TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Patekusi į Guinnesso rekordų knygą

2016 04 02 6:00
Agnė Kišonaitė balandžio pabaigoje rengiasi pristatyti savo naują instaliaciją. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Jauna menininkė Agnė Kišonaitė yra bene vienintelė lietuvių kūrėja, kurios darbas – „Lūpdažių bokštas“ – pateko į Guinnesso rekordų knygą. Tačiau dailininkė nesnaudžia ant laurų, o toliau kuria įspūdingus ir įsimintinus darbus. Naujausia jos paroda bus jau šio mėnesio pabaigoje.

Agnės manymu, jei dirbi atsidavęs, nenuleisdamas rankų, pripažinimas ateina tarsi savaime, nors daugelis mūsų šalies kūrėjų linkę skųstis, esą Lietuvoje labai sunku pragyventi iš meno. „Visur sunku. Tačiau jeigu nuosekliai ir ilgai dirbi, rezultatas bus. Jau penkerius metus intensyviai kuriu ir tai matau. Aišku, pradžia visiems sunki, bet pastangos visuomet duoda vaisių“, – įsitikinusi Agnė. Ji šmaikštavo, kad aplinkui mato nemažai tokių, kurie vadina save menininkais, tačiau nieko nesukuria, tenkinasi deklaracijomis ir rūpinasi tik savo įvaizdžiu. „Aš dirbu labai daug. Tadėl sakau, kad geri menininkai gyvena gerai“, – šyptelėjo jauna moteris.

Originalios idėjos

A. Kišonaitė prisipažino, jog kurdama „Lūpdažių bokštą“ visiškai nemąstė apie pasaulinį pripažinimą – tiesiog norėjo įkūnyti į galvą šovusią originalią idėją. Panašią meninę instaliaciją ji darė savo pirmajai personalinei parodai. „Kai pradėjau svarstyti, kaip surinkti daugybę lūpų dažų, supratau, kad vien savo jėgomis to nepadarysiu. Teko kreiptis į vieną kosmetikos platinimo kompaniją. Po metų sulaukiau atsakymo, kad idėja patinka ir ji mielai prisidės, – prisiminė Agnė. – Per keletą mėnesių kompanijos darbuotojai surinko iš savo klienčių tuščias lūpų dažų tūteles. Pasirodo, Lietuvoje tai padaryti gana sunku, nes vidutinė statistinė lietuvė per metus sunaudoja vos dvejus lūpų dažus. Kad surinktų reikiamą skaičių tūtelių, kosmetikos platintojams teko kreiptis į kolegas Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.“ Menininkės instaliacijos viršūnė pagaminta iš lūpų dažų, kurių vartojimo laikas jau pasibaigęs. Jie turėjo būti sunaikinti.

A. Kišonaitė pasakojo, kad jos darbą internete pamatė vienos agentūros iš Honkongo atstovai, projektas taip pat pateko į internetinius kinų ir rusų dizaino portalus. Praėjusią vasarą lietuvė gavo iš Honkogo laišką, jog yra kviečiama savo kūrinį eksponuoti šiame mieste vyksiančioje dizaino parodoje. Susirašinėjant su organizatoriais išsikristalizavo idėja, kad reikia sukurti naują darbą, kurį būtų galima registruoti Guinnesso rekordų knygoje. Šiam projektui Agnė panaudojo 18 399 lūpų dažų tūteles. Iš jų sukurtas 3,03 metro aukščio „Lūpdažių bokštas“ oficialiai buvo pripažintas Guinnesso rekordu.

Pripažinimas ir vyro parama

„Kai sumaniau rengti savo pirmąją personalinę parodą, negalėjau nė įsivaizduoti, kad viskas baigsis šitaip“, – prisipažino menininkė. Šiuo metu Agnės darbas eksponuojamas Šveicarijoje vykstančioje parodoje „Up cycling esprit“. Ji jau baigiasi, tad netrukus „Lūpdažių bokštas“ sugrįš į Lietuvą. Šveicarijoje rodomas ir lietuvės sukurtas nagų lako buteliukų vitražas „Stiklo pūtimas“ – dar vienas originalus A. Kišonaitės darbas iš daugybės spalvingų lako buteliukų.

Į Honkongą, kuriame Agnės projektas buvo pripažintas pasauliniu Guinnesso rekordu, ji vyko drauge su vyru, savo svarbiausiu, kaip pati sako, padėjėju. Nors sutuoktinis visa galva pasinėręs į informacinių technologijų pasaulį ir vadovauja vienai socialinės rinkodaros įmonei, menininkė nuolat jaučia jo paramą bei palaikymą. „Informacinės technologijos – vyro aistra. Jau nuo septintos klasės domisi šia sritimi ir į ją gilinasi – tai ir hobis, ir darbas. Kadangi vyro tėtis yra dailininkas, jis taip pat nemažai išmano apie meną ir man be galo daug padeda“, – džiaugėsi A. Kišonaitė. Visas savo idėjas menininkė pirmiausia aptaria su sutuoktiniu ir tik gavusi jo palaiminimą imasi įgyvendinti ką sumaniusi.

Dar vienas Agnės projektas, sulaukęs daug dėmesio, – menas ant drabužių. Tačiau ji patikino, jog nepretenduoja į drabužių dizainerės statusą. Ši idėja taip pat kilo atsitiktinai: ruošdamasi vienai fotosesijai jauna moteris susimąstė, kuo jai apsirengti. Į galvą šovė mintis ant suknelės atspausti savo paveikslą ir pasidaryti originalų apdarą. Dabar tarp jos darbų – siuvėjos siūti drabužiai, kuriuos puošia Agnės kurti paveikslai. Tokiais originaliais apdarais jauna moteris rengia ir savo vyrą. Šis mielai dėvi nedideliu žmonos kūrinėliu dekoruotą, tarkime, vyrišką švarką ar kitą drabužį iš džentelmeno garderobo.

Laukia nauji projektai

Šiuo metu Agnė kuria naują instaliaciją, ją ketina pristatyti balandžio pabaigoje. Menininkė prisipažino, kad pirmiausia sumano idėją, o tada ieško rėmėjų, nes jos instaliacijos reikalauja nemažų investicijų. Rėmėjų jau yra, liko baigti aštuoniolika beveik tris metrus siekiančių iš vielos išlankstytų figūrų, jas ištapyti ir savo naują darbą parodyti visuomenei. Ekspozicijos vietą Agnė irgi jau nusižiūrėjusi – ji bus viename Vilniaus restorane, turinčiame ypatingą salę su kupolu. „Visada ieškau savo kūriniui tokios erdvės, kurioje jį būtų galima įdomiai eksponuoti. Tai nebūtinai turi būti meno galerija. Jų salės dažnai riboja fantaziją ir kai kurias galimybes, – tvirtino pašnekovė ir pridūrė: – Į pristatymą noriu surinkti šimtą originaliausių Lietuvos moterų. Žinoma, spręsiu pati. Tai nebūtinai bus menininkės. Man svarbus moters vidus, apranga, mintys, pasaulėžiūra, todėl jos tikrai neturi būti tos, kurios nuolat mirga ant įvairių žurnalų viršelių. Lietuvoje yra daugybė žavių, nuostabių moterų, vertų, kad būtų pastebėtos.“

Taip susiklostė, jog Agnės kuriamas menas – labai orientuotas į moteris, bet jai tai atrodo natūralu ir savaime suprantama.

Piešimas nugalėjo dainavimą

Klaipėdoje augusi A. Kišonaitė jau nuo penktos klasės mokykloje lankė papildomas piešimo pamokas, tačiau rimtai to ėmėsi tik būdama dešimtokė. Devynerius metus mergaitė mokėsi muzikos – dainavo ansambliuose ir choruose. Kai sulaukė penkiolikos, nutarė, kad reikia išmokti piešti žmogų. Tai buvo pagrindinė paskata rimtai imtis tapybos. Pradėjo lankyti Eduardo Balsio menų gimnaziją. „Nuo to laiko dailė tapo mano gyvenimu“, – prisipažino menininkė. Dainavimo ji atsisakė lengvai, nes soliste būti neketino – neturėjo tam ypač tinkamo balso.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakultete Agnė baigė grafinio dizaino bakalauro ir magistro studijas, tuo pat metu Vilniuje mokėsi ir interjero dizaino. „Kol mokaisi – tiek menų gimnazijoje, tiek VDA – visą laiką atlieki gaunamas užduotis. O kai baigęs studijas pradedi kurti, iš pradžių būna labai baisu, nes niekas užduočių neskiria, turi sugalvoti jas pats, – teigė pašnekovė. – Tačiau ilgainiui viskas įsisiūbuoja, ir kūryba ima teikti didelį pasitenkinimą.“

Savo nedidelėje studijoje Agnė jau nebetelpa, todėl pradėjo remontuoti kitas patalpas – ten bus jos naujos dirbtuvės. Rudenį menininkė ketina kurti dar vieną įspūdingą instaliaciją iš insulino injektorių. Prieš trejus metus Agnei buvo diagnozuotas diabetas, tad ši instaliacija turi labai asmeninę paskatą. „Tai opi problema. Kol nesergi, to nesupranti. Vienai farmacijos įmonei mano idėja patiko, iš jos ir gausiu reikalingų insulino injektorių. Renku ir savo, bet vien jų mano sumanymui neužteks“, – apie lapkričio 14 dieną, kai yra minima Pasaulinė diabeto diena, rengiamą socialinę instaliaciją pasakojo kūrėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"