TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Paprasto reiverio gyvenimas

2014 03 20 6:00
Patirties organizuoti renginius N.Severas įgijo Paryžiuje, kur mokėsi perkusijos ir atrado dubstepą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiemet muzikinei kompanijai „Soundboys.lt“ sukanka penkeri metai. Vienas jos narių, vilnietis renginių organizatorius Nikita Severas per pastaruosius porą metų į Lietuvą atvežė dešimtis žinomų ir visame pasaulyje pripažintų grupių. Jis yra tas žmogus, kuris sostinės naktinį gyvenimą verčia kultūra.

„Soundboys.lt“ tiekia kokybišką garsą klubams ir vadinamiesiems reivams - dideliems muzikiniams įvykiams. Vien pernai Nikitos nuopelnu mūsų šalies renginių antraštes papuošė „dubstep“ vakarėlių meistrai Biome, J:Kenzo, tokie žanro veteranai kaip Tunnidge ar Youngsta, jau penkiolika metų grojantys „Kryptic Minds“, vasarį – japonas, abstrakčiosios elektronikos atlikėjas Goth-Trad. Renginių organizatorius savo užrašų knygelėje turi numatęs dar ne vieną scenos gigantą.

Garso rekordininkai

- Kodėl dažnai taip ir nesužinome, kieno dėka klausomės geros muzikos? – LŽ klausė Nikitos Severo.

- Nesu linkęs afišuotis – kas nori susipažinti, žino, kur mane rasti. Visi mūsų renginiai yra vykę ir pavykę – klausytojai teiraujasi, koks bus kitas renginys, nemažai atlikėjų rašo laiškus, nori atvažiuoti iš užsienio groti būtent pas mus, siunčia savo „miksus“, – tai jau geras ženklas.

- „Soundboys.lt“ prieš porą metų buvo dviese – nišą užėmė garso inžinieriai Aleksas ir Vytas. Vėliau išsiplėtė į visą komandą su vadyba, fotografu, vaizdo menininku. Užtikrinate kokybišką garsą atsižvelgdami į patalpų erdvę, akustiką, žmonių skaičių... Tai nėra įprasta?

- Pasitraukėme iš įgarsinimo, nes tai atima daug laiko. Mūsų svajonė buvo suvienyti atlikėjus, propaguoti muziką, patinkančią ne vien mums, bet ir tiems, kurie renkasi jos klausyti. Ką tik menų fabrike „Loftas“ svečiavęsis Goth-Trad nustebo, kad Tokijuje gyvena dešimt milijonų, o į koncertus susirenka keli šimtai žmonių. Vilniuje, palyginti su gyventojų skaičiumi, mūsų bendruomenė itin didelė.

Pagarbiai vertinu mūsų garsistus – visi jie stengiasi užtikrinti kokybę. Tačiau kad žemų dažnių muzika skambėtų gerai, reikia įdėti daug darbo ir išmanymo – tai nėra paprastas procesas, kai pastatai kolonėles ir įjungi kištuką į lizdą. Inžinierius privalo maksimaliai pasistengti dėl idealaus skambesio.

- „Soundboys.lt“ yra garso čempionai. Tai – metafora?

- Garso rekordininkais tapome 2011 metais, kai menų fabrike „Loftas“ pastatėme didžiausią 58 kW garso sistemą. Mums liepė atsiimti rekordą liudijantį dokumentą, bet vis neprisirengiame jo nuvažiuoti...

- Kiek daug yra 58 kW klube?

- Didžiulė kolonėlių siena, pučianti garsą žmonėms į veidus.

Ko klausosi organizatorius

- Tave apibūdinau kaip muzikos kultūros propaguotoją. Kaip pats keliais sakiniais apibūdintum, ką veiki?

- Sudėtingas klausimas. Mano gyvenimas – paprasto reiverio gyvenimas. Lankausi klubuose, klausausi daug muzikos. Labai daug muzikos. (Šypsosi.)

Patirties įgijau organizuodamas renginius Paryžiuje, ten važiavau mokytis perkusijos. Neišvengiamai dalyvaudavau „džemuose“, klubuose su atlikėjais grodavome gyvai. Kai atradau ir pajutau „dubstep“, abejonių neliko. Grįžau į Lietuvą, muzikos norėjosi ir čia. Klausau ir rengiu ne vien „bass“, bet ir džiazo, rusiško hiphopo vakarėlius.

- Linksma dirbti, kai gali atsivežti mėgstamą atlikėją?

- Į tai investuoju visus savo pinigus. Pagalvokite – smagiau klausyti įrašo per kompiuterį ar gyvai, koncerte? Per savo ausis jau perleidau daug muzikos, bet tas pats Goth-Trad mane nustebino. Dabar sėdžiu, prisimenu ir noriu išgyventi tas akimirkas.

- Pastarojo renginio žvaigždė atskrido iš Japonijos. Tavo žvilgsnis – ir į Rytus?

- Nėra svarbu, iš kur kilęs atlikėjas. „Dubstep“ atsirado Jungtinėje Karalystėje, kaip ir daug kitų stilių. Man įdomu, kaip viskas vyksta svečiose šalyse: kokie žmonės renkasi į pasirodymus, kaip grojama, kaip sukasi kultūra. Apie tai kalbamės, susirašinėjame, užmezgame ryšį, spaudžiame vienas kitam ranką ir dalijamės plokštelėmis. Muzika visuomet vienija žmones.

- Girdėjau, esą tavo požiūris yra nesikeičiantis, skoningas ir įdomus. Kuo ypatinga tavo klausoma muzika?

- Girdėjau ir aš tuos gandus. (Juokiasi.) Paslaptis paprasta – esu atviras muzikai. Ji tave arba siūbuoja, arba ne, priverčia pašokti nuo kėdės, arba tu nori perjungti kūrinį. Taip susiklostė, kad pastaruoju metu klausau daug regio, džanglo, „dubstep“, „dub‘o“, „drum‘n‘bass“, dalijuosi su savo draugais. Ir jiems patinka – tokia ta paslaptis.

Be konkurencijos

Tavo į Lietuvą atskraidinami atlikėjai puikiai žinomi melomanams Europoje ir Amerikoje. Jie jau būna pasiekę mūsų klausytojus, ar šiuos vis dar tenka pažindinti?

- Gerbėjų susirenka nemažai, atskrenda iš kitų miestų, šalių. Vieną vartotoją turi pritraukti, kitas informaciją randa pats. Padirbėti reikia stipriai, nes „dubstep“ nėra populiarioji muzika, ji visuomet bus subkultūra. Tačiau į mūsų darbą jau reaguoja užsienio šalių prodiuseriai. Ir nebado pirštais, o kaip tik giria.

- Vadinasi, konkurencijos „Soundboys.lt“ nėra?

- Neturime tikslo konkuruoti! Vežkite atlikėjus, darykite renginius – tik skatinsiu muzikos plėtrą ir mielai apsilankysiu bet kuriame koncerte. Bet jei ką nors darai, daryk gerai.

Vilniuje vyksta labai daug renginių, ir mūsų 2014-ieji jau suplanuoti. Rugsėjį – didelis „bass“ kultūros festivalis „Outlook“ Kroatijoje, jame renginiai vyksta ne tik scenose, bet ir laivuose. Ten susirenka mūsų bendražygių. Atstovausime „Soundboys.lt“, vešime Lietuvos atlikėjus. O šį mėnesį pristatysime „Outlook“ festivalio „launch party“, į kurį atvyks šių metų „dubstep“ geriausieji – vokalistas - MC Flowdan ir prodiuseris Kahn. Pastarasis ypač populiarus visame pasaulyje.

- Esi muzikos kritikas?

- Galbūt kada nors juo būsiu. Dabar pats sau pakritikuoju, įsiklausau. Bet dažniausiai, kai einu į renginį, jau žinau, ką išgirsiu – nesu atsitiktinis klausytojas.

Kritikuodamas muziką, turi ją puikiai išmanyti, žinoti apie stilius, postilius, kiekvieno atlikėjo unikalų skonį, naudojamus elementus. Mažiausiai turi žinoti, kaip tai daroma. Vertinu kiekvieną instrumentą atskirai ir žmones pagal tai, kokią muziką jie klauso: ar įstrigusi Verka Serdiučka, ar savo muzikinio pažinimo ribas išplėtė nors kiek toliau.

Dirba ir ilsisi neatsakingai

- Per dvejus metus surengei krūvą renginių. Dažnai dirbi viršvalandžius?

- Pamiegoti kartais būtų neprošal. Dirbu tiek, kad spėčiau padaryti viską, nors ir kiek valandų prireiktų. Kita vertus, ilsiuosi taip pat neatsakingai kaip ir dirbu. (Juokiasi.) Savaitgaliais mane galima rasti Vilniaus baruose ir klubuose – susitikimai irgi yra darbo procesas.

- Tai, ką darai Lietuvai – svarbu?

- Gyvenu savo mieste, čia yra mano draugai, mano pažįstamos gatvės. Man svarbu, kad būtų gerai atsiliepiama ne tik apie vakarėlį, bet ir apie mano miestą, apie Lietuvą.

- Nestokojame festivalių, naktinių kultūros renginių. Ko trūksta tavo muzikinei rinkai?

- Bet kuris muzikos stilius reikalauja daug dirbti studijose, kad po metų „neužknistum“ kiekvieno miestelio savo repertuaru. „Dubstep“ žanras stokoja kūrėjų ir prodiuserių – jie emigruoja. Trūksta geros kokybiškos kūrybos, partnerių, kurie padėtų atvežti daugiau andergraundo muzikos. Galime nieko nedaryti, emigruoti į Norvegiją ir valyti silkes, bet svarbiausias klausimas išlieka – ką klausys šiuolaikinė karta?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"