TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Penkiasdešimt metų žurnalistu dirbantis V. Mačiulis šįmet mini tris sukaktis

2016 01 23 6:00
Vidas Mačiulis: „Nežinau, koks bus laidos „Krepšinio pasaulyje“ likimas. Krepšinio organizacijoms jos nelabai reikia. O juk dar turiu jėgų ir noro.“ Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Sausio 24-ąją televizijos eteryje bus parodyta tūkstantoji laida „Krepšinio pasaulyje“. Ją kuriantis žurnalistas Vidas Mačiulis pirmą naujų metų mėnesį mini ir dar dvi reikšmingas sukaktis – jam sueina 70 metų, o laidai – 24-eri.

„Per tą laiką buvo visokių įvykių, bet ryškiausi yra keli. Džiaugiuosi, kad juos patyriau“, – sakė sukaktuvininkas.

Pradžia – mokykloje

Žodžių nepritrūkstantis ir vaizdingai pasakoti mokantis kaunietis rašyti straipsnius pradėjo dar mokydamasis septintoje klasėje. Ir jie nenukeliaudavo į stalčių, o dienos šviesą išvysdavo regioninėje spaudoje. Devintokas V. Mačiulis mokykloje vedė radijo laidą, o vienuoliktoje pretendavo į profesionalaus diktoriaus kėdę, tačiau buvo atkalbėtas, nes monotoniškas darbas jam nebūtų tikęs.

Baigęs mokyklą 1965 metais pradėjo žurnalisto darbą Kauno rajono laikraščio „Komunizmo vėliava“ redakcijoje. 1968–2003 metais buvo Lietuvos televizijos (LTV) transliacijų grupės Kaune korespondentas, išleidėjas, laidų vedėjas, redaktorius, vyresnysis redaktorius.

„Pirmą kartą krepšinio varžybas pamačiau „Žalgirio“ aikštyne, esančiame priešais Lietuvos sporto universitetą. Kaip žurnalistas turėjau akreditaciją, todėl galėjau lankytis ir Sporto halėje“, – sakė V. Mačiulis.

Nuo 1968-ųjų jis yra tiesiogiai matęs didžiąją dalį rungtynių, kuriose varžėsi Kauno „Žalgiris“. V. Mačiulis sakė galbūt ir praleidęs kelias dvikovas, vykusias Kaune per tą laiką. Bet ne šiaip tinginiaudamas, o ligos paguldytas į patalą.

Vidas Mačiulis (dešinėje) buvo pirmasis iš dar jauno Arvydo Sabonio (centre) ėmęs interviu./LŽ archyvo nuotrauka

„Time out“ sumanytojas

1979-aisiais „Žalgiris“ gavo galimybę grįžti į aukščiausiąją SSRS krepšinio lygą. Dėl teisės patekti į ją varžėsi nemažai pajėgių komandų. „Žalgiriui“, pasak V. Mačiulio, sėkmės niekas neprognozavo. Tuomet jis nuėjo pas tuometinį Kauno sporto halės direktorių ir pasiūlė netradicinę atrakciją – ryte į diktofoną įrašomi krepšininkų interviu, o vakare prieš kovą jie paleidžiami taip, kad girdėtų ir žiūrovai, ir žaidėjai. Valandėlės, skirtosi komandinei sporto šakai populiarinti, buvo vadinamos „Time out“. V. Mačiulis iki šiol nežino, ar būtent jos įkvėpė sportininkus aršiau kovoti, bet taip tvirtino krepšinio ekspertai. Pasak jų, „Time out“ buvo tarsi šeštasis žaidėjas krepšinio aikštelėje, ir „Žalgiris“ pateko į aukščiausiąją SSRS lygą.

Tuo metu ir dar ilgą laiką Lietuvoje nebuvo specializuotų sporto laidų. Ir sukurti tokios niekas neplanavo. Pasak V. Mačiulio, viską lėmė atsitiktinumas. 1992-ųjų sausio mėnesį buvo įkurtas LTV2 kanalas. Juo pradėta transliuoti populiarumo sulaukusios laidos „Laisvės alėja“, „Videokaukas“. V. Mačiulis, galvodamas, kokį reportažą parengti, sužinojo, kad kaip tik tą vakarą iš Ispanijos, kur vyko „Žvaigždžių diena“, parskrenda fizinio rengimo treneris Aleksandras Kosauskas ir šviesaus atminimo „Žalgirio“ vadybininkas Arūnas Pakula.

„Nutariau juos pakviesti į studiją. Kalbėjome daugiau nei dvi valandas. Pašnekovai buvo įdomūs, parsivežė vaizdo medžiagos iš Ispanijos, ją išsyk parodėme žiūrovams. Laidos pabaigoje A. Kosauskas pasveikino mane su pirmąja laida, skirta krepšiniui“, – prisiminė V. Mačiulis.

Jis sakė, kad tuomet toks sveikinimas jį nustebino, nes plano kurti laidų ciklo nebuvo. Bet viską gerai įvertinęs žurnalistas ėmė kurti specializuotus siužetus.

Pavadinimą „pasiskolino“

Pirmosios laidos, anot V. Mačiulio, net neturėjo pavadinimo. Tuo metu A. Pakula buvo informacinio leidinio „Krepšinio pasaulis“ redaktorius.

„Man kilo mintis panašiai pavadinti televizijos laidą. Paklausiau Arūno, ką jis apie tai mano. Jis neprieštaravo“, – prisiminė pašnekovas.

Kai parodė 300-ąją „Krepšinio pasaulyje“ laidą, tiek jam, tiek sporto ekspertams tai atrodė ypatingas įvykis. O šiemet sausio 24-ąją žiūrovai išvys jau 1000-ąjį pusvalandžio trukmės V. Mačiulio kūrinį. Laidą ves prieš 24 metus sausį gimęs krepšininkas Edgaras Ulanovas.

„Jis – laidos bendraamžis. Be to, puikiai šneka ir yra krepšininkas“, – laidos vedėjo pasirinkimą pakomentavo žurnalistas.

Nuo įkūrimo pradžios laida „Krepšinio pasaulyje“ keliavo per įvairius kanalus – LTV2, regionines televizijas, „Sport1“, BTV. Buvo ir kelios ilgesnės kūrybinės pertraukos, susijusios su autoriaus sveikata.

„Gulėdamas ligoninėje sapnuodavau darbą... Filmavimą, interviu, montažą“, – atviravo V. Mačiulis.

Kaip vieną skaudžiausių profesinių klaidų žurnalistas prisimena 1992 metais darytą interviu su tuometiniu Slovėnijos prezidentu. Gavęs išskirtinę progą pašnekinti krepšinio rungtynes žiūrėjusį valstybės vadovą V. Mačiulis taip nudžiugo, jog nepastebėjo įjungtos vaizdo kameros. Atėjęs į pašnekesio vietą jis manė, kad įrangą įjungė. O iš tiesų – ją išjungė. Ir pokalbis nebuvo įrašytas.

Sulaikė apsauga

Pačiais svarbiausiais krepšinio įvykiais V. Mačiulis laiko 1998 metais Belgrade „Žalgirio“ laimėtą Europos krepšinio taurę ir 1999-aisiais išplėštą pirmąją vietą Eurolygoje, 1997-ųjų pasaulio jaunimo čempionatą Melburne, 2003 metais Lietuvos rinktinės triumfą Europos čempionate.

„Su „Žalgiriu“ aplankiau nemažai kraštų. Anksčiau žurnalistams buvo daug lengviau. Dabar nebeįmanoma užfiksuoti svarbių, reikšmingų momentų. Apsauga liepia eiti šalin, neleidžia prisiartinti“, – sakė V. Mačiulis.

Kartą V. Mačiuliui teko pasėdėti ir „užsienietiškoje areštinėje“. 1995 metais Graikijoje jis stebėjo Europos čempionato kovas. Į rungtynes pateko turėdamas dvi akreditacijas – žurnalisto ir Lietuvos rinktinės palydos nario. Sėdėdamas ant atsarginių žaidėjų suolelio V. Mačiulis šiek tiek filmavo. Tai pamatę apsaugos darbuotojai po vienos lietuvių dvikovos V. Mačiuliui liepė eiti kartu ir jį sulaikė keturioms valandoms.

„Komanda manęs laukė, tačiau nežinojo, kur dingau, todėl išvažiavo. Tik po ilgo laiko, išsiaiškinus, kad tikrai esu žurnalistas, buvau paleistas. Iki viešbučio pavežė serbų rinktinė“, – pasakojo V. Mačiulis.

Pirmasis pakalbino A. Sabonį

Jo archyvuose – daug vaizdo medžiagos. Žurnalistas sakė neabejojęs, jog daugiausia jos turi su treneriu Vladu Garastu. Dažnai V. Mačiuliui tekdavo kalbinti ir Arvydą Sabonį. Jis buvo pirmasis iš jauno žaidėjo interviu ėmęs. Su šypsena laidos „Krepšinio pasaulyje“ kūrėjas prisimena, kaip tuomet sportininkas jaudinosi ir negalėjo ištarti nė žodžio. V. Mačiulis ant lapuko surašė tekstą, bet Sabas neįskaitė rašto.

„Sava ranka persirašė padiktuotus žodžius ir vėliau prieš kamerą juos perskaitė“, – sakė V. Mačiulis.

Išsamų interviu jis jau yra daręs ir su legendinio krepšininko sūnumi Domantu Saboniu. Žurnalistas įsitikinęs – tėvas ir sūnus labai panašūs. Jų užsidegimas krepšiniu – karštas. Jei Saboniai sėdi ant atsarginių žaidėjų suolelio, taip įsikarščiuoja, kad, regis, tuoj patys atsidurs aikštelėje.

„Abu jautrūs. Jei komandai nepasiseka, akys būna pilnos ašarų“, – tikino V. Mačiulis.

Apie A. Sabonį kartu su režisieriumi Kęstučiu Bražiūnu ir operatoriumi Laisviu Karveliu V. Mačiulis yra sukūręs novelių filmą „Atėjo... Sabas!“ Už jį įvertintas Vinco Kudirkos premija.

„Nežinau, koks bus laidos „Krepšinio pasaulyje“ likimas. Krepšinio organizacijoms jos nelabai reikia. O juk dar turiu jėgų ir noro. Dar galiu kurti“, – sakė V. Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"