TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pamokslas nėra išmoktas eilėraštis

2007 01 06 0:00
Vyskupas Rimantas Norvila pamokslus gali sakyti ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai, itališkai, anglų kalba.
Asmeninio albumo nuotrauka

Geriausiu praėjusių metų pamokslininku išrinktas Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. "Manau, už visus dvasinius darbus Viešpats įvertins gyvenimo pabaigoje", - filosofiškai tikino vyskupas, kuris prieš pasukdamas dvasininko keliu Kaune dirbo fotografu.

Nevyriausybinė organizacija vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės draugija "Baltų ainiai" įteikė diplomus nusipelniusiems Lietuvos žmonėms. Organizatoriai jau septynioliktus metus konkurso laureato vardą už įsimintinus pamokslus suteikia kuriam nors Lietuvos dvasininkui. Geriausiu 2006 metų pamokslininku išrinktas Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Dvasininkas teigė, kad toks įvertinimas jį ne tik nustebino, bet ir įpareigojo.

"Nepamesti siūlo galo"

- Ar 2006 metais sukūrėte daugiau gerų bažnytinių pamokslų, ar labiau esate patenkintas savo 2006 metų fotografijomis?

- Pamokslai yra kasdienė duona, o vienas kitas fotoaparato spragtelėjimas - tik laisvalaikis.

- Ar sunku prabilti gyvu žodžiu susirinkusiai auditorijai? Gal turite kokį patirties receptą?

- Kokių nors receptų nebūčiau linkęs užrašinėti. Ko gero, svarbiausia yra kalbėti tai, ką galvoji, tuo tikėti ir tai daryti nuoširdžiai. Daug reiškia įgūdžiai, auditorijos pažinimas. Jei ko nors pakankamai nesupranti, geriau neaptarinėk. Kiekvienas kalbėjimas turi būti iš naujo išgyventas.

Išminties, įkvėpimo pirmiausia semiuosi per maldą bendraudamas su Dievu, o pailsėti, viską apmąstyti, nurimti labai padeda buvimas gamtoje. Svarbu ir nuolat skaityti, jei laiko ir jėgų pakanka.

- Prisiminkite kokį sudėtingesnį pamokslo sakymo atvejį.

- Gal daugiausia sunkumų buvo kunigystės pradžioje. Trūko patirties. Ko gero, nemaloniausias buvo "užstrigimas" vienoje Kauno bažnyčių, kai negalėjau ilgiau kalbėti ir baigti minties, nes labai smarkiai pradėjo kankinti kosulys. Bet, atrodo, žmonės suprato, atjautė. Per vienas iškilmes vos išstovėjau kalbėdamas po ūmaus apsinuodijimo maistu. Negi apie tai sakysi, juk visi atėjo į šventę. Nors daugelis gal nieko ir nepastebėjo. Pamokslas nėra išmoktas eilėraštis, kurį gali pamiršti jaudindamasis, atsidūręs naujoje

aplinkoje. Vaikystėje man taip yra buvę. Bet jei kalbi dėstydamas nuoseklias mintis, visada randi išeitį. Svarbu žinoti, ką nori pasakyti ir nepamesti siūlo galo. Iš tiesų nesijaučiu tobulas.

Viso gyvenimo mokslas

- Kiek pamokslų tenka sukurti?

- Per metus apie 100-120. Visu šiltuoju metų laiku savaitgaliai prabėga lankant parapijas. Vis keičiantis bažnyčioms iš dalies net lengviau kalbėti, nes kaskart vis nauji klausytojai. Bet tada, be abejo, nėra sistemingumo, negali daugiau turinio perteikti tiems patiems žmonėms.

Ne visi pamokslai iš anksto išguldomi raštu. Kartais pasižymi tik kai kuriuos dalykus. Kai kada tiesiog apmąstai tematiką, kurią teks gvildenti ir dalijiesi tais pamąstymais. Neretai pasirašau pagrindinę teksto dalį, ypač jei daugiau klausytojų, ypatingesnė proga. Būna, kad pasirašius tekstą dažnai vienoje kitoje vietoje improvizuoji, papildai. Pavyzdžiui, popiežius beveik visada turi parašytą tekstą, nes to reikia verčiant, žiniasklaidai, leidiniams, bet liturgijos pabaigoje pasidalija vienu kitu gyvu žodžiu. Kartais tiesiog neužtenka laiko ilgiau pasirengti.

- Oratorystės meno studijų metais, ko gero, nepakanka norint sukurti tobulus pamokslus?

- Kunigų seminarijoje rengiantis būsimai tarnystei yra mokomasi retorikos ir homiletikos, kalbančios apie Šventojo Rašto teksto aiškinimą, komentavimą, pritaikymą. Paskui dar reikia mokytis visą gyvenimą.

- Ką manote apie kitų dvasininkų pamokslus? Ar pats iš ko nors mokėtės?

- Vieniems einasi geriau, kitiems sunkiau. Vienu gyvenimo tarpsniu taip pat gali būti pakilimas, kitu - atoslūgis. Jei kunigas serga (ko parapijiečiai kartais net nežino) ar labai išvargęs, paprastai sunkiau kalbėti. Bet ką daryti, jei parapijoje klebonauji vienas ir nepavyksta rasti kas pakeistų tą sekmadienį? Tenka sutikti parapijiečius, į juos kreiptis ir sergant, pervargus.

Man pačiam įtakos padarė daug kunigų, vyskupų Lietuvoje ir svetur. Taip pat popiežius Jonas Paulius II. Žavėjausi kardinolo Vincento Sladkevičiaus gebėjimu net nepasiruošus sklandžiai ir įtaigiai plėtoti sudėtingas temas. Žinoma, tada ir pats laikotarpis padėdavo sutelkti klausytojo dėmesį. Darydavo įspūdį Tėvo Stanislovo kalbėjimas, kartais su pagavimu klausydavau aktorių, poetų. Studijuodamas Romoje lankiau specialų pamokslavimo kursą, nors jis nebuvo privalomas.

Nauja tarnystės perspektyva

- Kunigystės studijas pasirinkote jau brandesnis, būdamas 27 metų. Vyskupu buvote konsekruotas dar neturėdamas 40-ies. Prieš tapdamas Vilkaviškio vyskupu buvote Kauno arkivyskupo augziliaru bei ketverius metus Kauno kunigų seminarijos rektoriumi. Kur slypi karjeros paslaptis?

- Karjeros niekada nesiekiau. Ji Bažnyčioje kitaip suprantama. Aukštesnių postų siekimas dėl socialinės padėties vertinamas neigiamai, o kandidatauti į vyskupus reikštų niekada juo netapti. Svarbiausias tikslas yra uoli, nuoširdi kunigiška tarnystė, teikianti ir džiaugsmo, ir ypatingo prasmingumo. O jei Viešpats uždės didesnį kryžių, teks jį nešti. Vyskupui yra daug sunkiau negu parapijos klebonui, o ir didesnės parapijos klebonui yra sunkiau negu mažesnės. Jau seminarijoje pasižadėjau Kristui, kad prisiimsiu tas pareigas, į kurias būsiu skiriamas, ir nesiblaškau. Esu pagalvojęs, kad

būtų ramiau dirbti dvasios tėvu kunigų seminarijoje. Tokia buvo mano svajonė. Bet išėjo kitaip. Nesigailiu ir dėl to, kad yra kaip yra. Tapus vyskupu atsivėrė visiškai nauja tarnystės perspektyva, bet atsakomybės, pareigų našta jau daug didesnė.

Stengiuosi kaip sugebu. Kiekvienas vyskupas, kunigas dažnai susiduria su savo ribotumu. Patirtis Kaune, dirbant arkivyskupijos kurijoje, Kunigų seminarijoje ypač praturtino. Įgijau daug bendravimo su žmonėmis patirties, praktinio vyskupijos administravimo supratimo, aplink buvo daug geranoriškų, brandžių dvasininkų asmenybių. Dėl labai didelio krūvio tai nebuvo lengvi metai mano gyvenime, bet kartu tai buvo ir labai pakeliantis, tiesiog žavus laikotarpis. Ypač įsimintinas pasirengimo popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje laikas. Teko nemažai prisidėti prie jo organizavimo.

Laiškas

- Prasidėjo nauji bažnytiniai ir kalendoriniai metai, su kokiomis viltimis į juos žengia vyskupijos tikintieji ir juos paskui save vedantis vyskupas?

- Advento pradžioje į 104 Vilkaviškio vyskupijos parapijas, apimančias visą istorinę Užnemunę, išsiunčiau ganytojišką laišką skatindamas kunigus ir parapijiečius ateinančius metus paaukoti parapijoms stiprinti, gaivinti. Tai bus pagrindinis ateinančių metų siekis, lemsiantis daugybę apsilankymų, pasitarimų, iniciatyvų, konkrečios veiklos, siekiant padėti tikintiesiems suprasti parapijos reikšmę, įsitraukti į jos gyvenimą. Taip pat prisimindami labai pavykusį praėjusių metų vyskupijos eucharistinį kongresą, subūrusį apie dvidešimt tūkstančių dalyvių, stengsimės, kad jo vaisiai būtų ir toliau brandinami. Birželio mėnesį švęsime pirmąsias kongreso metines, ta proga planuojame surengti vyskupijos sielovadininkų suvažiavimą. Manęs taip pat laukia daug parapijų vizitacijų, sutvirtinimų.

- Žinome, kad nemėgstate atsakinėti į klausimą, ar esate laimingas? Kodėl?

- Man žodis "laimingas" visada buvo per daug iliuzinis, neapibrėžtas. Labiau linkęs kalbėti ne apie laimę, bet apie gerumą, draugiškumą, bendrystę, meilę, pasiaukojimą, džiaugsmą, viltį, tikėjimą, kitas svarbiausias vertybes, žmogui padedančias būti

mylimam, geram kitiems. Apaštalas Paulius apie tai rašo, kaip apie kartu sujungtus teisumą, ramybę ir džiaugsmą Šventojoje Dvasioje (plg. Rom 14, 17). Man priimtinesni tokie samprotavimai. Na, o žvelgiant iš kitos, praktiškesnės pusės, jei reikėtų iš naujo rinktis gyvenimo kelią, nė kiek nedvejočiau dėl kunigystės pasirinkimo. Gal šie žodžiai gali būti atsakymu į klausimą, ar esu laimingas?

Baigdamas visiems skaitytojams noriu palinkėti mielų ir draugiškų prasidedančių metų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"