TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Palikęs gyvenimą Kryme

2015 11 07 6:00
Kryme ligoninėje dirbęs gydytojo dermatologo padėjėju ir prekiavęs senienomis, Konstantinas sako, kad šiandien imtųsi bet kokio, net ir paties paprasčiausio darbo. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Gimęs ir užaugęs Ukrainoje, Kryme, Konstantinas Yakobchukas, kai jo gimtinę aneksavo Rusija, prarado viską: namus, tėvynę, ateitį gimtojoje šalyje. Už proukrainietiškas pažiūras persekiojamas vyras sugebėjo apgaule ištrūkti iš Krymo ir atvyko į Lietuvą, kur auga du jo vaikai.

Po Rusijos agresijos Kryme Konstantino gyvenimas priminė veiksmo filmą su siaubo elementais. Keturiasdešimtmetis vyras gimė Simferopolyje, visą ligšiolinį gyvenimą gyveno Kryme. „Kai Krymas buvo užgrobtas, per pasų tikrinimo reidą gatvėje pakliuvau į rusų smogikų rankas. Mano pase – vien Lietuvos vizos, ir kaip gyvenamoji vieta tuomet buvo nurodyta Lietuva, nes turėjau leidimą čia gyventi. Prieš pat gimtinės aneksiją buvau spėjęs susitvarkyti dokumentus dėl nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, jie galiojo metus. Du mano vaikai – Lietuvos piliečiai, jų mama lietuvė, nors mudviejų gyvenimo keliai ir išsiskyrė“, – pasakojo ukrainietis.

Su maišu ant galvos

Sulaikytą Konstantiną nuvežė į prorusiškų smogikų štabą, ant galvos užmovė maišą ir, kaip pats sako, atėmė sveikatą. Kadangi vyro dokumentuose kaip nuolatinė gyvenamoji vieta buvo nurodyta Lietuva, teko smogikams ilgai įrodinėti, kad jis yra savo žemėje: gimė ir užaugo Kryme, yra tikras krymietis. „Jiems kilo fantazija, jog esu šnipas ir šnipinėju užsieniui, tad smogikų štabe mane laikė ilgai. Išleido tik tada, kai pasirašiau dokumentą, įpareigojantį mane nuolat grįžti ten ir pasižymėti. Tik išėjęs tekinas nubėgau į Tureckaja gatvę 13, kur buvo Lietuvos konsulatas. Paaiškėjo, kad Lietuvos konsulatas po Krymo aneksijos tuojau pat buvo uždarytas ir perkeltas kitur į Ukrainą. Visos Europos šalių ambasados ir konsulatai po rusų invazijos buvo uždaryti ir perkelti kitur“, – prisiminė Konstantinas.

Vilniuje ukrainietis gyvena pas geraširdę moterį, priėmusią pabėgėlį į savo namus. /Alinos Ožič nuotrauka

Anot vyro, gerai pažinodamas gimtuosius kraštus, gana ilgą laiką nuo smogikų jis slapstėsi aplink Simferopolį esančiuose miškuose ir kalnuose. Jam pavyko su bičiulių pagalba sukrapštyti pinigų lėktuvo bilietui, bet ištrūkti iš miesto nebuvo taip paprasta: oro uostas, visos valdžios įstaigos buvo apsuptos kaukėtų smogikų, gatvėse tvyrojo chaosas ir savivalė. „Buvo įvesta rusų armija, begalė sunkiosios karinės technikos, būriai samdinių, kaip vėliau supratome, permestų į Krymą iš Čečėnijos“, – pasakojo ukrainietis. Daugelis Konstantino draugų tiesiog dingo be žinios, vyras neabejoja, kad jų seniai nėra tarp gyvųjų. Vienas K. Yakobchuko bičiulis, per taikią demonstraciją pakliuvęs į smogikų rankas, buvo kankinamas elektra, bet jam pavyko ištrūkti, dabar gyvena Kijeve. Pats Konstantinas sakė, kad buvo tiesiog mušamas, baisesnių kankinimų jam per stebuklą pavyko išvengti.

Į lėktuvą – su sutana

Ukrainietis nuo keturiolikos metų patarnavo cerkvėje, yra labai tikintis ir nuolat bendrauja su stačiatikių šventikais. Pernai liepą jam pavyko persirengus sutana prasibrauti į Simferopolio oro uostą, kuris buvo užtvindytas karių. Anot vyro, išskristi iš Krymo į bet kurią Europos Sąjungos šalį nebuvo jokios galimybės, tiesiog nebuvo tokių lėktuvų reisų. Todėl Konstantinui teko skristi tranzitu per Maskvą. „Mane išgelbėjo Ukrainos metropolito išduotas dokumentas, kad esu skiriamas tarnauti į Lietuvą. Su šiuo popieriumi pavyko patekti į lėktuvą ir išskristi. Atvykus į Maskvą, manęs nenorėjo išleisti į Lietuvą, teko rodyti specialiai man parengtą (bet netikrą) dokumentą, kad esu šventikas, savo vaikų gimimo liudijimus. Kai šiaip ne taip išleido, tos pačios dienos vakarą jau buvau Lietuvoje“, – prisiminė pabėgėlis.

Tik persirengęs šventiko sutana Konstantinas sugebėjo ištrūkti iš Rusijos aneksuoto Krymo. /Asmeninio albumo nuotraukos

Konstantinas patikino, jog netekęs tėvynės dėl savo vaikų ketina ateitį kurti čia, Lietuvoje. Atvykęs į Kauną, kur su mama gyvena abu jo vaikai, ukrainietis kreipėsi į migracijos tarnybą prašydamas prieglobsčio. Buvo nusiųstas į Pabradės užsieniečių registracijos centrą. Savo kailiu įsitikino, kad centras veikiau panašus į kalėjimą negu į prieglobsčio ieškančių žmonių apgyvendinimo vietą. Palikęs itin nesvetingą Pabradę, šiaip ne taip vertėsi padedamas vieno Rudaminos stačiatikių šventiko tėvo Olego. Šiuo metu apsistojęs Vilniuje pas geros širdies pagyvenusią moterį, ji ukrainiečiui suteikė stogą virš galvos. Konstantinas gavo laikiną užsieniečio registracijos dokumentą, bet negali legaliai dirbti. „Vienintelis dalykas, kurio noriu – tyliai ir ramiai gyventi čia, dirbti ir bent kiek padėti savo vaikams, nors su jų mama ir negyvename kartu. Kol neturiu leidimo gyventi Lietuvoje, negaliu legaliai dirbti, o apie kokias nors pašalpas esu tik girdėjęs, bet jų nemačiau. Per tuos metus Migracijos departamentas jau porą kartų kėsinosi grąžinti mane atgal. Teko teisme įrodinėti, kad į gimtinę Krymą grįžti negaliu, be to, Lietuvoje auga mano vaikai, todėl ir į Ukrainą vykti man nėra jokio stimulo, noriu būti kuo arčiau jų, padėti kiek leidžia jėgos ir galimybės“, – aiškino pašnekovas.

Neliksma asmenukė rusų karių fone iš Krymo.

Kryme liko mama ir sesė

Grįžti į Ukrainą Konstantinas nemato galimybės dar ir dėl to, kad įsitikinimai neleidžia jam kariauti nė vienoje pusėje, vyras yra prieš bet kokią karinę prievartą. Tuo tarpu jo gimtojoje šalyje iš esmės vyksta karas. Tarp rytinės ir vakarinės Ukrainos yra kol kas nesutaikoma priešprieša, ir kada baigsis šis siaubas, niekas nežino. Kryme, Simferopolyje, liko K. Yakobchuko mama ir sesuo. Mama sūnui internetu rašė, kad jam pabėgus jas abi nuolat kvietė į karo komendantūrą, klausinėjo, kur yra jų sūnus ir brolis. „Mamai ir sesei sunku, bet jos nenori išvykti iš gimtųjų vietų. Kaip žinote, visus Krymo gyventojus privertė priimti Rusijos pilietybę ir dažno jų pase atsirado įrašas, kad žmogus registruotas Magadane. Rusų žadėti aukso kalnai tuoj pat ištirpo – kainos pakilo, pensijos, kaip žadėta, nepadidėjo, pragyventi itin sunku“, – sakė pašnekovas.

Konstantinas spėjo nuskenuoti ir internete išsaugoti pažymą, kad dirbo gydytojo dermatologo asistentu Kryme.

Ukrainietis tikisi, kad gavęs legalią galimybę gyventi ir dirbti Lietuvoje galės pagelbėti mamai ir sesei, likusioms Kryme, ir bent kiek finanisiškai padėti trejų metų Arijaną ir septynerių Liuciją auginančiai buvusiai žmonai. „Vaikai – viskas, kas man liko. Tėvynės netekau, praėjusio gyvenimo – irgi. Reikia žvelgti į ateitį ir daryti viską, kad ji būtų kuo šviesesnė“, – viltingai kalbėjo Konstantinas.

Kol yra lyg „pakabintas ore“ – be leidimo gyventi Lietuvoje negali legaliai dirbti, o pašalpų prieglobsčio prašytojui niekas nesiūlo ir nemoka, išgyventi Konstantinui padeda geraširdžiai žmonės: šventikas iš Rudaminos, bičiuliai lietuviai, kurie neabejingi jo likimui, ir į savo namus ukrainietį priėmusi pagyvenusi ponia, kuriai Konstantinas sako esąs ypač dėkingas, nes turi stogą virš galvos ir lovą pernakvoti.

Konstantinas, Kryme dirbęs ligoninėje gydytojo dermatologo padėjėju, prekiavęs senienomis, šiandien sako, kad stengiantis nesidairyti atgal. Jis imtųsi bet kokio, net paties paprasčiausio darbo – galėtų dirbti kad ir pagalbiniu darbininku statybose arba kiemsargiu, gatvių šlavėju.

"Vaikai - viskas, kas man liko gyvenime", - sako Konstantinas, o ši nuotrauka daryta dar Simferopolyje, kur mažieji buvo aplankyti tėčio.
Nuotraukoje šalia šventiko rūbais vilkinčio Konstantino stovi bičiulis, kurio jau nebėra tarp gyvųjų.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"