TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pasaulio muzikines naujoves kuria Lietuvoje

2015 02 28 6:00
Mindaugas Badokas pirma sukūrė būgną, jungiantį garsą ir judesį. Tuomet nusprendė tokią sintezę dar išplėtoti, kad judesys galėtų savaime virsti garsu. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Mindaugas Badokas, TZM kūrybinės laboratorijos vadovas, muzikos technologijų absolventas, Kauno technologijos universitete kūrė disko formos „Woodrum“ būgną, praėjusiais metais – antrą analogų neturintį instrumentą "Motus".

Į delną telpantis „Motus“ interpretuoja judesius, paversdamas juos garsais. Ankstyvąjį „Motus“ prototipą jau naudoja šokio teatras „Aura“, jis skirtas menininkams, muzikantams ir trokštantiems saviraiškos per muziką bei gestą. „Woodrum“ idėja atėjo iš kurdų instrumento dafo, kuris panašus į tamburiną – viduje yra žiedai, tačiau greta pagrindinio ritmo jie suskamba tik instrumentą sukrėtus. Netrukus kilo mintis ne tik kombinuoti perkusiją su judesiu, bet ir patį judesį versti garsu. Iš pradžių „Motus“ vadinosi „Desys“ – nuo žodžio „judesys“, vėliau buvo pakeistas į suprantamesnį užsieniečiams.

„Motus“ veikimo būdą galima lengvai keisti: pasirinkus vieną nustatymų rinkinį, prietaisas virs dirigento lazdele virtualiam orkestrui, pasirinkus kitą – lietaus lazdos ir marakaso kombinacija. Trečias nustatymų rinkinys nukels pas budistų vienuolius, jų balsus bus galima valdyti savo rankos mostu. „Skiriasi žmonių reakcija, visi renkasi skirtingus judėjimo būdus, apie tą judesį, žmogų gali daug sužinoti“, - komentavo TZM kūrybinės laboratorijos įkūrėjas.

Būtent todėl paėmus į rankas „Motus“ nereikia svarstyti, kaip elgtis, jo galimybės neribotos: prisisegti prie gitaros, ne šokti pagal muziką, o savo paties judesiu sukurti melodiją. Įrenginio kūrėjams svarbi ir edukacija, improvizacija, vaikų kūrybiškumo skatinimas, galiausiai – pramoga. „Nustebau sužinojęs, kad gitaros pedalų, efektų rinka didžiausia ne tarp profesionalų, o mėgėjų, kurie negroja ant scenos, bet mėgsta eksperimentuoti, naudojasi „Ableton“, krapštosi prie kompiuterių. Pingant elektronikai intelektiniai žaislai tampa prieinami visiems“, - teigė pašnekovas.

Trys versijos

TZM kūrybinę laboratoriją sudaro šeši žmonės. Kaip pasakojo Mindaugas, beveik visi jie kuria inovacijas, tačiau kaskart nuosekliai dirba prie vieno projekto. „Motus“ - mano idėja, bet vienas ir per šimtą metų nieko nepadarytum", - šypsodamasis sakė M. Badokas.

„Motus“ pirmąkart pristatytas Kauno technologijos universiteto konkurse „Aš – išradėjas“. „Kas šiais laikais išradimas – sunkus klausimas. Kombinuojame jau išrastus elementus, taikome tas pačias koncepcijas, - svarstė Mindaugas ir pridūrė, kad išradimai dažnai gretinami su patentu. – Jei „Woodrum“ ar „Motus“ patentuotume, tai tik dėl apsaugos, o ne tam, kad pardavinėtume licenciją. Pavyzdžiui, kompanija „PanArt“ sukūrė „Hang“ būgną, kurį patentavo dėl pačios technologijos – reikia ilgai plakti plieną, jį kaitinti. Mes naudojame elektroniką, programinę įrangą, kurią lengviau apsaugoti.“

Paklaustas, kokioje parduotuvėje mato pardavinėjamą „Motus“, vaikinas nusijuokė: „Tikrai ne „Maximoje“, bet ir ne vien „Tamstoje“. Pirmosios instrumentinio priedo versijos vadinsis „Motus Hacker“ ir „Motus Pro“ – šie turės daugiau jutiklių, stabilesnį belaidį ryšį, kad scenoje garsas staiga nenutrūktų ir būtų tiksliai išgaunamas. Taip pat priedą bus galima persikurti pagal atlikėjo norus ir poreikius, 3D spausdintuvu išsispausdinti kitokį korpusą. Klasikinė „Motus“ versija, telefono priedas, veiks „Bluetooth 4“ ryšiu.

Mindaugas San Fransiske mokėsi, kaip kurti verslą. Nors „Motus“ aktualus itin plačiam vartotojų ratui, vadovėlio apie tokių technologinių išradimų plėtrą dar nėra. /Asmeninio albumo nuotrauka

Pagaminta Lietuvoje

„Woodrum“ buvo tobulinamas tarptautiniame Muzikinės akustikos tyrimo ir koordinavimo institute IRCAM, Paryžiuje, Pompidou centre, kur Mindaugas atliko mokslinę praktiką. Neseniai kūrybinės laboratorijos komanda grįžo iš Silicio slėnyje, JAV, vykusios antreprenerystės stovyklos „Berkeley Method of Entrepreneurship Bootcamp“. Čia jie lankė paskaitas, tobulino verslo kūrimo ir komercializavimo įgūdžius. „Berklio universitetas teigia turįs savo metodą – daug praktikos ir užduočių nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Mane ten išsiuntė Kauno technologijos universitetas, pasinaudojau proga ir nusipirkau bilietus atgal keliomis savaitėmis vėliau. Per tą laiką įdomiose vietose filmavau „Motus“, plėčiau pažintis, nes San Fransiske guvi startuolių bendruomenė“, - pasakojo Mindaugas, kuris planuoja netrukus išmėginti „Motus“ minios finansavimo srityje.

Dar vienas verslo akceleratorius, kuriam paraišką užpildė kūrėjai – „Startup Chile“. Tai Čilės ekonomikos ministerijos iniciatyva jaunam verslui, kai nereikalaujama didelės grąžos ar įmonės dalies. „Startup Chile“ skiria finansavimą ir atgalios teprašo renginių – surengti dirbtuves, paskaitą arba vadinamąjį „hackathon“.

Taigi jauna įmonė, dar dirbanti iš idėjos, investuotojų ieško ne tėvynėje, o už Atlanto. „Tokių startuolių iniciatyvų Lietuvoje mažiau – verslus remia Europos Sąjunga, tačiau turi samdytis žmogų, kuris parengtų projektą. O Čilei tereikia nufilmuoti klipuką apie tai, ką darai, ir užpildyti paraišką, - sutiko Mindaugas. – Tačiau tarpkultūrinės patirtys įdomios, tai nereiškia, kad laimėję Čilės konkursą mes išsikeltume ar emigruotume. Ant kiekvienos mūsų pagamintos mikroschemos ir įrenginio pakuotės atspausta – Lietuva. Kas nors išsiardys ir pamatys, iš kur tai atkeliavo.“

Naujos technologijos ir teatras

Instrumentą „Motus“ jau naudoja „Aura“ – šokio spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“ šią savaitę buvo rodomas Menų spaustuvėje Vilniuje. Pirmuoju vartotoju tapo kompozitorius Antanas Jasenka, Mindaugui dėstęs universitete. „Spektaklyje yra trys scenos, kuriose muzika atliekama vien su „Motus“. Vieni pirmųjų produkto bandymų ir vyko per repeticijas – davėme muzikinį įrankį šokėjams ir žiūrėjome, kaip jie savaip panaudoja“, - prisiminė jis.

M. Badokas grojo spektaklyje „truetruestory“, muziką kūrė praėjusių „Sirenų“ pastatymui „Feast Fashion“ Oskaro Koršunovo teatre. „Juose taip pat naudojausi „Motus“. Kartais taip tiesiog paprasčiau. Skaitmeninė muzikos sintezė velniškai galinga. Ji padarė daugelį aparatų nebereikalingų, dideli ir sunkūs sintezatoriai buvo perkelti į kompiuterį ar telefoną. Turime nežmoniškų galimybių, kurias jau ir galime valdyti paprasčiau“, - samprotavo Mindaugas.

Meną su technologijomis jungiantis vaikinas groja perkusija ir gitara, kuria virtualius garso sintezatorius, užsiima garso dizainu. „Mano manymu, šiais laikais tembras yra viskas. Gali sukurti melodiją, ir ji taps unikali dėl to, kaip garsai susiplaka tarpusavyje. Kaip skulptorius nulipdo skulptūrą, taip ir tu gali suformuoti garsą tokį, kokio nori, - sakė Mindaugas ir pridūrė: - Fortepijonas buvo ypač sudėtingas instrumentas – pasižiūrėkite į vieno plaktukėlio mechanizmą. Šiandien gauname naują būdą prisiliesti prie to, kas vyksta ten, viduje.“

„Woodrum“ išmėgino ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, apsilankiusi verslo vystymo inkubatoriaus „KTU Startup Space“ renginyje. /Jono Klėmano nuotrauka

Muzikantas nuo penkerių

Kaip M. Badokas susidomėjo muzikos kompozicijos ir tembrikos pasauliu, sintezatoriais, garso efektais? „Prie skaitmeninės kompozicijos atradimo prisidėjo mano mokytoja – mes lankėme kompiuterinės muzikos pamokas vidurinėje mokykloje, - aiškino pašnekovas, kurio tėtis yra muzikantas, muzikos mokytojas ir garso režisierius. – Prisimenu, būdamas penkerių gavau nešiojamąjį magnetofoną su mikrofonu ir žaisdavau, kad esu žurnalistas. Namie buvo daugiau garso įrankių, tad su dviejų dekų magnetofonu išmokau montuoti garsus ir karpyti „semplus“. Jau tada žinojau, kas yra audiokilpos ir kaip daromi garso efektai filmams.“

Kaip sakė Mindaugas, jo darbas yra ne tik nuolatinis ieškojimas ir asmeninis tobulėjimas, bet ir pagalba kitiems. Būnant tarpdalykiškoje darbovietėje netenka priprasti prie rutinos, reikia nuolatos judėti. „Vibracija yra pasaulio varomoji jėga. Muzika naudoja itin emocines ir aiškiai suprantamas vibracijas. Taip pat muzika daugiausia yra matematika, o akustika bei objektyvusis garsas yra visatos fenomenų įrodymai. Tik nedaugelis žmonių ištveria be muzikos“, - teigė M. Badokas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"