TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Partneriams - tėvas, bičiuliams - patarėjas, Lietuvai - mecenatas

Jonavos kraštą apgaubė gedulo skraistė - netekome daugelio jonaviečių darbdavio, rėmėjo, patarėjo ir nepaprastos asmenybės, bendrovės „Achema“ statytojo ir puoselėtojo, koncerno „Achemos grupė“ prezidento, Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo, Nepriklausomybės Akto signataro dr. Bronislovo Lubio. Amžinajam poilsiui jį priglaudė Lubių šeimos kapas gimtojoje Plungėje.

Žinia sukrėtė miestą

Ne tik Jonava, bet ir visa Lietuva neteko žmogaus, suvienijusio verslininkus, padėjusio išspręsti daugybę visą šalį jaudinančių problemų, žmogaus, kuris pagalbos ranką tiesė kiekvienam, net paprastam žmogui, kuriam to reikėjo.

Šią savaitę Jonava gyveno tyliai ir ramiai, nešurmuliuojant jokiems kultūros renginiams. Kiekvieną įeinantįjį į rajono savivaldybės administracinį pastatą pasitiko Jonavos rajono garbės piliečio B.Lubio portretas, baltų chrizantemų puokštė ir virpančios žvakių ugnelės - pagarba Išėjusiajam. Gedulo kampelis įsižiebė buvusioje jo darbovietėje, „Achemos“ įmonėje. Chemikai į savo darbo vietas rinkosi tylūs ir nuliūdę.

Žinia apie skaudžią netektį sukrėtė miesto gyventojus. Tad, atsigręždami į šio žmogaus gyvenimą, pateikiame jo bendražygių ir šiaip jonaviečių atsiminimų, kadaise paties B.Lubio išsakytas prasmingas mintis.

Širdžiai anksčiau reikėjo atostogų

Sekmadienio, spalio 23-iosios, pavakarę visą Lietuvą prislėgė žinia apie staigią ilgamečio „Achemos“ ir koncerno vadovo mirtį. Būdamas veiklos žmogus, Jis sukniubo atostogų metų, mindamas dviračio pedalus Druskininkuose, mieste, į kurio plėtrą daug investavo.

Bendradarbių teigimu, prezidentas išvažiavo atostogauti pagal planą, nesiskųsdamas jokiais sveikatos sutrikimais. Tačiau, matyt, didelis noras nuveikti dar daugiau, visiškai iškopti iš neseniai įmonių veiklą prislopinusios pasaulio ekonominės krizės, skubėjimas su kolegomis pasidalyti naujomis idėjomis, rūpinimasis visos Lietuvos pramonės reikalais visgi nuvargino širdį - dviračių tako trasoje, maždaug 300 metrų už miesto, ji staiga sustojo.

Šiandien niekas nebegali pasakyti, kiek galėjo trukti mirties ir gyvybės grumtynės. Tačiau tada, kai viena moteris, išėjusi pasivaikščioti, pastebėjo prie dviračio sukniubusį žmogų ir iškvietė Greitosios medicinos pagalbos automobilį, medikai pagelbėti nebegalėjo - B.Lubys jau buvo miręs. Kraupi žinia žaibo greičiu apskriejo Lietuvą.

Sunkiai rado žodžius

„Kai man telefonu paskambino vienas jonavietis ir pasakė apie žiaurią netektį, aš suabejojau žinios teisingumu ir paklausiau: gal ten kitas Lubys? - dalijosi slegiančiais prisiminimais buvęs Jonavos rajono savivaldybės meras, dabar einantis administracijos direktoriaus pareigas Jonas Klemensas Sungaila. - Man labai sunku šnekėti.“

Anot direktoriaus, juos abu keliai suvedė labai seniai, dar tada, kai B.Lubys dirbo vyriausiuoju inžinieriumi „Achemoje“, o šiandienis administracijos direktorius vadovavo kolūkiui. „Nuo tol teko labai daug bendrauti - aptarti rajono reikalus ir anais, tarybiniais laikais, kai buvau Vykdomojo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, ir vėliau, einant mero pareigas, ir paskui - iki dabar. Juk spalio 10 dieną kalbėjomės „Achemoje“, spaudėme ranką ir sveikinome su 73-iuoju gimtadieniu. Ar įmanoma patikėti, jog, praėjus keliolikai dienų nuo jo asmeninės šventės, būsime priversti atiduoti pagarbą jau gulinčiam karste? - retoriškai klausė pašnekovas. - Jau anuomet mane stebino jo mąstymas, žvelgiantis toli ir matantis perspektyvą. Aš nesu sutikęs tokio žmogaus, kuris galėtų šnekėti bei diskutuoti ne tik apie tai, kas vyksta šiandien, bet ir globaliomis problemomis, gebėti jas racionaliai spręsti. Mes daug sykių bendravome ir oficialioje, ir neoficialioje aplinkoje. Prisimenu, vykstant paskutiniam suvažiavimui, kai Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo „platformininkų“, mes su Bronislovu Lubiu buvome apsistoję viename kambaryje. Sugrįžome pusiaunaktį į viešbutį, įsikalbėjom. O jis tada ir sako: „Atsiskirt tai atsiskyrėm, bet nepagalvoji, kad galime atsidurti ten, kur baltosios meškos vaikšto?“

Žemaitis, vadinęs save jonaviečiu

J.K.Sungaila, prisimindamas tuos metus, kai buvo meras, sakė, kad teko daug kartų kreiptis į „Achemos“ generalinio direktoriaus pareigas ėjusį B.Lubį, aptarti kai kuriuos rajono reikalus. Ar paskambinus, ar nuvažiavus, ar susitikus - niekada nesijautė, kad Jis yra didelės įmonės vadovas, - visada priimdavo, rasdavo laiko pokalbiui, rūpinosi rajono ateitimi ir geranoriškai paremdavo.

„Niekada nebuvo išdidus - nei tada, nei vadovaudamas koncernui, galėjai šnekėtis su juo kaip lygus su lygiu. Mes abudu esame kilę iš Žemaitijos, su Jonava susiję visą pusę amžiaus, pašmaikštaudavome - nors ir žemaičiai, bet esame jonaviečiai“, - prisiminė J.K.Sungaila.

B.Lubio netektis skaudžiai palietė ne tik mūsų rajoną, kurio garbės piliečiu jis buvo, bet ir visą Lietuvą. Vieni jį vadino oligarchu, magnatu ar kaip kitaip. Administracijos direktorius įsitikinęs: Jis ėjo teisingu ir tiesiu keliu. Koncernai yra ir bus visame pasaulyje. „Lietuva turėjo vieną tokį įžvalgų, sumanų, skvarbaus proto verslo vadovą, pilną noro įgyvendinti daugybę įvairių idėjų. B.Lubio mirtis - didžiulė nelaimė visai mūsų šaliai“, - teigė pašnekovas.

Simbolinis sutapimas

2009-ųjų vasarą Jonavos mieste, Santarvės aikštėje, buvo atidengta didinga XVI a. raštijos pradininko, kultūros nešėjo Abraomo Kulviečio, kadaise gyvenusio Kulvos dvare, skulptūra, kurią sukūrė mūsų kraštietis, taip pat Jonavos rajono garbės pilietis Konstantinas Bogdanas. šį paminklą Jonavai padovanojo koncernas „Achemos grupė“.

Į skulptūros atidengimo šventę atvykęs B.Lubys tada kalbėjo: „Mūsų sprendimas skirti lėšų A.Kulviečio atminimui įamžinti - garbė „Achemai“, o miesto bendruomenei - tai graži dovana. Tegu ši skulptūra įprasmina ne tik kraštiečio atminimą, bet ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį“. O K.Bogdanas susirinkusiems į aikštę jonaviečiams ir svečiams prisipažino, kad vienos miesto jubiliejinės šventės metu B.Lubiui prasitaręs apie slapta puoselėjamą svajonę - Jonavoje įamžinti A.Kulviečio atminimą. „Mano idėjai pritarė koncerno Prezidentas ir pažadėjo šiam tikslui skirti lėšų. Supratau, kad Jonava nori augti ir tobulėti. Tegul šis kūrinys bus viso miesto puošmena“, - tąsyk džiaugėsi K.Bogdanas.

Atrodo, simboliška, kad šių metų rudenį abu Jonavos miesto garbės piliečius priglaudė žemė. Akademikas, profesorius K.Bogdanas, vasario mėnesį paminėjęs 85-erių sukaktį, mirė rugsėjį, o dr.B.Lubys - spalio 23-iąją, dar neišblėsus sveikinimams ir linkėjimams gimtadienio proga.

Dovanojo nuotaiką ir šventes

Koncerno „Achemos grupė“ prezidentas ir „Achemos“ vadovai skyrė daug dėmesio vieningam ir rezultatyviam visos įmonės kolektyvui. B.Lubys dažnai atkreipdavo dėmesį į tai, kad kiekvienas žmogus privalo ne tik dirbti, bet ir švęsti, drauge su šeima ar bičiuliais pabūti drauge, pamiršti rūpesčius ir pakelti taurę už ateinančią dieną, už naują sėkmę. Jo iniciatyva achemiečiai įspūdingai minėdavo darbo veteranų šventes, rengiamas daugelį metų.

„Man gera matyti džiugius visų veidus, malonu jausti širdimi, kad mūsų įmonės darbuotojai po nelengvo ir atsakingo darbo gali pasiklausyti koncerto ir pabendrauti“, - vienos veteranų šventės išvakarėse atviravo B.Lubys.

Didžiulio dėmesio sulaukdavo renginiai, skirti Chemikų dienai, kurie dažniausiai būdavo organizuojami buvusio profilaktoriumo, vėliau pavadinto bendrove „Atgaiva Tau“, teritorijoje. „Norisi pasidžiaugti ne tik saule ir gražiu oru, bet ir tuo, kad galime susiburti, pakelti bokalą alaus, pasidalyti nuomonėmis, pasivaržyti sporto rungtyse - taip paminėti profesinę šventę, nepaisant to, kad išgyvename ne pačius geriausius laikus. įmonės gyvavimo laikotarpiu buvo ne viena liūdna diena. Pergyvensime ir šį sunkmetį“, - 2009-ųjų birželį į Chemikų dieną atėjusius achemiečius nuotaikingai tikino B.Lubys.

Stebino jo draugiškas gestas: kasmet jis ištiesdavo ranką kiekvienam sutiktajam, paklausdavo, kaip sekasi, kaip laikosi šeima, tarsi šmaikštaudamas, ragino „nesnausti“ ir naudotis galimybe aktyviai dalyvauti šventėje. Apsirengęs uniforma, atitinkančia renginio temą, paskelbdavo šventės pradžią, primindavo nepamiršti pabendrauti, tačiau pats ilgiau neužsibūdavo - atlikęs svarbiausią misiją išvykdavo.

Ragino būti optimistais

Šiemet abi šventės buvo minimos vienu metu Jonavos kultūros centro didžiojoje salėje. Tuomet koncerno prezidentas nedrįso prognozuoti, kaip „Achemai“ seksis 2012-aisiais. B.Lubys pasidžiaugė, kad UNESCO ir Jungtinės Tautos šiuos metus paskelbė Chemikų metais ir ta proga visai publikai palinkėjo sėkmės, dirbant įmonėje, bei asmeninės kloties.

„Noriu padėkoti profesinės sąjungos lyderiams, nariams ir visiems darbuotojams, kurie praeitais metais teisingai suprato mūsų veiksmus, sumažinant darbo užmokestį ir apribojant kai kurias lengvatas. Taip elgtis pareikalavo gili ekonominė krizė. Gyvenimas įmeta į duobę, tas pats gyvenimas iš jos ir ištraukia. Iš nuopuolio iškopėme mūsų viso kolektyvo pastangų dėka. Palyginti su praėjusių metų pavasariu, dabar mūsų ekonominė situacija yra daug geresnė. Ir turimos lėšos, ir pasiruošimas vasaros sezonui yra kur kas didesni ir geresni. Kaip visada, turime būti optimistai ir eiti į priekį“, - ragino B.Lubys.

Valstybės poziciją vadino “absurdu“

Anot su B.Lubiu bendravusių jo kolegų, koncerno prezidentas buvęs tiesus žmogus, nevengęs kritikuoti Vyriausybės sprendimų. Rugsėjo mėnesį, atidarant antrąją kogeneracinę jėgainę „Achemoje“, B.Lubys teigė, kad tai esąs didžiulis bendrovės žingsnis į visą Lietuvos energetikos ūkį. “60 procentų elektros energijos Lietuva atsiveža iš užsienio. Mūsų įmonė turi galimybę elektros energiją pasigaminti pati“, - džiaugėsi prie naujojo objekto koncerno vadovas.

Tačiau vėliau žiniasklaidos atstovams neslėpė nusivylimo: mat 2007-aisiais, kai buvo pradėta projektuoti antroji jėgainė, dar nebuvo numatytas visuomenės interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) mokestis, taikomas pačių pasigamintai ir ūkinėms reikmėms sunaudotai elektros energijai. Jis Energetikos ministro įsakymu įsigaliojo nuo šių metų sausio mėnesio. Tad per metus „Achema“ už savo pasigamintą ir naudojamą energiją turėtų sumokėti apie 20 milijonų litų, kuriais ketinama remti kitas Lietuvos elektrines. Perkirpęs simbolinę antrosios kogeneracinės jėgainės juostelę, B.Lubys prisipažino net neįsivaizdavęs, jog mūsų šalyje galimi įstatymų pažeidimai. Anot Jo, dabartinė situacija rodo, kad kai kurie Vyriausybės sprendimai prieštarauja įstatymams. Koncerno vadovas nebuvo linkęs susitaikyti su tokia prieštara – kreipėsi į teismus. Jis išreiškė įsitikinimą, kad tiek moraliniu, tiek ekonominiu požiūriu tokia valstybės pozicija yra visiškas absurdas.

„Pasamdyti advokatai dirba, o kokie bus rezultatai, pamatysime. Demokratinėje visuomenėje teisinga ir naudinga yra tai, kad valdžia keičiasi kas ketveri metai. Prie vienos valdžios pralošim, ateis kita - ir vėl žaisim“, - sarkastiškai šyptelėjo.

Deja, tiesos paieškas nutraukė netikėta mirtis. Ar išdrįs su Lietuvos valdžia bylinėtis tie, kurie stos į Jo vietą? Klausimas lieka ateičiai.

Prioritetu laikė darbą

Trisdešimt metų B.Lubį pažįstantis ir daugybę reikalų su Juo aptaręs buvęs koncerno darbuotojas, dabar Seimo narys Rimantas Sinkevičius išskyrė būdingiausią jo charakterio bruožą - darbštumą. Darbą prezidentas laikė prioritetu. Nesvarbu, koks jis būtų - politinis, valstybinis ar privatus. „Svarbiausia, jis triūsė ne dėl pinigų maišo, bet buvo pasišventęs valstybės gerovei. Suprasdamas socialinio verslo prasmę, plušėjo negailėdamas savęs, - dalijosi prisiminimais R.Sinkevičius. - Dirbo, nežiūrėdamas į darbo laiką, aukodamas net savo laisvalaikį. Juk ir pastarosiomis dienomis, atostogaudamas Druskininkuose, Jis nenutolo nuo rūpesčių, sprendė problemas, skaitė ir pasirašinėjo įvairius dokumentus.“

Parlamentaras buvusį savo darbdavį apibūdino kaip plataus mąstymo, įžvalgią asmenybę, suplanavusią koncerno perspektyvą net iki 2022-ųjų. Jis matė kelerius metus į priekį, tad prabildavo pirmiausia apie tuos projektus, kurie būtų naudingi valstybei. Jo kolegoms ar politikams gal ir neatrodė itin reikšmingi tokie projektai, kaip suskystintų dujų terminalo statyba, investicijos į krovos verslą ar Druskininkų miestą. Tačiau atėjo metas, kai Prezidento priimti sprendimai pasitvirtino, o kiti šiandien neša pelną.

„Esu visiškai įsitikinęs, kad diversifikacija yra labai svarbus momentas versluose. Jeigu mes viską būtume sudėję tik į „Achemą“ - kas šiandien būtume? Nuskęs laivas, ir tu neturėsi valtelės išplaukti“, - dar visai neseniai samprotavo B.Lubys. Vėliau paaiškėjo, kad sėkmingai veikiantys verslai gali padėti sunkiau besiverčiančioms koncerno įmonėms.

Autoritetas ir jungia, ir vienija

„Atrodo, koncerno vadovas turėtų būti griežtas. Taip, jis ir buvo reiklus, bet gebėjo suprasti kiekvieną, įeiti į jo padėtį, nesvarbu, kas jis būtų: inžinierius ar paprastas darbininkas, - prisiminė Seimo narys. - Savo lūpomis drąsiai galiu pasakyti: nei politikoje, nei versle Jam prilygstančių gyvenime sutikti neteko. Galbūt kažkuo panašus buvo prezidentas Algirdas Brazauskas. Vertindamas B.Lubio gebėjimus, Jo charakterio bruožus, atvirai sakau, tokių asmenybių Lietuvoje nėra.“

Jeigu suskaičiuotume visas paramas, kurias koncerno vadovas skyrė bendruomenėms, bažnyčioms, moksleiviams ar net sporto klubams, susidarytų labai solidi suma. Anot parlamentaro, kai politikai nesutardavo, kaip išspręsti vieną ar kitą klausimą, važiuodavo pas B.Lubį, kuris pateikdavo argumentus, padėdavusius priimti deramą sprendimą. Parlamentaro teigimu, Jonavos garbės piliečio vardas - tai tik menkutė kompensacija už patarimus ir indėlį į mūsų krašto gyvenimą.

Pasak R.Sinkevičiaus, pramonininkų konfederacijos prezidentas, koncerno vadovas ieškodavo kompromisų net ir su tais, kurių vykdomai politikai nepritardavo. Jis buvo nuoseklus pragmatikas, mokėjęs bendrauti ir su Rusijos, ir su Europos verslininkais. B.Lubys buvo konsoliduojanti jėga, kurią pasiglemžė mirtis. Kas atsitiks su koncerno įmonėmis, matyt, kol kas niekas nesiryžta spėlioti. Anot R.Sinkevičiaus, galima turėti kažin kiek akcijų, bet jeigu bus menkas autoritetas, tai valdyti bendroves ir jas vienyti bus labai sunku.

Liūdi jonaviečiai

Jonava tarsi apsigaubusi gedulo šydu. Paprasti miestiečiai tik linguoja galvas ir skėsčioja rankomis: jei „Achemos“ remiama Jonava neišbrido iš probleminių teritorijų sąrašo, tai dabar dar kartą, matyt, smuktels žemyn. Ir, atrodo, daugelis tik šiandien suprato, kokią įtaką visam rajonui darė B.Lubys. Gaila, kad nuovokumas atėjo per vėlai.

„Aš nebendravau su juo, neteko kreiptis paramos ar spręsti kitokių klausimų. Bet, sužinojusi apie B.Lubio mirtį, neištvėriau nepravirkusi. Daug sykių skaičiau spaudoje, girdėjau iš televizijos ekrano apie jo sugebėjimus, tačiau niekada nesu pagalvojusi apie tai, jog galima netekti tokio žmogaus. Man atrodo, kad B.Lubio netektis panaši į Justino Marcinkevičiaus netektį. Skirtumas tik tas, kad vienas triūsė verslo srityje, o kitas - literatūros baruose. Bet abu siekė gerovės valstybei. Jeigu Vyriausybei vadovautų tokie asmenys, kaip B.Lubys, šiandien nereikėtų užsienyje ieškotis duonos“, - sakė pardavėja dirbanti Nijolė.

„Šiame pasaulyje veikia atbuli dėsniai: tam, kas sugeba sėkmingai tvarkytis didžiuliame koncerne, sąžiningai mokėdamas mokesčius padeda visai šaliai, remia įvairias organizacijas, klubus, menininkus, bažnyčias, kultūrą, neleista ilgai gyventi. B.Lubys buvo tas žmogus, kuriam reikėjo įduoti visos mūsų valstybės vairą. Tikiu, kad Lietuva klestėtų ir nebūtų pasmerkta išsivaikščioti. Jis buvo ne tik eruditas ir matantis ateitį, Jis buvo valdingas, sumanus vadovas, gebėjęs surasti išeitį iš sudėtingiausių situacijų. Vien tai, kad ekonominės krizės metu nesužlugo nė viena koncerno įmonė, rodo išmintį ir blaivų mąstymą pačioje sunkiausioje situacijoje. Man labai sunku patikėti, kad Jo nebėra. Sunku ir graudu, tarsi nelaimė būtų užgriuvusi mane patį“, - sakė garbaus amžiaus jonavietis Aleksandras.

Kasmet - po 4 milijonus litų

Rajono meras Mindaugas Sinkevičius įsitikinęs, jog per šias dienas anaiptol ne visi jonaviečiai ir Lietuvos gyventojai supranta, kokio didelio žmogaus mes netekome. „Tam reikia laiko. Sunku įsisąmoninti ir man pačiam, nes tik visai neseniai jį sveikinome su 73-iuoju gimtadieniu, klausėmės prezidento įspūdžių, kuriuos jis parsivežė iš Kazachstano. Aš palinkėjau jam sveikatos ir kad jos negadintų dėl politikos. Tada koncerno prezidentas tarstelėjo, kad būtent politikai daugiausia ir gadina sveikatą“, - prisiminė M.Sinkevičius.

Anot rajono vadovo, per pastaruosius penkerius metus „Achema“ Jonavos regiono bendruomenės kultūrinėms, socialinėms ir edukacinėms reikmėms skyrė apie 20 milijonų litų. Taigi kasmet - maždaug po 4 milijonus litų. Dar reikėtų pridurti, kad kiekvienais metais po du milijonus būdavo skiriama įmonės darbuotojų socialiniams poreikiams.

Prieš trejus metus UAB „Jonavos autobusai“ dovanų iš „Achemos“ gavo beveik pusę milijono litų vertės naują autobusą. Jonaviečiai naudojasi „Achemos“ įrengtais dviračių takais, kainavusiais įmonei per du milijonus litų. Lietuvos vardo tūkstantmečio proga mieste iškilo amžina chemijos bendrovės dovana - A.Kulviečio paminklas, kuriam bendrovė atseikėjo apie 265 tūkst. litų.

„Achema“ buvo Europos krepšinio „Eurobasket 2011“ pagrindinė rėmėja, išleido vertingą knygą „Skaruliai“, skirtą Skaruliams ir vienintelei Lietuvoje iškilusiai XVII amžiaus bažnyčiai įamžinti, reikėtų suminėti dar daugybę renginių, kuriuos rėmė ši koncernui priklausanti įmonė. Mirus daktarui B.Lubiui, į jo vietą, be abejo, stos naujas vadovas, su kuriuo teks kurti naujus santykius. žinoma, su koncerno vadovu pradėti santykiai bus tęsiami, tačiau, neabejoju, bus nemažai pokyčių. Labai gaila, kad mes netekome Jonavos žemėje savo darbais pėdą įspaudusios sumanios asmenybės“, - pastebėjo M.Sinkevičius.

Indėlis į miesto kultūrą

Koncerno „Achemos grupė“ prezidento netektį išgyvena rajono kultūrnešiai, kurie „Achemą“ vadino pagrindine renginių rėmėja. Parama pasiekdavo ne tik organizuojamas šventes. „Prieš septyniolika metų šie didžiuliai rūmai, priklausę chemijos įmonei, kuriuose dabar vyksta įvairiausi koncertai, spektakliai, kitokio pobūdžio renginiai, už vieną litą buvo perduoti rajono Savivaldybei ir juose įsikūrė kultūros centras (KC). Nuo 1990 metų „Achema“ tapo pagrindine grandiozinės Joninių šventės rėmėja. Iš pradžių parama atkeliaudavo prizų pavidalu, bet vėliau gaudavome nemenką finansinę paramą, kasmet skiriant vis solidesnę sumą, - pasakojo Jonavos kultūros centro direktorius Gintautas Masteika. - Atvirai šnekant, nė neįsivaizduojame, kaip be „Achemos“ paramos surengti didžiausią miesto šventę - Jonines birželio mėnesį.“

Prieš aštuonerius metus „Achemos“ ir rajono savivaldybės lėšomis KC pirmame aukšte įrengta Meno galerija, tapusi viena moderniausių galerijų visoje Lietuvoje.

„Negalima nepaminėti didelių Jonavos miesto 250 ir 260 metų jubiliejų, kuriuos vėlgi rėmė „Achema“. Manau, kad koncerno Prezidentas buvo ta asmenybė, kuri norėjo matyti Jonavą gražesnę, o jonaviečius linksmesnius. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip Jonava gyvens be šio garbaus vadovo. Aišku tai, kad mes netekome labai svarbaus žmogaus, kurį amžinai prisimins mūsų krašto bendruomenė“, - nuomonę išsakė G.Masteika.

Žmogiškąjį pradą varome lauk

2010-ųjų išvakarėse viename interviu koncerno prezidentas sakė: “Apie 2015-2016 metus atsidursime 2007-2008-ųjų lygyje. Greičiau niekas nepasikeis, nes pagrindinis mūsų resursas yra žmogiškasis pradas. Deja, šiandien dalį to žmogiškojo prado mes varome lauk iš Lietuvos. Varydami lauk, sudarome dar sunkesnes sąlygas, nei galėtų būti. Nereikėjo praėjusių metų gruodį daryti to mokesčių perversmo. Juo tarsi pripažinome, jog bedarbiai mums netrukdo. Tačiau su aritmetika dažnai apsirinkame, tad ir šiuo atveju nepaskaičiavome, kad žmogus, išvarytas iš darbo, ne duoda „Sodrai“, o iš jos ima.

Pavyzdžiui, vokiečiai, palyginti su mumis tokie „neturtingi“, nutarė, kad valdininkų nereikia atleisti iš darbo, ir dar pernai gruodį priėmė įstatymo pataisą, kad Vyriausybė ar kitos institucijos gali nustatyti keturių dienų valdininkų darbo savaitę. Ir už tiek dienų mokėti atlyginimą. Taip jie sumažino 20 procentų kaštų valdininkams, bet jų neišvarė į gatvę. O valdininkai ne tik prarado teisę gauti socialines pašalpas, bet ir patys liko mokesčių mokėtojai. Valstybė įrodė, kad gerbia savo valdininkus. Tačiau mūsų valdžia pasakė, kad Lietuvai ši schema netinka. Kažkodėl atsitiko taip, kad per šešis mėnesius valdininkų Lietuvoje ne sumažėjo, o padaugėjo. štai ir visas mūsų gudrumas.“

Puoselėjo sporto šakas

„Džiaugiuosi, kad teko susipažinti su šia iškilia asmenybe. Susitikome „Achemoje“, kai jis dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Nepaisant to, jog turėjo didžiulį gamybinį krūvį, domėjosi visais įmonės reikalais, nusprendė įsteigti sporto techninį klubą „Azotas“. Jame būriavosi mėgstantys automobilių sportą, kartingus, radijo trumpabangininkai, - prisimena tuo metu chemijos bendrovėje dirbęs Gintautas Brukas. - Klubą lankydavo ir suaugusieji, ir vaikai. Mes, automobilininkai, dalyvavome varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir tuometėje Tarybų Sąjungoje. Kai žiedinėse varžybose TSRS laimėjome pirmąją vietą, buvome apkaltinti, kad naudojame netinkamą kurą. Žinoma, tai buvo netiesa, tačiau mūsų pergalę anuliavo. Visą laiką buvau arti Bronislovo Lubio, kuris siekė, kad įmonės darbuotojai galėtų užsiimti sportine veikla, dalyvauti kultūriniame gyvenime. Jis net buvo pripirkęs visokių laivelių, katerių - kad tik achemiečiai sudarytų komandas ir galėtų džiaugtis įvairiomis sporto šakomis. Bronislovas Lubys rūpinosi ir gamybos reikalais, ir siekė, kad chemikai turėtų galimybę įdomiai praleisti laisvalaikį. Galiu drąsiai pasakyti, kad tas, kuris praėjo „Achemos“ mokyklą, tarkime, dirbo cecho viršininku, kitoje įmonėje jau galėjo eiti atsakingas vadovo pareigas. Visada žavėjausi Jo ryžtingumu, sumanumu, darbštumu. Jis man buvo ir liko autoritetas.“

Kolegos apie Išėjusįjį

Koncerno „Achemos grupė“ viceprezidentas Arūnas Laurinaitis: „Prezidentas mums visiems, nepaisant metų ir amžiaus skirtumo, buvo kaip tėvas. Kai kompanijos vadovas, prezidentas išeina, ta netektis yra dviguba – ir kaip artimojo, ir kaip verslo partnerio.“

AB „Achema“ generalinis direktorius Jonas Sirvydis: „Tai buvo ašis, apie kurią sukomės mes visi ir visas koncernas. Kas bus netekus ašies, sunku pasakyti. Jis turėjo šachmatininko matymą į priekį, o mes likę - tik šaškininko. Todėl būsime kiek lėtesni, baikštesni.“

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas: „Jis buvo nuostabus žmogus, aukščiausio intelekto, kantraus charakterio, visada labai korektiškas su visais, neeilinių gabumų. Jo žinios, neeiliniai gebėjimai, išmintis jam leido augti.“

Buvęs susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, dirbęs B.Lubio vadovaujamoje Vyriausybėje 1992-1993 m.: „Manau, kad ekonomikos pamatai buvo padėti prie B.Lubio. Tai buvo pats realistiškiausias premjeras iš visų. Kito tokio konkretaus, gilaus, mąstančio ir problemas matančio žmogaus tai turbūt ir nebus. Jeigu B.Lubys būtų ilgiau dirbęs Vyriausybėje tuo laikotarpiu, tai Lietuva būtų buvusi turtingesnė ir gražesnė. Jis buvo labai realistiškas žmogus - ko trūksta dabartinei mūsų valdžiai ir visuomenei.“

Ekonomistas Rimantas Rudzkis: „Man jis paliko racionaliai mąstančio, pakankamai sąžiningo, organizuoto žmogaus, moralaus verslininko įspūdį. Jis tikrai buvo svarbus Lietuvos ūkiui, nes labiausiai rūpinosi gamybiniu verslu, kuris Lietuvai yra labai svarbus, turėjo stiprius ryšius su partneriais Rusijoje ir buvo jų gerbiamas.”

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"