvokiau: juk esu toks pat kaip visi, tik vieni turi vienokių trūkumų, kiti – kitokių. Tad kodėl negaliu būti lygiavertis varžovas. Ši mintis mane visuomet vedė į priekį", - sakė vaikinas.

Kai suvokė, kad be vežimėlio negalės išsiversti, Viktoras žūtbūt stengdavosi įrodyti, jog tai netiesa. Iš visų jėgų bandydavo stotis, griūdavo ir vėl stodavo. Kai pavykdavo pakilti iš vežimėlio ir nusitvėrus sienos pastovėti bent penkias sekundes, tai būdavo pačios laimingiausios akimirkos ir jam, ir mamai. "Žinau, kad septynis kartus krisiu, o aštuonis kelsiuosi. Nerealus jausmas, kai pasijunti nugalėjęs save", – optimistiškai kalbėjo Viktoras.

V. Topolis tiki - nereikia jokio stebuklo, kad padėtų jam tvirtai atsistoti ir savarankiškai žingsniuoti per gyvenimą. „Net neabejoju, jog tai įvyks. Bet ne gydytojų padedamam, o pačiam sutelkus visas jėgas. Todėl man nereikia jokių "auksinių žuvelių". Tam stebuklui esu tvirtai pasiryžęs. Jei ne šiandien ar rytoj, vis tiek ateis diena, kai jis įvyks", – ryžtingai nusiteikęs tvirtino pašnekovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"