TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

P.Normantas: vietoj moters - malda

2008 06 07 0:00
"Turiu didelę, apie 450 amuletų kolekciją, kurią noriu padovanoti Lietuvai", - sakė P.Normantas.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Garsus keliautojas Paulius Normantas fotografijai skyrė 28 gyvenimo metus, šeimai - tik trejus. Anksčiau jis turėdavo draugių. Tai, kad pastaraisiais metais nėra artimos moters, fotomenininkas vadina egzaminu, kurį jam reikia išlaikyti.

Su šiuo metu Lietuvoje viešinčiu žinomu fotomenininku P.Normantu esame pažįstami daugiau kaip penkerius metus. Jis ne kartą pasakojo apie savo keliones į Rytų šalis, rodė šimtus nuotraukų. Aiškino, kokia gyvenimo filosofija jam artima.

Tačiau šį kartą kalbėjomės, lyg susipažintume iš naujo. Pasaulinio garso lietuvių fotomenininko daugiausia klausinėjau apie paprastus, kasdienius ir labai asmeniškus dalykus.

Be praeities balasto.

- Padavei man vizitinę kortelę, kurioje parašyta, kad esi Lai Vėjus. Kodėl pasirinkai tokį vardą?

-Tai kiniškai skambantis trumpinys, lietuviškai - Laisvas Vėjas. Fotografui nebūtinas kūrybinis vardas ar slapyvardis. Tačiau japonų haiku meistrai, sulaukę 50-55 metų, keičia vardus. Pavyzdžiui, vienas pasivadino Arbatos Puodeliu, kitas - Bambuko Šaka. Galbūt pasiekus brandos amžių tokiu būdu reikia atsikratyti praeities balasto.

- Kas yra praeities balastas - kitoks gyvenimas, kai buvo šeima, vaikai?

- Kaip kam. Man tai nebuvo balastas. Šeimyninį gyvenimą gyvenau tik trejus metus. Balastas galbūt yra tuštesni jaunystės metai, bastymasis, nerimtos literatūros skaitymas. Pavyzdžiui, mano Dievas buvo Ernestas Hemingway'us. Tai prarastas laikas.

- Man sunku suprasti, kad laiką, kada skaitei E.Hemingway'aus knygas, vadini prarastu?!

- Be abejo, prarastas. Rašytojas mokė gerti, žiūrėti koridą, žvejoti. Pasirinkdamas savižudybę E.Hemingway'us įrodė, kad jo kūryba - balastas.

Vakarų Europa išsigalvojo įvairių būdų, kaip negyventi. Vienas jų - Sigmundo Freudo teorijos. Jei žmogus remiasi Rytų tradicijomis, gal jis nėra laimingas, bet svyravimų ir nusivylimų nebūna. Ir man jų nebūna.

- Koks gyvenimas, tavo nuomone, visavertis?

- (Galvoja.) Mano galva, tikinčio žmogaus gyvenimas yra visavertis. Netikintis neturi perspektyvų.

- Galima tiesiog tikėti, kad ne šiaip sau esi šioje Žemėje, kad tavo gyvenimas turi prasmę... Beje, yra žmonių, manančių, jog esi budistas.

- Noriu paneigti legendą, neva aš - budistas. Esu praktikuojantis katalikas. Kai būnu Vengrijoje ir Lietuvoje, stengiuosi bent kartą per savaitę nueiti į bažnyčią, priimti komuniją. Iš budizmo per 19 metų išmokau nepaprastai daug. Tarkime, meditacija yra labai svarbi mano gyvenimo dalis. O mano kūryba šimtu procentų nukreipta į budizmą.

Egzaminas

- Ar palaikai ryšius su Vengrijoje gyvenančiais savo vaikais - sūnumi Pranu ir dukra Andrėja?

- Mūsų santykiai visą gyvenimą buvo ne kokie, nes buvusi žmona ir jos giminės man neleido matyti vaikų.

Manau, kad mano dukra yra pati gražiausia pasaulyje. Tačiau Andrėjos nesu matęs trejus metus, nes ji nenori su manimi susitikti. Su sūnumi matomės, aš jam šiek tiek padedu - visomis prasmėmis, taip pat ir finansiškai. Tikiuosi, kad Pranas bus doras žmogus, jis negeria, nerūko, bet yra šiek tiek tingus. Dukrai vasaros pabaigoje bus 22 metai, o sūnui - 25-eri. Abu Liūtukai.

- Nekyla minčių apie šeimą, bent jau artimą moterį, su kuria galėtum dalytis rūpesčiais ir džiaugsmais?

- Pastaruosius kelerius metus neturiu gyvenimo draugės. Manau, kad tai yra Dievo siųstas egzaminas, kurį reikia garbingai išlaikyti. Žiemą ir Lietuvoje, ir Himalajuose vienam būna šalta. Tačiau ne gūdu, nes viską gyvenime gali atstoti malda. Todėl meldžiuosi ir ryte, ir vakare.

- Malda gali atstoti moterį?

- Gali, nes yra tos pačios giminės (šypsosi). Malda man padeda atsisakyti keistų, klaidingų minčių. Padeda susikaupti. Jei Dievas, pamatęs, kad egzaminą sėkmingai išlaikiau, atsiųs man lietuvę, vengrę ar nepalietę, galbūt pagalvosiu apie gyvenimą su antra žmona.

- Gal tiesiog tavo, klajūno, gyvenimo būdas toks, kad sunku rasti artimą draugę?

- Sutinku. Kokia moteris gali laukti vyro, kuris išvažiuoja šešiems ar dešimčiai mėnesių? Apie pusę metų būnu Rytuose, maždaug po du ar tris mėnesius Vengrijoje ir Lietuvoje.

- Kokios šalies pilietybę turi?

- Lietuvos ir Vengrijos. Tikiuosi, kad ateis laikas, kai mano tretieji namai bus Vakarų Bengalijoje. Ketinu įsikurti jaukiame Kalimpongo miestelyje. Noriu nusipirkti arba pasistatyti dviejų kambarių trobelę, bet nuo praėjusių metų rudens ten prasidėjo bruzdėjimai. Jei jie nevirs pilietiniu karu, apsigyvensiu ten. Kitu atveju - pietinėje Indijoje, kur yra milžiniška tibetiečių kolonija.

- Ar apskritai įsivaizduoji save gyvenantį sėsliai?

- Ne. Kol galėsiu paeiti, pėdinsiu, kad ir lazdele pasiramstydamas.

Amuletai - kaip apsauga

- Pragyveni iš kūrybos ar turi kitų pajamų šaltinių?

- Gyvenu iš kūrybos, o ekspedicijos didesne dalimi rengiamos rėmėjų lėšomis. Dar padeda įvairūs fondai. Bet tiek neuždirbu, kad galėčiau organizuoti pusės metų ekspediciją.

- Ant kaklo pasikabini rytietiškų amuletų ir vadini juos apsauga. Nuo ko saugaisi?

- Vienas skirtas ginti nuo fizinių ir dvasinių atakų, kiti - tarsi objektyvai, jie padeda man kurti.

- Ar stipriam žmogui reikia tokios apsaugos?

- Šviesos keliu einančiam žmogui tenka daug išbandymų. Tokiam reikia išlaikyti daugiausia egzaminų.

- Pasakyk man, Vakarų civilizacijos sugadintam žmogui, - kas yra šviesos kelias?

- Einant tokiu keliu reikia kuo daugiau silpnybių atsisakyti.

Kostiumas ir barzda

- Esi vegetaras?

- Beveik 30 metų nevalgau mėsos.

- Ar pagurkšnoji stipresnių gėrimų?

- Pastarąjį kartą vyno išgėriau prieš dvejus su puse metų.

- Kada pastarąjį kartą vilkėjai kostiumą ir ryšėjai kaklaraištį?

- 1974 metais, kai gavau Vilniaus universiteto diplomą, studijavau prekybos ekonomikos fakultete.

- Ar seniai neskuti barzdos ir kodėl?

- Nuo 1976 metų, kai pusę metų dirbau Jakutsko taigoje tarp begalės uodų. Skaičiau, kad iš ryto vyrui nusiskusti barzdą užtrunka 5-7 minutes. Per metus išeina trys paros. Gaila laiko.

- Kokius daiktus pasiimi į keliones?

- Dvi kuprines, tris fotoaparatus, tris poras baltinių, tvirtus batus... Ir meilę žmonėms.

***

Taip baigėsi pokalbis su lietuviu, kurio pomėgį keliauti išduoda įdegęs ir vėjo nugairintas veidas, įprotis net po miestą vaikščioti su kuprine ant pečių. Kiek pabuvęs Lietuvoje jis vėl pasiilgs Himalajų kalnų aido, tose vietose gyvenančių žmonių paprastumo ir išskris į Rytus. Kaip visada, vienas.

Trumpai

Šiais, Ugninės Žiurkės metais, P.Normantas švenčia šešiasdešimtmetį. "Šie metai man turi būti labai dosnūs", - įsitikinęs birželio 8 dieną gimęs fotomenininkas.

* Birželio 12 dieną Vilniaus rotušėje rengiamas vakaras P.Normanto jubiliejaus proga.

* 28 gyvenimo metus jis skyrė fotografijai.

* Fotomenininko kūrybos skrynioje yra 9 fotoalbumai; 16-oje pasaulio valstybių surengta 190 parodų, Lietuvoje - apie 30; P.Normantas surengė 14 ekspedicijų per Himalajus.

* Pastaruosius 10 metų kolekcionuodamas Rytų Azijos meną, lietuvis sukaupė apie 120 eksponatų; juos bus galima pamatyti Rytų Azijos meno muziejuje, kurį P.Normantas ketina atidaryti kitais metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"