TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Paštas - verslas ir romantika

2007 07 14 0:00
Garbės paštininko ženklu apdovanoti Lietuvos pašto darbuotojai su vadovais: Lietuvos pašto generalinis direktorius E.Vaidelis (pirmas iš kairės), V.Kornickis, J.Tarvydas, L.Adriušaitienė, susisiekimo ministras A.Butkevičius, I.Mironenko, Lietuvos pašto valdybos pirmininkas V.Šalauskas ir J.Rickevičienė.

Kai dauguma žmonių miega, pašto automobiliai zuja po Lietuvą, vežiodami spaudą ir korespondenciją. Azijos užkariautojo Čingischano sukurta pašto sistema turi nenusakomo magnetizmo - ji įtraukia žmogų į nelengvą darbą ir jau nepaleidžia.

Vienos didžiausių įmonių AB Lietuvos pašto geriausieji darbuotojai yra apdovanojami Garbės paštininko ženklu. "Lietuvos pašte dirba daugiau kaip 8 tūkst. darbuotojų. Mums svarbus kiekvienas iš jų, galintis prisidėti prie visos komandos geresnių darbo rezultatų", - sakė AB Lietuvos paštas generalinis direktorius Ernestas Vaidelys, Valstybės dienos proga sveikindamas darbuotojus. Garbės paštininko ženklą 2005 metais įsteigė Susisiekimo ministerija. Juo apdovanojami pašto darbuotojai už ilgametį, nepriekaištingą darbą, už indėlį plėtojant šalyje pašto sektorių. Šiemet Garbės paštininko ženklą susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius įteikė penkiems pašto darbuotojams: Klaipėdos apskrities centrinio pašto direktoriui Jonui Tarvydui, Vilniaus apskrities centrinio pašto Technikos ir transporto skyriaus viršininkui Vladimirui Kornickiui, Kauno apskrities centrinio pašto Jonavos pašto viršininko pavaduotojai Jadvygai Rickevičienei, Klaipėdos apskrities centrinio pašto 15-ojo pašto laiškininkei Irinai Mironenko ir Marijampolės apskrities centrinio pašto laiškininkei Lydai Andriušaitienei.

Yra kuo džiaugtis

"Esu laimingas žmogus", - sakė V.Kornickis. Gimęs ir augęs Ukrainos Žitomiro srityje jis į Lietuvą atvyko 1966 metais, baigęs Maskvos elektrotechninį ryšių institutą. Tuomet Lietuvoje buvo vos vienas kitas aukštuosius mokslus baigęs pašto specialistas.

"Lietuvoje neturėjau nei pažįstamų, nei giminių. Pasiūlė dirbti Ryšių ministerijos Pašto valdybos Transporto ir mechanizacijos skyriuje inžinieriumi. Likau Vilniuje", - pasakojo V.Kornickis. Jaunas vyras spėriai kopė karjeros laiptais. Po poros metų jau dirbo Ryšių ministerijos Autotransporto įmonės vyriausiuoju inžinieriumi, dar po kelerių metų tapo šios įmonės direktoriumi. Įmonė turėjo padalinius (vadinamąsias transporto kolonas) visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, teikė paslaugas pašto, ryšių statybos, telegrafo įmonėms. V.Kornickis buvo atsakingas už pašto transporto bazės sukūrimą - techninės bazės gerinimą, garažų statybą. Pastačius garažus pašto sistemoje buvo 700 įvairios paskirties automobilių. Anot V.Kornickio, 1995 metais reorganizavus telekomunikacijų sistemą "Telekomui" atiteko geriausi automobiliai, o paštui liko senesni, kolonos buvo priskirtos apskričių centriniams paštams. "Iki šiol stengiamės transportą atnaujinti. Šiemet Vilniaus apskrities centrinis paštas gaus 16-18 naujų automobilių, o 2008 metais skirta lėšų dar 20-iai. Mūsų tikslas - atnaujinti 60 proc. tarnybinio transporto", - teigė V.Kornickis. Iš viso Lietuvos paštas šiais metais planuoja įsigyti apie 70 naujų automobilių pašto siuntoms gabenti.

"Gyvenant Lietuvoje man pavyko daug ką sukurti. Didelė laimė matyti savo darbo rezultatus, bet dar svarbiau, kad čia sutikau daug puikių žmonių. Paštas - kaip šeima, mes vieni kitus suprantame, vieni kitiems padedame. Lietuva man tapo antrąja tėvyne. Čia palaidota mano mama", - atviravo pašnekovas.

Jaunystė prabėgo pašte

J.Rickevičienė pašte dirba beveik 40 metų. Dar mokydamasi vidurinėje mokykloje ji pavaduodavo laiškininkę. "Kai baigiau vidurinę, atėjo pašto viršininkė ir padėjo raktus - dirbk. Pradėjau dirbti Gaižiūnų pašto skyriaus viršininke ir dirbau dvejus metus. Buvau įstojusi į Kauno politechnikos institutą, bet studijas mečiau, man labiau patiko dirbti pašte", - pasakojo J.Rickevičienė. Paskui buvo paskirta dirbti Jonavos rajono ryšių mazgo normuotoja. Dirbo ir mokėsi Vilniaus politechnikume pašto ryšių techniko specialybės, o 1992 metais tapo Jonavos pašto viršininko pavaduotoja ir dirba iki šiol. "Kai atėjau į Jonavos paštą, čia buvome visi jauni aštuoniolikmečiai ir devyniolikmečiai. Laikas bėga, visi kartu senstame. Iš kur tas pastovumas? Nežinau, gal mokame suburti žmones, nors atlyginimas nėra didelis. Pašte darbas sunkus, bet mielas, nes dirbame su žmonėmis, klientais, daugelį pažįstame", - svarstė pašnekovė. Pasak jos, naujos technologijos palengvino pašto darbuotojų darbą. Laiškininkams nebereikia toli nešti korespondencijos, nes automobiliu ji atvežama ir paliekama dėžėje atramos punkte. Laiškininkui telieka ją išnešioti į namo pašto dėžutes. Išmokę dirbti kompiuteriais darbuotojai visas operacijas atlieka greičiau, nei tai būdavo daroma rašant ranka, sumažėjo popierių. "Dėl darbo kompiuteriu bėdos nebuvo, gal todėl, kad daugelis namie juos turėjome", - teigė Jadvyga.

Daugiau darbo, didesnė alga

"Dar jauna buvau, vaikus auginau, jauniausiai dukrai buvo treji metukai. Susirgo mūsų laiškininkė, man atnešė savo krepšį ir paliko. Taip jau 32 metai ir dirbu laiškininke. Vaikai užaugo, o aš vis tiek dirbu. Matyt, daug ką reiškia žmogaus pastovumas, charakteris. Kitas padirba kiek, jam nusibosta, ir išeina", - pasakojo marijampolietė L. Andriušaitienė. Pasak jos, darbo laiškininkams pastaraisiais metais padaugėjo. "Laikraščių, žurnalų sumažėjo, bet atsirado daug kitokių spaudinių - įstaigų laiškų, reklamos leidinių. Anksčiau laiškai pasipildavo prieš šventes, o dabar nėra dienos, kad jų nebūtų. Laiškus siunčia įstaigos: bankai, telefono, draudimo, komunalines ir kitokias paslaugas teikiančios įmonės. Laiškų tikrai daug", - sakė L. Andriušaitienė. Laiškininko krepšys sunkėja, bet kuo daugiau korespondencijos laiškininkas išnešioja, tuo daugiau uždirba.

Laiškininkė I.Mironenko iš Klaipėdos darbo stažą skaičiuoja nuo 1980-ųjų. Klaipėdos 6-ąją vidurinę mokyklą ji baigė dar neturėdama 18 metų. Kitur darbo nerado, tai pradėjo dirbti pašte. "Man patinka bendrauti su žmonėmis", - sakė I.Mironenko. Laiškininkių manymu, dabar žmonės piktesni nei anksčiau, ypač laukiantieji laiškų iš užsienio. "Kartais, ypač prieš Kalėdas, į Lietuvą atgabenama atplėštų pašto maišų iš Anglijos, Airijos, Vokietijos, arba korespondencija mūsų visai nepasiekia. Žmonės įsitikinę, kad užsienyje laiškas negali prapulti, ir kaltina mus, bet dažniausia yra atvirkščiai", - aiškino pašnekovės.

Jeigu pašto dėžutė netvarkinga arba jos nėra, laiškininkė stengiasi laišką įteikti į rankas. Tačiau gana dažnai klientas pasižiūri pro durų akutę ir neįsileidžia arba liepia ateiti vėliau. Pavyzdžiui, Marijampolėje laiškininkės darbą pradeda pusę penkių ryto, o klientui ir 10 valandą dar per anksti... "Žmonės nenori suprasti, kad savo pašto dėžute jie turi rūpintis patys. Užrakindami laiptinės duris nepagalvoja, kaip jiems pristatysime paštą", - guodėsi laiškininkės.

Laiškus rašys romantikai

Nors technologijos sparčiai skverbiasi į visas gyvenimo sritis, paštininkai darbo nepristigs niekada. Tuo įsitikinęs Klaipėdos apskrities centrinio pašto direktorius J.Tarvydas. "Vienoje tarptautinėje pašto darbuotojų konferencijoje išgirdau mintį, kad pašto ateitis priklauso nuo romantikų. Jie laiškus visada rašys ranka popieriaus lape. Ir siųs paštu. Man ši mintis patiko. Juk iš tiesų ranka rašyto laiško stilistika kitokia nei elektroninio laiško. Rašydamas ranka susikaupi, ieškai tinkamo žodžio jausmui, nuoširdumui išreikšti. Tai romantika, bet žmogui ir būdinga būti romantiku", - sakė J.Tarvydas, žemaitis nuo Tryškių. Jis baigė Kauno politechnikos institutą, įgijo statybos inžinieriaus specialybę, bet jau keli dešimtmečiai dirba pašte. Pasak jo, pašte atsiranda daug naujų funkcijų, be to, paštas modernėja, naujos technologijos paspartina ir palengvina visų pašto grandžių darbą.

Parengta bendradarbiaujant su AB Lietuvos paštas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"