TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pasitikėjimas - kelias valstybės gerovės link?

2011 06 04 0:00

Nuo globalinės krizės nukentėjusioms šalims Pasaulio banko ekspertai siūlo finansų ir ekonomikos reformas. Jie rekomenduoja griežtai reguliuoti biudžeto deficitą, mažinti socialines išmokas ir t. t. Staiga tie patys ekspertai prabyla apie socialinį kapitalą.

Kas tai? Pagal Pasaulio banko specialistų apibrėžimą, socialiniu kapitalu reikėtų laikyti santykius, normas ir institucijas, kurios formuoja visuomenės vienybę, jos narių tarpusavio pasitikėjimą ir tarpusavio paramą. Socialinis kapitalas nėra paprasta visuomeninių ryšių suma, o tam tikri "klijai", jungiantys visuomenę. Jis egzistuoja tik ten, kur žmonės bendrauja pasitikėdami vieni kitais.

"Socialinis kapitalas negali būti izoliuotas, jis yra svarbi sudedamoji bendruomenės kūrimo dalis", - rašo Harvardo (JAV) universiteto sociologas R.Putnamas. Jo teigimu, visuomenę vienijančios normos ir tikėjimas yra socialinio kapitalo šaltiniai.

R.Putnamas mano, kad socialinis kapitalas - tai kone svarbiausias matmuo, skiriantis išsivysčiusias šalis nuo valstybių, ką tik pradėjusių žengti gerovės keliu. Jei žmonės pasitiki vieni kitais ir savo valstybės institucijomis, ieško bendrų sprendimų, tuomet galima tikėtis, kad visuomenė pasieks sėkmę.

Svarbus klausimas, pripažinus socialinio kapitalo svarbą: kaip jį pagausinti? "Vienas būdų kurti socialinį kapitalą - valdymą ir iniciatyvos teisę perduoti patiems žmonėms, o centrinės valdžios

įgaliojimus - savivaldai", - sako Pensilvanijos (JAV) universiteto profesorius M.Seligmanas. Aptardamas visuomenės narių tarpusavio pasitikėjimą jis pažymi, kad sukūrus pradinį postūmį pasitikėjimas ne tik plečiasi, bet ir didėja, apima visą visuomenę.

Regis, labai paprasta - kuo daugiau kartų pateisinsime kaimyno ar draugo lūkesčius, tuo labiau tas žmogus mumis pasitikės, o drauge plės pasitikėjimą, gausins visuomenės socialinį kapitalą, pradės elgtis šiek tiek kitaip negu anksčiau. Tada bus daug paprasčiau jį įtraukti į visuomeninių organizacijų veiklą, skatinti dalį savo pinigų ir laiko skirti bendruomenei, labdaros projektams.

Ar ši paprasta pasitikėjimo taisyklė veikia Lietuvoje? Koks mūsų socialinis kapitalas? Kaip rodo sociologinės apklausos, tik 3,7 proc. Lietuvos gyventojų dalyvauja dviejų ar daugiau visuomeninių organizacijų veikloje, 11,6 proc. - vienos organizacijos veikloje, o dauguma - net 84,8 proc. - niekur nedalyvauja. Taigi Lietuvoje laisvalaikis leidžiamas su giminėmis, draugais ar pažįstamais, prie platesnių visuomenės problemų sprendimo nebandoma prisidėti.

Apie šalies gyventojų pasitikėjimą valdžios institucijomis neverta nė kalbėti. Jis tikrai menkas. Istoriškai susiklostė, kad pokomunistinėse valstybėse nėra dalyvavimo tradicijos. Nors žmonės tapo labiau informuoti ir todėl pastebimai kritiškesni sprendimams, daromiems jų vardu, dauguma vis dar nepakankamai domisi bendrais visuomeninės gerovės reikalais ir menkai atsižvelgia į savo elgesio pasekmes kitiems. Todėl visuomenės, kurioms trūksta kapitalo (finansinio ar socialinio), yra skurdesnės ir sunkiau sprendžia savo problemas.

Lietuva, be abejo, stokoja šių kapitalo rūšių. Stokoja ir supratimo, ko trūksta. Paprastas klausimas, ką galime padaryti, kad socialinis kapitalas kauptųsi sparčiau, padėtų naujai vertinti daugelį reiškinių. Jis taip pat leistų atkreiti dėmesį į socialinio kapitalo tyrinėtojų nustatytą faktą, kad laisvanoriška pagalba kitiems yra svarbus šalies išsivystymo rodiklis. Kitas rodiklis - pasitikėjimas vieni kitais ir visuomenės institucijomis.

Laimės ekonomikos, socialinio kapitalo ir panašios sąvokos dažnai suprantamos kaip abstrakcijos, nesusijusios su kasdienybe. Toks suvokimas kliudo įsitvirtinti naujoms pažiūroms ir keisti visuomenę.

Eksperimentas. Daugelyje pasaulio šalių atliekami pasitikėjimo valdžios institucijomis tyrimai. Vieno nedidelio JAV miestelio gyventojai būdavo kasmet apklausiami, ar jie pasitiki vietos savivalda. Pasitikėjimo koeficientas svyravo apie 0,5. Laimės ekonomikos entuziastas surengė keliolika paskaitų ir visiems miestelio gyventojams suteikė informacijos apie socialinį kapitalą. Jis pasiūlė atlikti bandymą - įvertinti gyvenvietės savivaldą kaip absoliučiai patikimą. Mažų miestelių gyventojus įkalbėti lengva. Jiems patiko siūlymas, ir miestelio valdžia buvo įvertinta kaip itin patikima - koeficientas tapo 0,83. Praėjo dar metai. Veikiausiai dalis žmonių pamiršo, kad sutiko papokštauti ir miestelio valdžiai skirti didelį pasitikėjimo balą, bet per apklausą paaiškėjo: miestelio valdžia vertinama geriau. Pasitikėjimo ja balas siekė 0,64. Gal piliečiai pradėjo įžvelgti daugiau miestelio valdžios pranašumų? O gal valdžia, pajutusi gyventojų palaikymą, ėmė geriau dirbti?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"