TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

P.Korsakas paleidžia sugautas žuvis

2013 03 30 6:00
Pirmą kartą meškerę į rankas P.Korsakas paėmė, kai jam buvo ketveri. "Žiūrėjau į plūdę ir ji mane užkerėjo", - šypteli vyras. /Asmeninio archyvo nuotraukos

TV6 neplatina jokių pranešimų žiniasklaidai apie žvejams skirtą laidą "Vienam gale kablys", tačiau projekto vedėją Paulių Korsaką žino visi besidomintieji žūkle. Užkietėjęs žvejys pasakoja apie meškerės magiją, meditaciją žvejojant ir komercinę televiziją.

- "Vienam gale kablys" rodomas septyniolika metų. Tai - viena seniausių laidų TV eteryje. Tau nenusibodo šitiek sezonų daryti tą patį?

- Negali nusibosti, nes nėra vienodų laidų - keičiasi metų laikai, žvejybos vietos ir žuvų rūšys, o žūklės įrangos gamintojai kasmet prigamina tiek naujienų, kad sunku spėti viską išbandyti. Nesijaučiu įklimpęs į rutiną, nes per kiekvieną filmavimą skiriasi oras ir kitaip kyla saulė.

Gali būti, kad "Vienam gale kablys" bus rodomas dar septyniolika metų. Domiuosi užsienyje filmuojamomis žvejybos laidomis. Septyniasdešimt trejų metų seneliokas, kurio laidos pavadinimo neprisimenu, sako: "Sveiki. Vedu laidą jau penkiasdešimt metų. Šiandien žvejosime." Jeigu bus sveikatos, ir senatvėje tebevesiu laidą. Pažiūriu į savo tėtį Romualdą, nors jam septyniasdešimt, kaip išprotėjęs su grąžtu laksto ant ledo, gręžioja skyles ir vieną po kito lupa ešerius.

- Tėtis ir išmokė tave žvejoti?

- Žinoma. Atsimenu, kai gyvenome Kaune ir dar neturėjome automobilio, tėvas imdavo didžiulę kuprinę, meškeres ir autobusu varydavome į žvejybos vietą.

- Pirmą kartą meškerę į rankas paėmei prieš trisdešimt aštuonerius metus, kai tau buvo ketveri.

- Tėvas pastatė prie upės ir tarė: "Žuvauk." Žiūrėjau į plūdę ir ji mane užkerėjo. Žvejyba yra magnetas - pabandžiau ir negaliu sustoti. Tai - pomėgis, darbas ir liga. Daugelis sako, kad labai smagu, kai hobis sutampa su darbu. Man pavyko tai suderinti.

Aišku, būna, kai nesinori žvejoti, nes nuotaika labai bloga arba prieš tai buvo ilgas vakaras. (Juokiasi.) Tokiais atvejais išlaukiu vieną dieną, nes galiu planuoti laiką: nedirbu darbo, kurį privalu padaryti, tarkim, studijoje susirinko krūva svečių, operatorių ir apšvietimo žmonių. Nufilmuoti galiu anksčiau, galiu vėliau - nereikia verstis per galvą.

"Žvejyba priverčia atsipalaiduoti. Žvejoji, aplink - gamta, vanduo... Ramybė ir harmonija", - sako garsiausias šalies žvejys P.Korsakas.

- Nepatiri streso?

- Ne. Žvejyba priverčia atsipalaiduoti. Žvejoji, aplink - gamta, vanduo... Ramybė ir harmonija. Medituoji - galva visiškai laisva nuo minčių.

Žvejoti su manimi atvažiuoja daug žmonių. Būna, kad verslininkas sako: "Nuvažiuosiu žvejoti, užmesiu meškerę ir pamąstysiu apie darbą." Atvažiuoja į žvejybą, sėdi. Klausiu: "Mąstai apie darbą?" Sako: "Nifiga." Galvoje tuščia tuščia..." (Juokiasi.)

- TV6 apie tavo laidą neplatina jokių pranešimų žiniasklaidai. Kodėl?

- Labai sunku planuoti laidą; tai - ne interviu ir ne darbas studijoje. Viskas vyksta lauke, daug kas priklauso nuo oro ir panašių dalykų. Filmuojame antradienį ir trečiadienį, o sekmadienį viskas šauna į eterį. Negali iš anksto sugalvoti temų. Pasakysiu, kad žvejosiu upėje, atvažiuosiu prie jos, o čia - pakilęs vanduo, ledai. Arba sumąstysiu gaudyti vienokias žuvis, o jos nekibs. Tokiais atvejais reikia greitai persiorientuoti. "Vienam gale kablys" - tam tikra improvizacija. Mintyse susidėlioji planus, bet dažnai viskas verčiasi aukštyn kojomis. Man tai patinka, nes niekada nebūna nuobodu.

- Ką manai apie eterį užplūdusius pramoginius projektus?

- Dirbu "telike", todėl negaliu ant jų burnoti. Jeigu visuomenei to reikia, jei taip daromi didieji reitingai, televizija prisitaiko prie auditorijos ir rodo atitinkamą programą. Tokia šalis. Jei šokių ir muzikos šou surenka didelius reklamos pinigus, vietoj jų nepradėsi rodyti Alfredo Hitchcocko filmų ar labai protingų dalykų.

- Ko gero, tave kvietė dalyvauti šokių ir dainų projektuose, bet televizijoje niekada nešokai ir nedainavai.

- Kvietė, kvietė... Nenoriu viešumos. Man tai juokinga. Kai viliojo į kažkokį šokių projektą, sakiau, kad eisiu tik tuo atveju, jei šoksiu su Marijumi Mikutavičiumi-Marijonu. Dainuoti nekvietė - manau, kad nieko neišeitų. Juk negali būti universalus.

- Ką manai apie žmones, kurie keturiomis veržiasi į televiziją ir dalyvauja visuose įmanomuose šou?

- Koks jų tikslas? Jei pinigai, kodėl nesiekti jų tokiomis priemonėmis?.. Nesmerkiu. Jeigu tikslas tapti žinomam, tuomet juokinga. Kur tapsi žinomas - savo kaime?.. Ar verta? Aš nelendu į viešumą.

- Tirli pirli projektai skirti atsipalaiduoti, bet turbūt tam skirtas ir "Vienam gale kablys".

- Taip, bet tai - tik vienas aspektas. Kitas aspektas yra didelis mokomasis užtaisas, edukacija. Mokome žvejus, kaip elgtis su naujais masalais ir įrankiais. Žmogui ne taip paprasta orientuotis, kai jis ateina į parduotuvę ir pamato daugybę įrangos: "Oho! Ką ir kaip su kuo daryti?"

- Esi dirbęs darbą, visiškai nesusijusį su žvejyba?

- Taip. Žurnalisto karjeros pradžioje laikraštyje "Amžius" rašiau apie muziką ir vakarėlius, lakstydavau į Andriaus Mamontovo, "Išjunk šviesą", kitų atlikėjų koncertus. Radijo stotyje "Vilniaus varpas", kuris dabar vadinasi "Laisvąja banga", pirmas pradėjau vesti "Lietuviškos muzikos dešimtuką" - grodavau mūsų dainininkų muziką, jie užsukdavo į studiją. "Litpoliinter TV" (šiandieninė LNK) siūlė išmėginti jėgas. Sakiau, kad turiu idėją laidai apie žvejybą. Taip ir įsivažiavau.

- Žvejai mėgsta girtis laimikiais. Pasigirk ir tu.

- Atsiunčiau tau nuotraukų. (Juokiasi.) Didžiausios Lietuvoje pagautos žuvys buvo septyniolikos kilogramų šešių šimtų gramų karpis ir dvylikos kilogramų keturių šimtų gramų lydeka. Buvo įdomu žvejoti Kuboje ir Sibire, bet žūklaudamas Lietuvoje jaučiuosi geriau. Žvejoti mūsų krašte sunku, turi įdėti darbo, daug išmanyti. Kuboje, Sibire, Belgijoje, Olandijoje paprasčiau, nes ten daug žuvų. Kuo jų daugiau, tuo paprasčiau - meti ir trauki. Nesu tas, kuriam reikia prisilupti maišą laimikio. Kiekis visiškai nesvarbu - geriau ištraukti dvi tris žuvis ir patirti gerą emociją.

- Nevalgai sugautų žuvų - laimikį dažniausiai paleidi į vandenį. Vadinasi, tau svarbus ne rezultatas, o procesas?

- Būtent. Reikia apgauti žuvį - pasirinkti tinkamo masalo ir meškerių. Geriausios žuvys man yra dešra. (Juokiasi.) Kai atvažiuoja draugai, pasigauname ešeriukų, išrūkome mano kiemo rūkyklėlėje ir sukertame juos su alumi. Bet taip nutinka retai - keturis penkis kartus per metus.

- Kas geriau: vakaras su mergina, knyga, filmas ar žvejyba?

- Visi šie dalykai geri. Viskam savas laikas. Nesakysiu, kad geriausias dalykas yra žvejyba, nes mergina daug įdomiau. Skaitau daug knygų. Mėgstamiausias rašytojas - japonas Haruki Murakami. Esu perskaitęs visus jo kūrinius. Televizorių stengiuosi išjungti, nes jis, kaip ir internetas, laiko vagis.

- Neturi merginos. Žvejyba gali atstoti antrąją pusę?

- Nemanau. (Juokiasi.) Aišku, su manimi sunku. Tiesa, yra bandžiusiųjų, ir pats esu bandęs. Nelengva, kai nuolat keliauju apsikrovęs meškerėmis, su manimi reikia kantrybės. Žvejoju du tris kartus per savaitę. Bet kiti žmonės dirba nuo ryto iki vakaro, susitinka tik pasibaigus darbui ir pažiūrėję "teliką" eina miegoti.

Nesijaučiu vienišas, nes Klaipėdoje gyvenu prie jūros, o mano namo durys niekada neužsidaro. Tai vieni, tai kiti atklysta žvejoti. Nuolatinis judesys. Visi seni mano draugai nori meškerioti, nori būti gamtoje. Jie atklysta ir iš Vilniaus, ir iš Kauno.

Kai iš sostinės persikėliau į Klaipėdą, buvau apakęs - visi vaikšto triskart lėčiau nei aš ir sako: "Kam dirbti šiandien? Dirbkim rytoj!" "Kaip tai rytoj? Darom dabar!" Paskui pasvarstau: "Tikrai - taigi gali padaryti ir rytoj." Uostamiestis įtraukia - čia ir jūra, ir gamta, ir poilsis, ir niekur neskubantys žmonės. Man tai tinka, nes aš nemėgstu lėkti. Atsibodo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"