TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Per gyvenimą - šokio alėjomis

2014 05 17 6:00
Menotyrininkas, šokio vadovėlių iliustracijų kūrėjas M.Kraptavičius išleido lietuvių šokėjų interviu rinkinį "Šokio alėjomis". Asmeninio albumo nuotraukos

Ilgametis Vilniaus kultūros mokyklos (dabar Vilniaus kolegijos Menų fakultetas) choreografas Marius Kraptavičius išugdė ne vieną šokiui atsidavusį žmogų. Jo mokiniai pabirę po įvairius Lietuvos miestelius skleidžia šokio magiją. Menotyrininkas, šokio vadovėlių iliustracijų kūrėjas, išleidęs knygą "Šokio alėjomis", šiuo metu gyvena tarp Vilniaus ir Ignalinos.

"Dažniausiai esu kelyje. Traukia ir Vilnius, ir Ignalina. Ignalinoje - gamta, ramybė, kurios taip pasiilgstame. Vilnius vilioja savo kultūriniais dalykais, negaliu jo išsižadėti", - tikino gyvenimą šokiui ir jo istorijai skyręs choreografas. Nors yra trečios kartos šiaulietis, nuo sostinės šurmulio pailsėti pasirinko vaizdingąją Ignaliną, turi čia nedidelį dviejų kambarių butą, kur mielai leidžia vasaras. "Ir mano tėvai, ir seneliai - iš Šiaulių, vaikystėje neturėjau kaimo, todėl tėveliai mus su sese ir broliu vasarą veždavo pailsėti į Palangą. Ten ir vaikščioti pradėjau", - prisiminė Marius.

Su gyvenimo drauge G.Adomaityte Marius kartu jau dešimt metų.

Šokis atvedė į Vilnių

Choreografas prisipažino, kad dar mokydamasis Šiauliuose lankė kone visus mokyklos būrelius, taip pat dailės mokyklą, šoko Šiaulių "Želmenėliuose" pas pedagogę Aldoną Masėnienę. Mokytojai vaikui net drausdavo imtis tiek užklasinės veiklos, kad nenukentėtų mokslai. "Pirmas mano mėginimas rinktis profesiją buvo Dailės institutas (dabar Vilniaus dailės akademija). Trečiame kurse supratau, kad architekto iš manęs nebus. Buvau jaunas ir neapsisprendęs. Vėliau įstojau į Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetą (dabar Klaipėdos universitetas), baigiau Skaistutės Idzelevičienės pramoginių šokių specializacijos kursą. Gavau tais laikais itin prestižinį paskyrimą dirbti Vilniaus kultūros mokykloje", - pasakojo M.Kraptavičius.

Choreografas teigė, kad didelių ambicijų tapti solistu šokėju nepuoselėjo, nors dar Šiauliuose šokių kolektyvo vadovė jį bandė kreipti į baleto studijas. Tačiau esą sesutė dvynė verkė, kad brolis nepaliktų vienos ir neišvažiuotų mokytis į Vilnių. Tėvai taip pat nesiryžo išleisti vaiko į sostinę ir įkurdinti internate. Mariaus teigimu, jis nė kiek nesigaili, kad gyvenimą skyrė šokio pedagogikai, o ne asmeninei karjerai puoselėti. Jo auklėtiniai džiugina choreografijos dėstytoją savo pasiekimais. Tarp jų yra Valstybinio dainų ir šokių ansamblio "Lietuva" bei šiuolaikinio šokio choreografė Edita Stundytė. Marius pasidžiaugė, kad nemažai jo auklėtinių grįžta į savo gimtuosius rajonus ir ten puoselėja šokio kultūrą.

Buvęs Lietuvos operos ir baleto teatro solistas, choreografinių projektų teatro „Vilniaus baletas“ dėstytojas Antanas Beliukevičius.

Knyga susidėliojo savaime

M.Kraptavičius pasakojo, kad iškiliausiems Lietuvos šokėjams skirta knyga "Šokio alėjomis" atsirado netikėtai. Ilgus metus jis rašė straipsnius į kultūros leidinius, kalbino žmones, kurie jam buvo įdomūs kaip profesionalai. Kai kuriuos jų pažinojo artimai, kitais tiesiog žavėjosi. Tokių interviu su garsiausiais Lietuvos šokėjais susikaupė nemenkas pluoštas, o Mariaus gyvenimo draugė žurnalistė ir rašytoja Gintarė Adomaitytė pasiūlė juos sudėti į knygą. Tarp Mariaus kalbintų šokio asmenybių - legendinė Aliodija Ruzgaitė, Henrikas Kunavičius, autoriaus pedagogė S.Idzelevičienė, Vytautas Kudžma. "Knygoje kalba ne tik baleto artistai. Vytis Jankauskas kuria šiuolaikinį šokį, kiti pašnekovai - įvairių žanrų choreografai", - sakė M.Kraptavičius. Leidinyje gausu unikalių, iki tol niekur nepublikuotų nuotraukų iš šokėjų ir choreografų asmeninių archyvų. Marius pasidžiaugė, kad pašnekovai juo pasitikėjo ir pasidalijo archyviniais kadrais.

Choreografas prisipažino, kad dėliodamas knygą "Šokio alėjomis" sulaukė didelio savo širdies draugės Gintarės palaikymo ir skatinimo. Su G.Adomaityte jie gyvenimą kartu kuria jau dešimtmetį. Marius prisiminė, kad juos supažindino bendras bičiulis dar Lietuvos nepriklausomybės aušroje. "Tačiau tada net mintis negalėjo ateiti į galvą, kad tokia žurnalistikos žvaigždė atkreiptų dėmesį į mano kuklią personą, - šmaikštavo choreografas. - Buvau drovus, o jos straipsniai puikavosi "Šiaurės Atėnuose", "Atgimime". Vėliau likimas suvedė per kažkokį renginį Verkių rūmuose, pažintis atsinaujino, drovumas išgaravo ir likome kartu. Iki šiol, kai kalbu apie Gintarę, mano širdis džiaugsmingai daužosi."

A.Beliukevičius su kolege.

Naujas projektas

Netekęs dėstytojo darbo Vilniaus kolegijos Menų fakultete, M.Kraptavičius ėmė kurti naują projektą "Meno bangos. Jaunuomenė. Knyga. Asmenybė." Pasak choreografo, ilgametis įdirbis su jaunimu skatino imtis veiklos, kuri leistų jauniems žmonėms būti išgirstiems. Pirmuosius kūrybinius bandymus dažnam pradedančiam literatui išspausdinti gana sunku, kaip ir patekti į žinomų ir prestižinių leidinių puslapius. "Kai jauni patys kalbasi su jaunais žmonėmis, yra paprasčiau, nei bendrauti su suaugusiais dėdėmis. Jau pristatėme pirmąją vieno ignaliniečio knygą. Smagu, kad jauni žmonės kuria, dalijasi mintimis ir idėjomis. Kita projekto rubrika "Atskleista knyga" skirta įvairaus amžiaus ir profesijų žmonėms pasidalyti mintimis, ką jų gyvenime reiškia knyga. Rengiame ir konkursą jaunimui "Parašyk apie Lietuvą rašinį". Čia dirbame drauge su Gintare, kuri dalyvauja jaunųjų filologų konkursuose. Įtraukiame į bendrą veiklą mokytojus lituanistus", - dėstė M.Kraptavičius.

S. ir R.Idzelevičiai su kolegomis šokėjais Jūrate ir Česlovu Norvaišomis.

Pats šoka retai

Marius juokavo, esą kai kurie jo draugai ironizuoja, jog choreografas savo malonumui niekada nešoka, tik už pinigus. Prisiminė, kaip jo bičiulis, jau perkopęs penkių dešimčių metų slenkstį ir baigęs aktyvią šokėjo karjerą, kartą jam pasidžiaugė, jog vienoje vakaronėje gavo palaikyti garbios politikės rankinę, todėl pačiam šokti nereikėjo. "Neseniai dalyvavome vienoje vakaronėje, ten su Gintare smagiai pašokome. Nesakau, kad man šokti atgrasu, bet dažnai to nedarau", - tikino pašnekovas.

Choreografo teigimu, akivaizdi tiesa, kad moterys labiau mėgsta šokti negu vyrai. Svarstė, kad tai galėtų būti susiję su įvairiais suvaržymais ir kompleksais. Mariaus įsitikinimu, kad šoktum, reikia tik noro, šį faktą patvirtina net prie neįgaliųjų vežimėlių prikaustyti šokėjai, jiems negalia netrukdo daryti tai, ką jie nori - šokti. Pašnekovas prisiminė, kaip jo vadovaujamo mėgėjų šokių kolektyvo narė skundėsi, esą jos sutuoktinis buvo pasirengęs mokėti žmonai pinigų, kad tik ji nelieptų šokti drauge. "Tokiu atveju reikia susitarti: aš einu į krepšinio varžybas, o tu - šokti. Ir netrukdyti vienas kitam", - patarė M.Kraptavičius.

Šiuo metu Marius laiką leidžia mieloje jam Ignalinoje. Prisipažino, kad labai laukia vasaros, kai galės išsimaudyti šalia namų esančiame ežere, kai prasidės žemuogių sezonas, kai ims dygti voveraitės. Tuomet į sostinę jis išsirengia retai ir ilgai čia neužtrunka, nes nenumaldomai traukia grįžti į Ignaliną.

S.Pajėdaitė-Idzelevičienė.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"