TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Penelopės, laukiančios savo odisėjų

2014 10 04 6:00
Penelopių klubo įkūrėja Rūta Putnikienė pati patyrė, kaip jaučiasi vyro kariškio laukianti moteris. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

"Ištekėjusi už Lietuvos kariuomenės" - marškinėlius su tokiu užrašu vilki kone visos Penelopių klubo moterys. Jos žino, ką reiškia laukti mylimojo ir nerimauti dėl jo - visų jų vyrai tarnavo tarptautinėse misijose užsienyje ar Lietuvos kariuomenėje.

Penelopių klubą 2010 metais įkūrė vilnietė Rūta Putnikienė. Ji, kariškio žmona, anuomet sumąstė, kad su bendramintėmis laukti savo žmogaus, išvykusio tarnauti į tolimą šalį, bus gerokai lengviau. "Tada buvo savotiškas Lietuvos karių siuntimo į tarptautines misijas pikas. Visuomet sakau, jog ši mano veikla nėra niekuo labdaringa - dariau tai todėl, kad to reikėjo man asmeniškai. Sutuoktinis tąsyk antrą kartą vyko į misiją Afganistane. Žinojau, kad jo laukti bus daug lengviau, jeigu bendrausime su kitomis moterimis, kurios taip pat laukia ir nerimauja dėl savo vyrų. Juk mus sieja bendras dalykas - mes laukiame", - sakė Rūta.

Rūtos ir Rolando dukra pasitiko iš misijos Afganistane grįžusį tėtį. "Buvo daug raudojimo", - sakė moteris. / Asmeninio albumo nuotraukos

Internetas - puiki pagalba

Kariškių žmonų klubo ir interneto tinklalapio įkūrėjos teigimu, bendrauti tiesiogiai su po įvairius Lietuvos miestus išsibarsčiusiomis moterimis - gana sudėtinga, kliudo atstumas, kiekviena užsiėmusi savais reikalais ir dažnai susitikti negali. Todėl joms suvienyti Rūta pasitelkė internetą - Penelopių klubo tinklalapyje visos bendrauja pokalbių svetainėje. Moteris pasakojo, jog tuo metu, kai įkūrė šį klubą, Lietuva vadovavo Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei, kas pusmetį į šią misiją siųsdavo būrį kariškių, kurie keisdavo tarnaujančius kolegas. "Tada daug šeimų išgyveno tą išsiskyrimo jausmą - jų vyrai, tėvai ilgiems mėnesiams išvykdavo iš namų. Tai sudėtinga, ypač kai nutinka kokių nors incidentų misijoje. O jų tikrai buvo. Todėl labai norėjosi turėti moralinį palaikymą. Kai esi viena, ir tavo vyras neparašo tau per įprastą laiko tarpą - kiekvienai skirtingai, kaip esi susitarusi, būna labai baisu. Kai pasikalbame tarpusavyje, paaiškėja, jog kita mūsų turi žinių, kad vyrai kur nors išvažiavo arba "lūžo" internetas. Iš karto palengvėja", - tikino pašnekovė.

Anot jos, net aptarus kasdienius buities reikalus, karių žmonoms labai palengvėja - visas jas slegia panašios problemos. Antra vertus, moterys semiasi viena iš kitos stiprybės: išgyvendama nerimo situaciją, dažna gali pasikalbėti su kito kariškio žmona, kuri tai jau yra patyrusi. Jausdama, jog kolegė nepanikuoja, ramiau pasijunta ir mažiau pratusi laukti Penelopė. "Kad išvykusių į misijas karių žmonoms vertinga ir gera bendrauti, liudija ir kariuomenės psichologai, kurie prieš kiekvieną pasirengimą misijai sakydavo šeimoms: ateikite į Penelopių klubą ir bendraukite. Tai yra gerai, tai padės lengviau išgyventi nerimą dėl savo brangiausiųjų", - pasidžiaugė R. Putnikienė.

Štai jos - penelopės, kai jų palinksminti atvyko Jurgis Didžiulis.

Nors daugiausia moterys bendrauja internetinėje klubo pokalbių svetainėje, Rūtos teigimu, kartkartėmis spontaniškai organizuoja ir susibėgimus. Klubo" įkūrėja tikino, kad per ketverius metus kariškių žmonos spėjo susipažinti ir asmeniškai, todėl tos, kurios gyvena netoli viena kitos, susitinka pabūti kartu ir pasikalbėti. "Žinau, kad yra susidraugavusių moterų, jos susitinka jau be jokio klubo įsikišimo", - šyptelėjo moteris.

Penelopės dalyvauja ir kariuomenės susitikimo su visuomene renginiuose, prasimano kitokių akcijų atrakcijų. Rūta prisiminė, kad smagiausias "ištekėjusių už Lietuvos kariuomenės" moterų susitikimas buvo prieš keletą metų, kai tuomet dar gyvavusi grupė

"InCulto" ir jos lyderis Jurgis Didžiulis atvyko pagroti per jų susibūrimą.

Penelopių klube yra privaloma registracija, kurią patvirtina pati R. Putnikienė, - reikalaujama, kad moterys registruotųsi vardu ir pavarde, tad klubo kūrėja skaičiuoja, jog šiuo metu Lietuvoje yra apie keturi šimtai penelopių, kurios susivienijo į klubą. "Ne visos moterys yra aktyvios narės. Man smagiausia tai, kad Penelopių klubas atlieka savo misiją tuomet, kai jos kariškio žmonai labiausiai reikia. Moterys skirtingos - vienos labiau bendrauja tuo metu, kai vyras išvykęs į misiją, kai jaučiasi vienišos. Sutuoktiniui grįžus jos su mumis atsisveikina ir toliau nedalyvauja klube, nes to joms nebereikia. Kitos tapo bičiulės, susitinka, prireikus paverkia viena kitai ant peties, pasiguodžia. Yra ir tokių, kurios tapo puikiomis draugėmis visam gyvenimui", - prisipažino Rūta ir pridūrė, kad yra ir tokių moterų, kurios skaito pokalbių svetainėje kitų rašinius ir nieko nekomentuoja, nesidalija mintimis, laukia savo vyrų tyliai. Pokalbių svetainėje buvo ne vienas komentaras, kai pasibaigus misijai, moteris parašo pirmąją savo žinutę: "Niekada čia nerašiau, bet ačiū, kad galėjau būti su jumis, nes skaitydama jūsų mintis įgavau stiprybės." Pasak Rūtos, visos penelopės skirtingos - vienos labai atviros, kitos uždaros, tačiau jas visas vienija meilė savo vyrams ir nerimas dėl jų.

Akimirka, kai kariškė mama, grįžusi iš misijos, priglaudžia savo vaiką - jautriausia per visą gyvenimą.

Nors pastaruoju metu Lietuvos karių tarptautinėse misijose yra kur kas mažiau, Penelopių klubas šiek tiek nurimęs, bet ir toliau gyvena savo virtualų gyvenimą, nors ramesnį nei, tarkim, prieš porą metų.

Su Rolandu - nuo mokyklos

Su savo vyru Rolandu Rūta mokėsi vienoje klasėje. Juokavo, kad jo "karinė evoliucija" vyko jos akyse, mat mokyklos meilė paskutinėse klasėse įstojo į krašto apsaugos savanorių pajėgas, dalyvavo pratybose. Vėliau pasirinko Karo akademiją ir ją baigė. "Niekada nebandžiau jo stabdyti. Neįsivaizduoju, kaip tai galima daryti. Nebent matytum, kad tavo žmogus abejoja, nėra tikras dėl pasirinkimo, tada gal diskutuotum ir padėtum rasti sprendimą. Bet ar kas nors turi teisę atkalbėti žmogų nuo to, ką jis nori daryti? Net ir prieš kiekvieną vyro misiją, kai apimdavo slogutis ir svarstydavau - būtų mano valia, imčiau ir prirakinčiau jo koją prie radiatoriaus, kad nevažiuotų - suprasdavau, jog neturiu teisės trukdyti daryti tai, ką jis nori", - prisipažino Rūta.

Juodu su Rolandu susituokę jau septyniolika metų, augina dvi dukras - vienai šešiolika, kitai - vienuolika metų. Moters teigimu, vaikams ypač sudėtinga išgyventi išsiskyrimą su tėčiu. Rūtai įstrigo pokalbis su kariuomenės psichologu, sakiusiu, kad trimečiam vaikui pusmečio išsiskyrimas su tėvu yra šeštoji dalis viso jo nugyvento gyvenimo. Vaikams tai yra labai didelis laiko tarpas, ir jie skirtingai reaguoja į šią situaciją - vieni protestuoja garsiai, kiti tyliai kenčia savo skausmą. Mamoms tai matyti itin skaudu. "Kai pasikalbame tarpusavyje, tikrai palengvėja. Gal kam nors, kas nesusiduria su šia problema, iš šalies žvelgiant mūsų pokalbiai gali pasirodyti nesąmonė, bet nė vienai mūsų taip neatrodo, tai nėra banalu", - tikino pašnekovė.

Kad atsirastų Penelopių klubas, turėjo įtakos ir R. Putnikienės kasdienė veikla - ji dirba viešųjų ryšių srityje, daug metų darbavosi Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių skyriuje. "Pastaruoju metu jaučiu, kad klubui dėmesio tiek daug nebeskiriu - jis gyvuoja pats", - sakė moteris. Tačiau klubo tinklalapį ji išlaiko savo lėšomis, moka už domeno registraciją ir palaikymą. "Tai nėra didelė finansinė našta. Be to, žinau, jei tik užsiminsiu kitoms penelopėms, kad turiu finansinių problemų, jos tikrai sumes lėšų tinklalapiui išlaikyti. Tiesiog dabar galiu tiek dėl jų padaryti', - tvirtino Rūta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"