TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pašto ženklai bankininkui susuko galvą

2013 08 30 6:00
Bankininko V.Bubnio lietuviškų pašto ženklų, vokų ir antspauduotų atvirlaiškių kolekcija pelnė daugybę tarptautinių įvertinimų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

DNB banko valdybos pirmininko ir prezidento pavaduotojas Vygintas Bubnys pašto ženklais susidomėjo būdamas šešerių. Per daugybę metų sukauptoje bankininko kolekcijoje - unikalūs Lietuvos pašto istoriją liudijantys eksponatai.

Pašto ženklus vaikystėje yra kolekcionavęs kone kiekvienas. Tačiau ši vaikiška aistra paprastai ilgainiui išblėsta, prisiminimui palikdama keletą albumų. DNB banko viceprezidentui V.Bubniui filatelija yra tapusi aistra, azartu ir tėvynės meilės išraiška. Jo sukaupta istorinė lietuviškų pašto ženklų, vokų ir atvirlaiškių kolekcija pelnė keturis aukso medalius pasaulinėse filatelistų parodose. Prieš dvejus metus bankininkas jaudindamasis skrido į Niujorką, kur aukcione įsigijo brangiausią savo širdžiai ir be galo reikšmingą mūsų istorijai atvirlaiškį. Jį savo kolegoms parašė daktaras Jonas Basanavičius, ant atvirlaiškio užklijavęs pirmąjį tarpukario Lietuvoje išleistą pašto ženklą.

Tetos dovana

Pašnekovas puikiai prisimena laiką, kai į jo rankas pakliuvo pirmieji pašto ženkliukai. Juos šešiamečiam sūnėnui padovanojo į svečius atvykusi teta. "Ji įteikė voką, aš jo turinį išpyliau ant stalo, o ten - pašto ženklai. Tarp jų buvo keletas lietuviškų ir sovietinių pašto ženklų serijų, taip pat egzempliorių iš tolimų kraštų. Susidomėjau. Tą mano domėjimąsi skatino ir tai, kad Antakalnyje, kur tuomet gyvenome, kitapus gatvės buvo filatelijos parduotuvė. Pro ją eidavau į mokyklą, tad užsukdavau ir prieš pamokas, o paruošęs namų darbus nubėgdavau dar kartą", - prisiminė kolekcionavimo pradžią V.Bubnys.

Sūnaus susidomėjimą filatelija palaikė tėvai - per gimtadienius ar kitas šventes jis gaudavo dovanų retesnių pašto ženklų serijų net iš užsienio - Lenkijos, Afrikos šalių. Būsimasis bankininkas ypač žavėjosi kosmoso, gyvūnų, sporto tematika. Kai su tėvais persikraustė gyventi į Lazdynus, lankytis pamėgtoje filatelininkų parduotuvėlėje buvo sunkiau, be to, prasidėjo paauglystė, atsirado kitų interesų ir kolekcionavimo aistra kiek prislopo. "Bene septintoje klasėje į mūsų mokyklą atėjo berniukas, irgi renkantis pašto ženklus. Užkibau antrą kartą", - prisipažino pašnekovas. Vaikinukai pradėjo draugiškai konkuruoti, abu nuėjo į suaugusių filatelininkų klubą ant Tauro kalno, čia ir dabar vyksta pašto ženklų kolekcininkų sueigos. Sulaukusius šešiolikos metų priėmė į tikrųjų filatelininkų gretas. "Iki šiol ten lankausi. Mano draugas, pradėjęs studijuoti, metė filateliją, o aš rimtai įklimpau", - šmaikštavo bankininkas.

Rinkinio specializacija

Išaugę iš vaikiško amžiaus rimti filatelininkai paprastai renkasi kolekcionavimo specializaciją. V.Bubnys prisipažino, kad jis apsisprendė gana anksti - susitelkė į tarpukario Lietuvos pašto ženklų rinkimą. "Žinoma, rinkau ir kitokius ženklus: vienu metu tai buvo Belgija, Didžioji Britanija, bet kuo toliau, tuo labiau gilinausi į Lietuvos tematiką. Apie 1980 metus pradėjau krypti į Lietuvos pašto istoriją - tai vokai, atvirlaiškiai, spaudai. Ne tik tarpukario Lietuvos, bet ir caro laikų, siųstieji iš Lietuvos miestų. Galiausiai išsikristalizavo kolekcijos tema - tai šiuolaikinės Lietuvos teritorija ir viskas, kas vyko čia nuo XVIII amžiaus iki Stalino mirties", - pasakojo V.Bubnys.

Ypač vertingas daktaro J.Basanavičiaus atvirlaiškis. / Vyginto Bubnio archyvo kopija

Bankininkas aiškino, kad 1952-1953 metais - Stalino eros pabaiga - apsiribojo dėl to, kad iki tol ženklai buvo leidžiami tik pašto siuntoms apmokėti, vėliau pradėtos leisti jų serijos, skirtos specialiai filatelininkams. "Kitas mano motyvas yra tas, kad maždaug iki 1951 metų dar buvo naudojami seni lietuviškieji tarpukario pašto antspaudai. Vėliau jau buvo išleistas potvarkis juos sunaikinti. Turiu vokų, kur akivaizdu, jog kaimeliuose paštininkai išvis neturėjo jokių antspaudų - seni uždrausti, naujų niekas nedavė - pašto ženklai buvo nuvertinami juos tiesiog perbraukiant pieštuku arba parkeriu", - aiškino pašnekovas.

Pirmieji lietuviški ženklai

Tarp V.Bubnio sukauptų pašto ženklų yra patys pirmieji lietuviški. Kolekcininko teigimu, pirmas jų buvo išleistas 1840 metais Didžiojoje Britanijoje. Prūsijoje, kuriai priklausė Klaipėdos kraštas, lietuviškas pašto ženklas pasirodė 1850-aisiais, o Rusijos imperija, kurios dalis tada buvo Lietuva, jai skirtą ženklą išleido 1858 metais. "Užnemunė tuomet priklausė Lenkijos karalystei, tačiau turėjo autonomijos statusą, pašto ženklą išleido 1860 metais. Žinoma, visi šie egzemplioriai yra mano kolekcijoje", - šypsodamasis pasigyrė kolekcininkas.

Pasak jo, filatelija yra ne tik pašto ženklų, bet ir antspaudų rinkimas. Tam, kad pašto siunta būtų apmokėta, ji turi būti antspauduota. Pirmieji Lietuvos miestelių antspaudai atsirado dar Žečpospolitos laikais, yra žinomi Merkinės, Prienų, Kauno pašto antspaudai. Bankininko kolekcijoje yra ir vadinamųjų ikiženklinių antspaudų - Rusijos imperijos, Varšuvos karalystės, Prūsijos laikais Lietuvos teritorijoje naudotų antspaudų pavyzdžių.

Išmanantiesiems istoriją

Reti pašto ženklai gali kainuoti pasakiškus pinigus. Bankininkas šmaikštavo, esą eksponatų brangumas - labai santykinė sąvoka. "Kad įsivaizduotumėte apie ką kalbame, pradėsiu nuo "viršaus": pasaulyje brangiausiai parduoto voko su pašto ženklu kaina siekė aštuoniaženklę sumą doleriais. Kiek tiksliai, net nėra skelbta. Ši suma buvo sumokėta už voką, siųstą iš Jungtinių Valstijų į Kanadą. Suma, žinoma, doleriais. Man teko matyti voką, kuris tiesiogiai susijęs su Lietuvos pašto istorija, - jis siųstas iš Tauragės su pirmuoju Rusijos pašto ženklu, pačią pirmą dieną, kai toks ženklas buvo išleistas. Šis vokas 2006 metais Niujorko aukcione parduotas už pusę milijono dolerių. Po dvejų metų jis jau buvo parduotas Šveicarijoje už pusantro milijono eurų. Jo aš, žinoma, neturiu", - šyptelėjo V.Bubnys. Jo teigimu, šis vokas iš Tauragės yra brangiausias jam žinomas su Lietuva susijęs kolekcinis eksponatas, kuris buvo parduotas viešai.

Į bankininko kolekciją pašto ženklai, vokai, atvirlaiškiai ir atspaudai atkeliavo labai įvairiais keliais. Kol Lietuva buvo už geležinės sovietų uždangos, pašto ženklų įsigydavo Vilniaus ir Kauno filatelininkų klubuose. "Prieš 1980-ųjų Maskvos olimpiadą pradėjo labai populiarėti išplėstinės kolekcininkų mugės, į kurias susirinkdavo per du tūkstančius kolekcininkų iš visos Sovietų Sąjungos. Nuolat ten lankydavausi. Važinėdavau į Maskvą, tuometinį Leningradą, Kijevą, Taliną. Ten ką nors išsikeisdavau, nusipirkdavau. Tuo metu rinkoje pasirodė daug vokų iš Riomerių giminės asmeninio archyvo. Daug jų buvo siųsti iš Vilniaus įvairiais laikotarpiais, skirtingai antspauduoti. Tai buvo puiki galimybė gerokai papildyti savo kolekciją", - prisiminė V.Bubnys. Jis džiaugėsi, kad likimas suteikė progą įsigyti ir keletą labai gerų rinkinių, kuriuos kolekcininkams išėjus anapilin giminaičiai parduodavo.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuviškoji V.Bubnio pašto ženklų, vokų ir atvirlaiškių kolekcija ėmė pildytis užsienyje esančiose filatelijos parduotuvėse, aukcionuose. "Nuo 1990 metų dalyvauju tarptautinėse parodose su įvairių laikų lietuviškomis kolekcijomis. Ten taip pat suvažiuoja prekybininkai ir kolekcininkai, taigi galima pasikeisti ir įsigyti įdomių eksponatų. Iki šiol dar pavyksta rasti labai gerų dalykų", - tikino pašnekovas.

Patriotizmas vietoj komercijos

V.Bubnys šmaikštavo, esą jei būtų norėjęs pašto ženklų kolekciją paversti gera finansine investicija, jam būtų reikėję kaupti ne su Lietuva susijusią medžiagą. Tačiau ši veikla bankininkui yra savotiška patriotizmo raiška, duoklė Lietuvos istorijai, gal net misija. "Per tą laiką, kai renku lietuviškos tematikos kolekciją, įgijau daugybę žinių ir labai įdomios medžiagos", - teigė jis.

Kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi V.Bubnys parengė knygą apie Lietuvos pašto istoriją ir filateliją. Leidinys išsiplėtė iki dviejų tomų - tiek istorinės medžiagos sukaupta ir susisteminta. Kolekcininkas yra parengęs keletą tarp filatelininkų eksponatais vadinamų pristatomųjų parodų, kurių rengimas, pasak pašnekovo, prilygsta disertacijos rašymui. Jos pasaulinėse filatelininkų parodose pelnė keturis aukso medalius. Smulkesnių įvertinimų bankininko sąskaitoje - daugybė.

J.Basanavičiaus atvirlaiškio - į Niujorką

Brangiausias širdžiai eksponatas įsigytas 2011 metais Niujorko aukcione. "Važiavau nusiteikęs už jį mokėti labai daug ir man pavyko jį įsigyti. Tai atvirlaiškis, išsiųstas pirmąją dieną, kai pasirodė pirmas Lietuvos pašto ženklas tarpukario Lietuvoje - 1918 metų gruodžio 27-ąją. Jis - vienintelis žinomas, kuris buvo išsiųstas būtent pirmąją dieną. Faktas, kad siuntėjas yra daktaras Jonas Basanavičius, jo vertę Lietuvai išaugina šimteriopai. Čia ir J.Basanavičiaus Vilniaus adresas: Ostrabramska street 21, atvirlaiškis siųstas į Kauno "Vienybės" redakciją. Lietuvos patriarchas rašo, kad "jam prisiųstų trūkstamus egzempliorius". Kadangi man atvirlaiškio labai reikėjo, važiavau į Niujorką ir pats pirkau, nepasitikėdamas persiuntimo galimybe. Man tai - visos lietuviškos filatelijos kvintesencija", - tikino kolekcininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"