TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pelningiausia investicija

2011 05 28 0:00

Laiminga šeima - laimingas žmogus

Skyrybų gausa skatina katastrofų pranašautojus skelbti, kad šeima atgyveno, varžo laisvę ir kliudo siekti malonumų. Nors tada, kai susipykstame su namiškiais, tokios mintys atrodo gana pagrįstos, objektyvūs tyrimai liudija - darni santuoka yra itin svarbi laimės prielaida. Psichologai W.Costa ir J.MacKrisas teigia, jog vedusio vyro galimybės jaustis labai laimingam kone penkis kartus didesnės negu viengungio ir tris kartus didesnės nei išsivadavusio nuo šeiminių pančių, t. y. išsiskyrusio vyriškio. Įdomu, kad santuoka moteriai suteikia mažiau džiaugsmo negu vyrui. Ištekėjusių moterų galimybės būti laimingoms tik du kartus viršija neištekėjusių galimybes.

Šie laimės tyrimai nesiderina su paplitusia nuomone, kad moteris ištekėdama laimi, o vyras praranda laisvę ir jaučiasi suvaržytas. Bent jau laimės požiūriu iš santuokos vyras laimi daugiau. Nors ir moteris nelieka nuskriausta, nes ištekėjusi jaučiasi geriau nei jos vieniša draugė.

Viena svarbiausių santuokos priežasčių - noras turėti bendrų vaikų. Tad galima būtų manyti, kad vaikų gimdymas, priežiūra ir auklėjimas teiks tėvams daug džiaugsmo. Ši, kaip ir daugelis kitų populiarių nuomonių, neatitinka realybės. Tėvai džiaugiasi vaikui gimus. Vėliau juos užgriūva neigiami išgyvenimai, susiję su nelengva kūdikio priežiūra. Teigiamų emocijų palyginti daugiau suteikia sūnaus ar dukters vaikystės metai. Vyresnių vaikų, ypač paauglių, auginimas paprastai nesuteikia daug laimės. Tiesa, džiaugsmo pagausėja, kai vaikai užauga ir palieka namus. Tačiau vaikus auginančios poros vis dėlto laimingesnės nei bevaikės.

Neveiksminga demografinė politika

Laimingi žmonės kuria laimingas šeimas, o šios - sėkmingą valstybę. Kiti vyro ir moters bendro sugyvenimo būdai gali teikti jiems nemažai smagumo, o kartais net ir laimės, tačiau visuomenės ateitis šeimoje, nes daugiausia vaikų gimsta šeimoje, geriausiai jie ugdomi taip pat šeimoje. Taigi šeima "gamina" vaikus. Nors pastaraisiais dešimtmečiais mažokai, bet vis dar "gamina". Todėl visuomenės investicija į šeimą pati pelningiausia, nes ji užtikrina būsimas pensijas, leidžia taupyti lėšas, skiriamas policijai ir kalėjimams, palaiko lemiančią piliečių gyvenimo kokybę instituciją.

Investuoti dera protingai ir sumaniai. Tradicinis ekonominis požiūris - daugiau pinigų, paslaugų ar prekių - negali paaiškinti, kiek ir kaip investuoti į šeimą, nes nepaaiškina, kodėl žmonėms reikia vaikų. Seniau vaikai buvo atrama senatvėje ar esant neįgaliam. Šiandien tėvų draudimo polisas gali tapti veiksmingesne parama nei pradedantys profesinę karjerą jų vaikai.

Vadovaujantis nuostata, kad vaikų turėti tiesiog džiugu, nerandama atsakymo, kodėl jų turi būti du trys. O tik toks vaikų skaičius šeimoje užtikrina ekonominę ir socialinę šalies raidą. Tradicinis ekonominis požiūris, nepaaiškinęs, kodėl tėvams reikia vaikų, perkelia šį klausimą į moralės, psichologijos, tradicijų sritį, neatsako ir į klausimą, kaip remti šeimą. Todėl visų Europos Sąjungos (ES) šalių demografinė politika nėra sėkminga, nėra nė vienos ES valstybės, kurioje gimstamumas viršytų mirtingumą. Šio proceso pasekmės - visuomenės senėjimas ir migracija, keičianti tradicijas bei kultūrą.

Menką vien finansinio šeimos rėmimo veiksmingumą galima apskaičiuoti gana paprastai. Pusiau oficiali vieno vaiko kaina, kuria vadovaujasi Lietuvos teismai skirdami alimentus vaikams išlaikyti, - bent jau minimalios algos dydžio. Taigi iš abiejų tėvų - po 400 litų per mėnesį. Šią sumą padauginę iš 12 mėnesių ir 18 metų sužinome, kad šeima į vaiką investuoja 172 800 litų. Gal kas nors - pastebimai daugiau, kas nors - mažiau, bet tokia suma valstybės požiūriu reikalinga ir priimtina. Finansinis Lietuvos valstybės dalyvavimas atlyginant šias išlaidas nėra itin juntamas. Palankiu atveju jį visiškai kompensuos pirmus dvejus vaiko auginimo metus. Vėliau skirs labai nedaug vaiko pinigų, kurie nesudarys nei dešimtosios dalies jo aprūpinimo išlaidų.

Ko trūksta šeimoms?

Nusivylimas įprastu šeimos rėmimu skatina ieškoti naujų valstybės demografinės politikos idėjų. Viena jų - gana paprasta ir vis dažniau įgyvendinama - remiasi nuosekliu samprotavimu: žmonės, gyvenantys šeimoje, laimingesni, šeimos, turinčios vaikų, laimingesnės, todėl, jei visuomenė siekia, kad daugiau žmonių gyventų šeimose ir turėtų vaikų, ji turi investuoti į šeimos laimę.

Geriausia yra pačių šeimų pasiklausti, kas lemia šeimos laimę ir sutuoktinių norą turėti vaikų. Tokių tyrimų atlikta tikrai daug. Vienas bandymų tai padaryti - "laimės ekonomikos" tyrimų gretinimas su galimomis šeimos rėmimo kryptimis - atliktas Berno (Šveicarija) universiteto psichologų ir ekonomistų. Jis ypač įdomus, nes Šveicarija - tikrai turtinga šalis. Vis dėlto arti pusės (42 proc.) apklaustųjų vaikų gimdymą siejo su didesne visuomenės finansine parama šeimai. Kiti norėjo "draugiškesnės šeimai aplinkos", t. y. geresnių galimybių derinti profesinę veiklą ir vaikų ugdymą, didesnių galimybių dirbti ne visą darbo dieną, lankstesnio darbo grafiko, dar palankesnių sąlygų šeimos verslui bei dar geresnių sąlygų abiem tėvams dalyvauti ugdant vaikus, taip pat įvairių nuolaidų kino teatruose, prekybos centruose, transporte. Apie trečdalis apklaustųjų pageidavo daugiau paslaugų šeimai: vaikų darželių, auklių, žaidimų aikštelių, vaikų priežiūros kambarių darbovietėse, galimybių tėvams ir vaikams drauge leisti laisvalaikį ir panašiai.

Veikiausiai panašius pageidavimus išsakytų ir lietuviai, o valstybės institucijos atsakytų, kad daro ką gali, tačiau stokoja lėšų, ir nutylėtų, kokia Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis skiriama šeimai remti. Nes tai paskelbus koks nors pilietis galėtų palyginti su Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Austrijoje šeimoms remti skiriamais 3 proc. BVP.

Minėtas šveicarų tyrimas įdomus ir tuo, kad apie penktadalis apklaustųjų atsakė, jog iki šeimos laimės jiems trūksta šeimos vertybių pripažinimo. Jie norėtų, kad visuomenė labiau vertintų šeimyniškumą, žiniasklaida objektyviau atspindėtų šeimų gyvenimą, valstybės pagarbos susilauktų tinkamai vaikus ugdę tėvai. Regis, didelių išlaidų tam nereikėtų. Jei Lietuvoje pagarbos šeimai pageidaujančiųjų būtų ir perpus mažiau, vis dėlto investicija į šeimos prestižą būtų ir nebrangi, ir itin pelninga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"