TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Paskutinė šokio mohikanė

2008 03 22 0:00
Buvusi balerina ir šokio pedagogė Aliodija Ruzgaitė rašo savo gyvenimo metraštį.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Daugiau kaip metai ji neišeina iš namų. Iš pradžių liga buvo visai prikausčiusi prie lovos - po stuburo operacijos negalėjo judėti. Dabar ji jau gali vaikščioti po namus remdamasi vaikštyne. Tolimiausias kelias - iki virtuvės. Tačiau baleto šokėja, pedagogė ir šokio teatro kritikė Aliodija Ruzgaitė nesiskundžia.

A.Ruzgaitė tokia pat, kaip ir anksčiau, kai buvo sveikesnė, kupina gyvenimo optimizmo. "Visi sunkumai - jau praeityje. Tiesiog stebuklas, kad apskritai judu. Jau galiu pati savimi pasirūpinti", - džiaugiasi Aliodija. Ir parodo, kokia ypatinga yra jos lova: spusteli mygtuką - pasikelia galvūgalis, spusteli kitą - lengvai kilsteli kojūgalis. Virš lovos įtaisyta atrama rankoms įsitverti, kad būtų lengviau pasikelti. Ant stalelio padėtas televizoriaus pultelis - dar vienas mygtukas, ir gali žiūrėti laidas. Labiausiai Aliodijai patinka kultūros programos.

Be mankštos - nė dienos

"Dabar visas mano gyvenimas sukasi aplink lovą. Tačiau tai manęs neliūdina - džiaugiuosi kiekviena be skausmo praleista diena. Jau ir taip per ilgai gyvenu. Daugelis mano bendraamžių seniai išėję anapilin", - teigia Aliodija. Mintis apie negalavimą ji stengiasi vyti šalin.

A.Ruzgaitė užsimena, kad artėja jos 85 metų jubiliejus. Bet ar balerinai metai gali būti našta? Lyg ir nekuklu klausti, kaip norėtų atšvęsti savo gimtadienį, tačiau Aliodija pati prasitaria: jei būtų sveika, tokia proga bičiuliams iškeltų dideles vaišes - su šokiais ir muzika. Dabar atėjusius pasveikinti draugus teks priimti namie.

"Nenoriu, kad kiti pamatytų mane prikaustytą prie lovos. O ir pačiai tokia būsena svetima. Dabar kiekvienas žingsnis man - vos ne aukso vertės. Bet jei nejudėčiau, būtų dar blogiau", - sako Aliodija.

Net po bemiegės nakties, kai skausmas neduoda ramybės, ji prisiverčia rytą, nepakilusi iš lovos, padaryti lengvą mankštelę. Rytinis pasivaikščiojimas po kambarį Aliodijai taip pat tarsi mankšta.

Paskui visą kūną pamasažuoja masažuokliais, atlieka vandens procedūras. "Toks rytinis ritualas mane išjudina. Pasijuntu daug geriau. Paskui gyvenimas vėl tęsiasi lovoje - tada skaitau ir rašau. Paskambina pažįstami, pasiteirauja, kokia mano sveikata. Taip dienelė ir pralekia", - pasakoja Aliodija.

Daug metų balerinos namuose buvo įrengta "sienelė". Prie jos ne tik pati treniruodavosi, bet ir Turkijos ambasadoriaus dukterį mokė baleto. "Dabar ta "sienelė" man nereikalinga. Išgrioviau ją. Vargu ar galėsiu judėti taip, kaip prieš trejus metus", - prasitaria ji.

Padeda sūnus

Gulėdama lovoje A.Ruzgaitė neužmiršo šokio istorijos. "Muzikos barų" redaktorė paragino ją parašyti straipsnių žurnalui apie šokio istoriją, garsius baleto meistrus. Ta mintis Aliodijai patiko. Juk kadaise ji bendradarbiavo su šiuo leidiniu. Dabar, kai geriau jaučiasi, vėl gali imtis rašymo. Taip laikas namie neprailgsta, o ir ligą šiek tiek pamiršta. A.Ruzgaitė dar rašo į enciklopedijos leidinį.

Pedagogė nesijaučia vieniša. Vilniaus senamiestyje dviejų kambarių bute ji gyvena kartu su sūnumi architektu ir fotomenininku Vitoliu Vilpišausku. Jis slaugė mamą po operacijos, paskui lankė Vilkpėdės reabilitacijos ligoninėje, kurioje ši praleido keturis mėnesius. Dabar į namus ateina socialinė darbuotoja - aptvarko, maisto produktų atneša. Aliodija tikina, kad jai nieko netrūksta, viskuo yra aprūpinta. "Nežinau, kaip būčiau išsivertusi be sūnaus. Ligoninėje Vitolis mane lankė vos ne kiekvieną dieną. Labai rūpestinga ir man paskirta socialinė darbuotoja. Atneša visko, ko paprašau. Mane lanko jaunystės draugė, muzikologė ir žurnalistė Irena Mikšytė, skambina iš tolimiausių šalių buvę mokiniai. Visi jie man linki geros sveikatos", - pasakoja A.Ruzgaitė.

Rašo gyvenimo metraštį

Prieš 15 metų šokio pedagogei buvo atlikta klubo sąnario persodinimo operacija. Sąnarių liga buvo lyg pasitraukusi.

Prieš metus A.Ruzgaitė pasijuto blogai - iš pradžių negalėjo pajudinti kojų, o paskui tarsi suparalyžiavo iki juosmens. Moteriai buvo skubiai atlikta operacija, ji pavyko.

"Turiu sveikas rankas ir sveiką nuovoką. Mano amžiaus žmogui tai labai daug. Dabar galiu rašyti savo gyvenimo metraštį", - teigia Aliodija. Pašnekovė užsimena, kad tik jaunystėje senelio verčiama rašė dienoraštį, o paskui jį užmetė, vis atidėliojo kitam laikui. Galbūt toks jos charakteris - apie kitus rašyti daug įdomiau negu apie save.

Dienoraštis - keistas žanras. Kai dabar, turėdama laiko, paskaito jaunystės užrašus, vis klausia savęs: ar tai ji? Aliodijai atrodo, kad verčia kito žmogaus gyvenimo puslapius. Prisiminimai - tai emocijos, permainingos kaip pavasaris. "Mano ankstyvos jaunystės prisiminimai nėra kuo nors ypatingi. Gal kiek įdomesni teatriniai įspūdžiai. Studijuodama Maskvos GITIS'e beveik neišeidavau iš teatrų. Pamačiau daugumą elitinių rusų režisierių spektaklių: nuo Vladimiro Nemirovičiaus-Dančenkos iki Konstantino Stanislavskio. Man pasiekė išvysti Maksimo Gorkio spektaklyje "Priešai" vaidinančią Antono Čechovo žmoną aktorę Olgą Knipper-Čechovą", - prisimena buvusi baleto šokėja.

O kiek emocijų tryško, kai aštuonis mėnesius laukė vizos, kad galėtų vykti pas brolį į Ameriką! Kai pagaliau sovietai Aliodiją išleido, buvo daug džiaugsmo. Už Atlanto ji viešėjo du kartus. A.Ruzgaitę domino šiuolaikinis modernusis šokis, tad daug laiko praleido muziejuose ir bibliotekose, peržiūrėdama visą pluoštą įrašų apie garsius amerikiečių šokėjus. Daug ką parsivežė į Lietuvą, kad savo žinias galėtų perduoti mokiniams. "Tais laikais savo akimis pamatyti, kaip šoka geriausi modernaus šokio atlikėjai, tokie kaip Martha Graham, buvo labai didelis dalykas. Visą savaitę lankiau George'o Balanchine'o šokio studiją. Mane domino šokio Amerika", - pasakoja ji.

Draugas kvietė į Ameriką

Scena, vaidmenys, teatriniai susitikimai, pedagoginis darbas - ši A.Ruzgaitės gyvenimo dalis žinoma teatrinei visuomenei. Aliodija, daug metų vengusi pasakoti apie savo šeimą, ir šį kartą buvo linkusi nutylėti apie vyrą, kuris prieš kelerius metus išėjo anapilin. "Mano asmeninis gyvenimas nėra toks įdomus, kad galėčiau daug apie jį pasakoti. Esu laiminga, nes turiu sūnų. Jis architektas, tačiau šiuo metu domisi fotografija, rengia parodas. Mane daug fotografavo, kai dėsčiau baletą M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje. Gal ateityje surengs ir mano parodą", - užsimena A.Ruzgaitė.

Kaip ir kiekviena moteris, ji sunkiai išgyveno skyrybas su vyru, su kuriuo gyveno tik penkerius metus. Aliodijos sutuoktinis buvo inžinierius, labai mylėjo sūnų ir visada juo rūpinosi. "Sūnui jis buvo labai geras tėvas. Bet mums abiem kartu laimingai gyventi nepavyko", - prasitaria pašnekovė.

Antrą kartą kurti šeimos Aliodija nesiryžo. Savo gyvenimą ji paskyrė šokiui. Klausiama, kaip jai, tokiai žinomai ir žaviai moteriai, pavyko atremti gerbėjų atakas, A.Ruzgaitė šypteli: "Be abejo, man netrūko gerbėjų, bet nė vienam nesuteikiau vilties. Kai viešėjau Amerikoje, sutikau savo pirmąją meilę. Tas žmogus labai norėjo, kad likčiau už Atlanto. Tačiau nenorėjau sūnaus vieno palikti Lietuvoje. Grįžau namo. Tiesa, iš gerbėjų gaudavau sveikinimų įvairiomis progomis, neišmečiau nė vieno tų laikų atviruko."

Aliodija prisipažįsta, kad ir taip jau "vėlavo" gimdyti sūnų. Jai buvo 36 metai. Daug laiko skyrė studijoms - baigė du aukštuosius mokslus, bet mažai jo liko sau, šeimai. "Toks yra baleto šokėjų gyvenimas", - tikina A.Ruzgaitė. Ji likusi vienintelė iš savo kartos baleto šokėjų. Buvę mokiniai A.Ruzgaitę pagarbiai vadina paskutine šokio mohikane.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"