TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pabėgėlių kasdienybė Ukrainoje: trūksta žmogiškojo ryšio

2016 06 24 11:55
Organizatorių nuotraukos

„Su „Emergency smile“ misija Ukrainoje lankiausi jau 3-ią kartą, bet šis kartas paveikė stipriausiai. Buvimas ten padėjo suvokti, kad karas iš tiesų vyksta. Po šios kelionės parsivežiau vienintelę emociją – kas ir kur būtume, turime būti vieningi. Tik su kitų pagalba galime nuveikti ką nors prasmingo ir naudingo“, – mintimis dalinasi Justė Kulakauskaitė, organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovė.

„Lietuvos žinių“ portalas lzinios.lt dalinasi organizacijos „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ meno vadovės Justės Kulakauskaitės, ką tik grįžusios iš misijos Ukrainoje, įspūdžiais teikiant emocinę paramą pabėgėlių šeimoms.

„Emergency smile“ Ukrainoje vyko jau trečią kartą. Tarptautinės asociacijos „Red Noses Clowndoctors International“ ir „Raudonos nosys Gydytojai klounai“ inicijuota misija birželio 6–16 d. subūrė svajonių komandą iš Lietuvos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos. Tarptautinė 4 gydytojų klounų komanda 2 savaites dirbo dviejuose Ukrainos miestuose: Berdianske ir Mariupolyje.

Būti ten – neramu

Berdianskas ir Mariupolis arti fronto linijos, abu turi stabilaus miesto statusus. Tai santykinai reiškia paliaubas ir, kad susišaudymai nevyksta miesto teritorijoje, o jo apylinkėse. Karinė nuotaika tiesiog tvyro ore – tai matosi ir žmonių veiduose, ir aplinkoje.

Mariupolis itin smarkiai nukentėjo pastaraisiais metais, čia vyko susišaudymai, buvo subombarduotos mokyklos, vaikų darželiai, gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai, dalis jų nėra atstatyti, tiesiog uždengti. Prie miestų sienų įrengti kariniai postai, čia vyksta kruopštūs pasų ir daiktų patikrinimai.

Vieną dieną Mariupolyje patekome į karinį paradą – važiavo tankai ir kita technika, buvo rodomos karinių veiksmų nuotraukos. Vakarais visos mintys sukdavosi apie tai, kaip saugiai pasiekti viešbutį. Čia žmonės kiekvieną dieną gyvena budrumo būsenoje, visi pasiruošę. Kam? Neaišku. Ši tema tabu, nes niekas nežino, ko tikėtis.

Vaikai gyvena „karo būsenoje“

Misijos metu gydytojų klounų komanda aplankė apie 800 vaikų vasaros stovyklose ir 100 mažųjų specialiuose vaikų dienos centruose, pastaruosiuose lankosi vaikai, turintys kompleksines negalias, bei jų šeimos nariai. Tempas buvo intensyvus, pasirodymai vykdavo kelių šimtų vaikų grupėms, o po to visi dalyvaudavo kūrybinėse dirbtuvėse.

„Įsiminė pasirodymas vienoje vasaros stovykloje, į kurią vaikai atvyko po 11 valandų kelionės, praėję ilgus patikrinimus prie miesto sienos, taigi buvo pavargę, sutrikę, pasimetę. Įsivaizduokite klounai užlipa ant scenos, o iš vaikų jokios reakcijos. Veidai šalti, visiška apatija. Pradėję pasirodymą priėjome su kiekvienu pasisveikinti, publikos apšildymas užtruko pusvalandį. Viskas tam, kad jie bent nusišypsotų. Kai išgirdome pirmąjį juoką, įtampa nuslūgo – pagaliau pavyko užmegzti ryšį su vaikais“, – prisimena J.Kulakauskaitė.

Dirbtuvių metu pasijautė, kad vaikai gyvena „karo būsenoje“. Tarkime, vyksta žaidimas, kur reikia pasakyti savo vardą ir atlikti kokį nors judesį, kuris nors vaikas būtinai „iššaus“. Kiekvieną kartą būdavo iššūkis pirmiausia pereiti „žaidžiam karą“, „pasimušam“, „šaunam“ kol pavykdavo grupėje užmegzti ryšį ir pribręsdavo noras vienas su kitu elgtis draugiškai. Kūrybinėse dirbtuvėse gydytojai klounai stengdavosi įkvėpti vaikams norą vėl žaisti, kurti geras emocijas, stiprinti bendruomenės ryšį. Dauguma vaikų būdavo uždari, atsiriboję nuo aplinkos. Per žaidimus mažieji buvo mokomi padėti draugui, čia pat kuriamos istorijos skatindavo siekti bendro tikslo kartu, pvz. jūreiviai pasimetę jūroje ieško būdo, kaip išgelbėti savo laivą ir jame esančius draugus. Ne kovoti, ne laimėti, ne nugalėti, o drauge saugiai pasiekti krantą.

Trūksta žmogiškojo ryšio

Suaugusieji taip pat džiaugėsi, kad „atvažiavo Europa“. Tarptautinės komandos atvykimas – ženklas, kad Europos šalys jų nepamiršo. Daugumai buvo labai keista, kad šios misijos esmė – dalintis džiaugsmu, juoku, kurti šiltus ryšius. Dažniausiai delegacijos atveža maisto davinius ir išvažiuoja. Žinoma, humanitarinė pagalba gyvybiškai svarbi, tačiau daliai ukrainiečių trūksta paprasto žmogiškojo ryšio.

Pasak J. Kulakauskaitės, „Emergency smile“ – tai psichosocialinė higiena. „Tikimės, kad mūsų atvykimas praskaidrino vietinių gyventojų dienas, davė impulsą net ir tokioje situacijoje suteikti sau galimybę juoktis. Nepanašu, kad Ukrainos situacija staiga pagerės. Tokiu momentu vienintelis dalykas, kuris gali gelbėti morališkai – gebėjimas išlikti žmogumi. Gebėjimas nesusvetimėti, neužsisklęsti, būti vieningais ir, svarbiausia, perduoti tai savo vaikams. Stengėmės įkvėpti žmones džiaugtis akimirka, atnešti kuo daugiau juoko, suteikti maksimalų kiekį gerų emocijų, kad ir po mūsų išvykimo išliktų teigiamas poveikis“.

Humoras – tai bagažas, kurį galima vežtis visur

„Manęs nuolat klausia, ar mes tikrai reikalingi konfliktinėse teritorijose? Atsakymas – vienareikšmis – taip. Tai tapo akivaizdu po pirmosios mūsų misijos Kosove 1999-aisiais. Pabėgėliai neturi bagažo, – mes taip pat. Jautrus ryšys, kurį užmezgėme su jais, tapo tais lagaminais, kuriuos jie gali vežtis visur, o humoras tapo įrankiu, padedančiu nepalūžti sunkiose situacijose. Susitikimas su gydytojais klounais jiems duoda šį tą daugiau – savotišką namų jausmą ir padeda atrasti naują tikslą“, – patirtimi dalinasi Giora Seeliger, „Red Noses Clowndoctors International“ meno vadovas.

Stiprino partnerystę su Ukrainos „Raudonuoju kryžiumi“

Nuo 2015-ųjų gruodį Ukrainos „Raudonasis kryžius“ tapo „Emergency smile“ strateginiu partneriu, padėjusiu sklandžiai organizuoti misijos įgyvendinimą. Tarptautinė gydytojų klounų komanda mainais už pagalbą „Raudonojo kryžiaus“ darbuotojams ir savanoriams vesdavo kūrybines dirbtuves „Humoras kasdieniame darbe“.

Esminis dirbtuvių tikslas – suteikti įrankių, kuriuos jie galėtų praktiškai taikyti savo darbe: kaip dirbti su traumas patyrusiais vaikais, kaip su jais bendrauti, kaip užmegzti ryšį. Mokymų metu gydytojai klounai pritaikydavo interaktyvias užduotis, kaip užmegzti ir palaikyti akių kontaktą, nes tai svarbu norint sudominti vaiką. Klounai dalinosi metodika, kaip per paprastą žaidimą galima padėti vaikui nusiraminti ir atsipalaiduoti. Parodė smagių triukų, kuriuos galima atlikti naudojant kasdienius biuro įrankius, pvz. žongliruoti suglamžyto popieriaus kamuoliukais, kurti spektaklį iš šiukšlių maišų. Po dirbtuvių partneriai stebėjosi humoro paveikumu: „Tai, kaip jūs mokate užmegzti ryšį su vaikais – nuostabu. Nesame matę nieko panašaus“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"