TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Palikti pėdsaką 165 metrų aukštyje

2015 04 25 6:00
Rytis Mikulionis nesvajoja sostinėje pastatyti dangoraižį. Jam kur kas svarbiau, kad ir mažesni darbai turėtų išliekamąją meninę vertę. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Aukščiausias pastatas Lietuvoje - televizijos bokštas bus rekonstruojamas. Projekto „Vilniaus akis“ idėją sumanė architektūros studijos „Plazma“ vadovas Rytis Mikulionis ir jo kolegės Laura Janavičiūtė, Margarita Pantelejeva ir Ayda Grišiūtė.

R. Mikulionis su bendraminčiais savo studiją įkūrė 1999-aisiais. Iš viso komandoje – dešimt architektų, kuriuos vienija siekis architektūrą sieti su interjeru, kaskart ieškoti jųdviejų suderinamumo ir vienovės. „Kiekvienas architektas galvoja apie gerą rezultatą. TV bokštas yra išskirtinis objektas, unikalus inžinerinis kūrinys. Esu įsitikinęs, kad dabar, kai atsirado rekonstrukcijos galimybė, jis galėtų atsiskleisti kitomis spalvomis“, - LŽ sakė Rytis.

Atsirado vietos

Seni įrenginiai, kurie anksčiau užimdavo ištisas sales, šiandien telpa į vieną kambarėlį. Taip bokšte atsirado trejetas aukštų naujai naudotinų erdvių. Pagal analogišką projektą televizijos bokštai yra pastatyti Baku ir Taline – šis jau rekonstruotas. „Jie šiek tiek skiriasi savo formomis. Mūsų, manau, yra gražiausias, labiausiai atskleidžia ano meto stilių, - mąstė architektas. – Galvodami apie projektą neturėjome skambios idėjos. Tai, kas dabar yra labai išmanu ir pažangu, po dvidešimties metų nebeatrodys taip gudru. Turbūt mūsų sėkmę konkurse lėmė tai, kad buvome nuosaikesni, konkurso sąlygose numatytą daugialypę programą stengėmės realizuoti praktiniais sprendiniais.“

Kol kas sumanymas rekonstruoti bokštą yra paties pirmutinio etapo. Kaip įvardijo R. Mikulionis, vien projektavimo procesas gali trukti apie metus. Dabartiniame „Vilniaus akies“ projekte numatyti tokie pagrindiniai pakeitimai: sukurti parką prie pastato, įrengti vasaros lauko kino ir koncertų erdvę su amfiteatru, poilsio zonas, mini golfo takelius. Požeminiame įėjime turėtų tilpti galerija.

Atlikus remontą ir rekonstrukciją TV bokšto 20 aukšte atsirastų atvira apžvalgos aikštelė, kur būtų galima pasivaikščioti „lėkštės“ kraštu arba nusileisti lynu žemyn. / Studijos „Plazma“ vizualizacija

Viduje, pirmame aukšte, įsikurs kavinė, suvenyrų krautuvėlė bei Sausio 13-osios įvykių memorialinė erdvė. Trečiame aukšte suprojektuotas mokslo ir inovacijų centras, skirtas jauniesiems lankytojams. 19 aukšte uždaroje apžvalgos aikštelėje numatyta interaktyvi ekspozicija, supažindinanti su miesto istorija. 20 aukšte – restoranas ir atvira apžvalgos aikštelė, kur ekstremalių pojūčių mėgėjai galės pasivaikščioti „lėkštės“ kraštu arba nusileisti lynu žemyn, o 21 aukšte – dveji viešbučio apartamentai bei konferencijų salė.

Sutapo noras ir konkursas

Dabartinis „Paukščių takas“ televizijos bokšte sukdamasis braška, o ir jo kadaise išskirtinis vidus nebetraukia turistų. R. Mikulionis taip pat pripažino, kad į Vilnių atvykusių draugų jis neskuba vežti pažiūrėti panoramos iš 165 metrų aukščio. Postmodernizmo stilistika interjere jam jau atrodo pasenusi, neišnaudotos kitos funkcijos: parkas – pramogos, edukacija – bokšto kaip Nepriklausomybės simbolio įtvirtinimas. „Beje, porą mėnesių prieš tai, kai mus pakvietė dalyvauti renovacijos konkurse, buvau gimtadienyje, rengtame televizijos bokšte. Tąkart kaip tik dejavau, kad jį verkiant reikėtų rekonstruoti“, - juokėsi Rytis. Pasak jo, Vilniuje yra ir daugiau objektų, kurie prašosi atnaujinami: Sporto rūmai, "Žalgirio" stadionas. „Norėtųsi, kad įdomūs sovietiniai statiniai būtų sėkmingai rekonstruoti kaip Nacionalinė dailės galerija. Ne sugadinami, kaip dažnai nutinka, o patobulinami“, - pridūrė pašnekovas.

Vilniaus televizijos bokštas. / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Pats architektas užaugo Kaune. Nuo studijų laikų gyvena Vilniuje, bet bokšte tebuvo tiek kartų, kiek galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Tik dabar, kilus minčių apie rekonstrukciją, jis dažniau užsukdavęs apžiūrėti ūkinių patalpų, minėto TV ir radiotechnikos lopšio bei Sovietų Sąjungos likučių. „Kaip reikės ten užkelti visus įrankius, reikalingus darbams? O, problemų bus ir daugiau. Reikės pakeisti langus“, - nusijuokė Rytis.

Su lynu nešoks

Kaip sukurti interjerą, kuris po dvidešimties metų atrodytų modernus, o ne keistas svetimkūnis? „Sakoma, architektūros vertė išryškėja per 50 metų. Toks nerašytas susitarimas. Ne paslaptis, kad ypač retas interjeras sugeba išgyventi, tapti saugomas. Jie pasmerkti keistis“, - komentavo R. Mikulionis ir pridūrė, kad televizijos bokšto apatinės dalies bei XIX amžiaus interjeras sumanytas kaip vaizdų muziejus, jis atsiskleidžia savo nebuvimu, neakcentavimu – tai galėtų būti jo ilgaamžiškumo raktas.

Rytis juokėsi paklaustas, ar „Plazmos“ komanda bus pirmieji, kurie užsisakys kambarius 21 aukšte ir nakvos priešais naktinę sostinę. „Tikrai būsime pirmieji, kurie galės pagulėti ant tos lovos. Tačiau tai nebus viešbutis. Dveji apartamentai numatyti mažame antstate, atkartojančiame Gedimino bokšto formą, čia nėra daug vietos. Gal juose apsilankys įžymūs miesto svečiai“, - svarstė jis.

Ir su lynu šokti architektas neplanuoja. „Nesu šokęs su lynu, bet esu šokęs pramoginius šokius, - nusišypsojo Rytis. – Tiesą sakant, kuo vyresnis esu, tuo mažiau man norisi šokti parašiutu. Didėja savisaugos jausmas.“

Apie prabangą

„Plazma“ – daugiakartė interjero konkursų laimėtoja. Kaip pasakojo R. Mikulionis, pas juos atėję dirbti kolegos dažniausiai lieka ilgam. Mat juos motyvuoja tai, kad studija gali rinktis patiems įdomias užduotis. „Be abejo, kai tik įsikūrėme, tokios prabangos neturėjome. Kiekvienas pavykęs objektas kelia tavo, amatininko, vertę. Žinia apie gerus darbus eina iš lūpų į lūpas arba apie autorių sužinoma pamačius jo kūrinį“, - įsitikinęs Rytis.

Architektai labiausiai mėgsta kurti visuomenines erdves, yra projektavę restoranų, parduotuvių, biurų interjerus. Kaip aiškino Rytis, privačiuose objektuose dažnai reikia išpildyti konkrečius užsakovo lūkesčius, o štai viešosiose erdvėse gali atsiskleisti architektų vizija.

R. Mikulionis ir dirba, ir gyvena lofte. „Mane žavi susiliejančios erdvės, netradiciniai (out of the box) sprendimai, - tikino jis. - Atsiranda galimybė pabėgti iš stačiakampių dėžučių, kuriose dažnai esame įkalinti." Šyptelėjęs pašnekovas sutiko – paradoksas, bet kurti namus sau yra neįtikėtinai sunku. „Iš šono architekto darbas atrodo romantiškai. Iš tiesų - tai didžiulis stresas, nes bet kokia klaida architektūroje kainuoja išties daug“, - užsiminė architektas.

Kai prailgsta laukti pavasario, architektas skuba atostogauti. Pernai jis buvo Mianmare. / Asmeninio albumo nuotrauka

Vaikystės svajonė

Kaip Rytis kovoja su tuo stresu? Jau kelerius metus jis praktikuoja jogą, kasmet stengiasi rasti laiko ir pabėgti į kokį egzotišką kraštą. Vasarį ar kovą, – kai prailgsta laukti pavasario. „Neseniai grįžau iš Šri Lankos, tad šių metų atostogos jau praėjo. Pabuvęs kitoje kultūroje kur kas plačiau pažvelgiu į save ir aplinką. Pasirodo, kad problemos, kuri kankino, nėra ar jos šaknys slėpėsi visai kitur“, - svarstė Rytis.

Architekto negąsdina jo aplankytoje Indijoje matytas skurdas. „Pasaulį norisi pamatyti visokį, ne tik jo gražiąją pusę, - teigė jis. – Kuo daugiau keliauju, tuo labiau suvokiu, kaip gerai mes gyvename. Palyginti su Lietuva, pasaulis perpildytas žmonių, sparčiai mažėja vietų, kur galima rasti gražių paplūdimių, natūralios gamtos."

R. Mikulionis yra sakęs, kad norą tapti architektu jis išreiškė trečios klasės rašinėlyje. Jo mama – keramikė, tad nuo mažens jis stebėdavo, kaip atsiranda meninė forma, tūris. Tėtis – inžinierius, nuo vaikystės skatinęs domėtis technika. „Tebeturiu tą rašinėlį. Mano svajonė išsipildė, - šypsodamasis sakė Rytis, kurį džiugina tai, kad dabar daugiau dirba ne interjerų, o architektūros srityje: - Nepasakyčiau, kad mano architektūrinė svajonė yra sukurti dangoraižį. Norėtųsi sukurti ką nors, turinčio išliekamąją vertę ir ko kitiems nesinorėtų nugriauti.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"