TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Paskui vyrą atsikraustė į Lietuvą

2013 11 30 6:00
Atvykusi gyventi į Lietuvą E.Goethe-Miškinis uoliai mokosi kalbos ir tikisi čia gerai pritapti. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) ir asmeninio albumo nuotraukos

Elina Goethe-Miškinis dėl mylimo vyro paliko patogų gyvenimą Vokietijoje ir savo likimą drąsiai ėmė kurti jo gimtojoje Lietuvoje. Jauna moteris tiki - pasistengus laimę galima rasti visur. Svarbu, kad šalia būtų tavo žmogus.

Jau porą mėnesių Elina mokosi lietuvių kalbos, nori rasti darbą pagal specialybę. Jauna moteris, ištekėjusi už lietuvio Renato Miškinio ir įsikūrusi Vilniuje, įsitikinusi - privalai tobulai mokėti kalbą tos šalies, kurioje gyveni. Prisipažino, kad mokytis kalbos jai ir lengva, ir sunku - vokietė pagal kilmę užaugo Kazachstane, todėl laisvai kalba vokiškai ir rusiškai. Vilniuje jai nesunku susišnekėti. Be to, Elina dar puikiai moka anglų ir ispanų kalbas. "Kadangi laisvai bendrauju angliškai ir rusiškai, lietuvių kalbą mokausi iš lėto. Manau, pakliuvusi į situaciją, kai jokia kita kalba negalėčiau bendrauti, išmokčiau daug greičiau", - šypsodamasi svarstė pašnekovė.

Lemtinga pažintis

Elina ištekėjo už Renato prieš šešerius metus, o susipažino su būsimu vyru jo gimtuosiuose Druskininkuose. Ji dažnai atvykdavo į šį miestą gydytis sanatorijose, nes turėjo bėdų dėl sveikatos. Vaikinas dėl mylimos merginos persikėlė gyventi į Vokietiją. "Susituokėme gana greitai, po metų pažinties. Šešerius metus gyvenome Vokietijoje. Jis mokėsi ekonomikos magistrantūroje, aš dirbau oftalmometriste - regėjimo konsultante optikos salone. Tai dar nauja profesija. Tikrinau žmonių regėjimą, parinkdavau jiems akinius ir kontaktinius lęšius. Tačiau Renatui sunkiai sekėsi Vokietijoje rasti darbą pagal specialybę, todėl ieškojo jo ir Lietuvoje. Nors po magistro studijų vienoje įmonėje įgijo tinkamos patirties, įsitvirtinti jam nepavyko. Sulaukęs gero darbo pasiūlymo iš Lietuvos, vyras nusprendė grįžti į gimtinę", - prisiminė Elina. Jos teigimu, pragyventi Vokietijoje sutuoktinis galėjo dirbdamas ir kitus darbus, tačiau svajojo apie tarnybą pagal specialybę.

Jauna moteris prisipažino, kad iš pradžių mintis važiuoti gyventi į Lietuvą šiek tiek baugino. Buvo sunku priimti sprendimą, nes Elina turėjo mėgstamą darbą, šaunų kolektyvą, puikų viršininką, visi ją vertino kaip gerą specialistę. Kadangi dažnai su vyru važiuodavo į Lietuvą per atostogas, ji žinojo, kad gyventi čia brangu - kainos beveik tokios pat kaip Vokietijoje, o atlyginimas kur kas mažesnis. Nerimą kėlė mintis, kaip turės verstis vien iš vyro algos, kol pati galės susirasti darbą. Juk atvykus tenka nuomotis būstą, jaunai šeimai lėšų reikia ne tik maistui, bet ir laisvalaikiui. Kol gerai nemoka kalbos, Elina prie šeimos biudžeto prisideda dirbdama aukle, tačiau ateityje tiksi įsidarbinti pagal specialybę.

Iš Druskininkų kilęs Renatas po šešerių metų žmoną iš Vokietijos parsivežė gyventi į gimtinę. /Asmeninio albumo nuotrauka

Palaikė ir pasitikėjo

Vokietijoje likusi Elinos šeima drąsiai išleido savo atžalą į Lietuvą. "Mano mama, labai tvirta moteris, išvažiuojant pasakė: "Žinau, kad tu niekur neprapulsi. Svarbiausia, jog su Renatu vienas kitą mylite ir suprantate. O gyventi galima visur - su mylimuoju rojus ir pašiūrėje. Tu man esi kaip ta ožkelė iš seno animacinio filmuko "Sidabrinė kanopėlė": kur treptelsi kojele, ten pabirs pinigėliai."

Tačiau jaunos ir perspektyvios specialistės kolegos Vokietijoje labai nenorėjo išleisti į meilės emigraciją. Elina šyptelėjo prisiminusi, kaip viršininkas žaismingai grasino jai, kad neišleis iš darbo ir nepasirašys prašymo. Nors su puikiu kolektyvu moteriai buvo sunku atsisveikinti, vis dėlto per savo gyvenimą daug keliavusi ir ne vienoje šalyje gyvenusi Elina žinojo - pasistengus gerovę galima susikurti visur.

"Gimiau ir užaugau Kazachstane, Pavolgio vokiečių šeimoje (artimieji čia buvo deportuoti per karą). Močiutė ir senelis namie šnekėjo vokiškai, mama buvo vokiečių kalbos mokytoja. Tačiau savo gimtąja laikau rusų kalbą, ja kalbėjau nuo gimimo. Vokiečių gerai išmokau tik sulaukusi šešiolikos metų, kai su šeima repatriavome į Vokietiją. Kai Michailas Gorbačiovas leido Rusijos vokiečiams išvykti į tuometę Vokietijos Federacinę Respubilką - Vakarų Vokietiją, ten persikraustė milijonai etninių vokiečių. Tarp jų buvome ir mes", - pasakojo E.Goethe-Miškinis. Ji prisiminė, kad įsikurti naujoje vietoje buvo sunku, ypač vyresniems šeimos nariams. Elinos mamai teko įgyti naują profesiją, baigti medicinos slaugių kursus, dirbti daug kitų darbų. "Man buvo paprasčiau - lankiau vokišką mokyklą, puikiai išmokau kalbą ir greitai pritapau naujoje vietoje", - tikino moteris. Mokydamasi aukštojoje Elina kuriam laikui išvyko studijuoti į JAV, ten gerai išmoko anglų kalbą, o paskui likimas nubloškė į Ispaniją. Gyvendama šioje šalyje ji taip pat greitai pradėjo puikiai šnekėti ispaniškai.

Siekia įleisti šaknis

Su vyru Elina iki šiol kalbasi vokiškai. Per šešerius metus, praleistus Vokietijoje, jis tobulai išmoko kalbą. Jauna moteris juokavo, esą rusiškai Renatas šneka pernelyg lėtai, rinkdamas žodžius ir vis pagalvodamas. Abu sutuoktiniai taip pat laisvai kalba angliškai, tačiau kasdien bendrauja vokiškai, gimtąja Elinos kalba.

"Mano vyras labai gabus, greitai išmoksta kalbas. Vokiečių išmoko per pusmetį. Labai domėjosi šia kalba, gilinosi į subtilybes ir dabar kalba tiesiog puikiai. Kadangi mokausi lietuvių kalbos, reikėtų jo paprašyti su manimi bendrauti lietuviškai, bet mums abiem kažkaip natūraliai kyla poreikis šnekėtis vokiškai", - šypsodamasi kalbėjo Elina.

Gyvendama Lietuvoje pora dažnai lankosi Druskininkuose, kur gyvena Renato šeima. Šiek tiek keliauja ir po kitus šalies miestelius. Moteris juokėsi, kad kol buvo įsikūrę Vokietijoje, visas savo atostogas su vyru leisdavo Lietuvoje. Dabar poilsio maršrutas nusidriekė į priešingą pusę - į Vokietiją.

Elina prisipažino, jog Lietuvoje jai labai patinka. "Atvykusi gyventi į Renato gimtinę atradau kur kas daugiau negu tikėjausi, - tvirtino ji. - Nors iš pradžių buvau šiek tiek skeptiškai nusiteikusi, realybė pranoko lūkesčius. Jeigu dabar kas nors paklaustų, ar noriu grįžti į Vokietiją, atsakyčiau - ne. Manau, netrukus, kai gerai išmoksiu kalbą, galėsiu įrodyti sau, kad galiu jaustis dalele Lietuvos visuomenės. Rasti darbą, įsilieti į visavertį gyvenimą, jeigu Dievas duos, auginti čia vaikus."

Klausiama, kokia kalba ji kalbės su savo atžalomis, jauna moteris susimąstė: greičiausiai - vokiečių. Tačiau būsimam tėveliui lieps su vaikais kalbėtis lietuviškai. Elinos įsitikinimu, kuo daugiau vaikas moka kalbų iš mažens, tuo jam paprasčiau gyventi vėliau. Moteris tikisi, kad rusų kalbos jos atžalas padės išmokyti močiutė - jos mama, kaip ir Elina, šia kalba kalbanti nuo gimimo. "Labai žaviuosi rusų literatūra, daug skaitau. Manau, geriausia kūrinius skaityti originalo kalba, todėl norėčiau, kad mano vaikai ją taip pat mokėtų. Iš rusų kultūros lobyno galima semtis daugybės nuostabių dalykų, neprotinga būtų tuo nepasinaudoti, jeigu yra galimybė", - įsitikinusi E.Goethe-Miškinis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"