TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Per pajautą - apie žmogų ir pasaulį

2006 07 08 0:00
Profesorius Juozas Mureika tikisi, kad iš tos patirties, kuria pasidalijo per rašytinį žodį, žmonės pasiims tai, kas jiems gali būti naudinga.
Gintaro Mačiulio nuotrauka

Profesoriaus Juozo Mureikos įsitikinimu, mąstymo ir pajautos galios yra tarsi dvi žmogaus rankos, ir kiekviena jam reikalinga norint normaliai gyventi. Kad būtų suvoktas darnos klausimas.

"Neseniai išgirdome, kad Lietuvoje 16 tūkst. vaikų neturi motinų. Vaikas negali neturėti motinos, tik yra jos paliktas, išmestas kaip nereikalingas daiktas. Bet yra ir tokių motinų, kurios tuos pamestinukus priglaudžia, myli ir prižiūri kaip savo pagimdytus. Genetinio ryšio nėra, bet yra dvasinis ryšys, didžioji pagarba gyvybei, atjauta, užuojauta, simpatija, pasiaukojimas ir gebėjimas mylėti kaip didžiausia dvasingumo išraiška, - LŽ sakė profesorius Juozas Mureika. - Dvasingumo fenomenas yra esminė žmogaus charakteristika, žmogaus buvimo būdas, drauge viena svarbiausių žmogaus tapsmo žmogumi, asmenybe sąlygų, kurią iš dalies atėję į pasaulį randame, iš dalies patys save tobulindami susikuriame. Todėl labiausiai mus turi dominti dvasingumo radimasis ir sklaida, dvasingumo kilmę lemiančios išorinės sąlygos bei vidiniai vienokią ar kitokią įtaką jam darantys - ugdantys arba deformuojantys - veiksniai".

Pajauta, viena svarbiausių dvasinių galių, ir nagrinėjama neseniai pasirodžiusioje prof. Mureikos monografijoje "Pajaustos mintys. Estetikos virsmas estetologija". Joje pirmą kartą pamėginta aptarti pajautą kaip prasmių steigties būdą, sudarantį dvasingumo sklaidos pamatą, nes žmogus, pasak mokslininko, vertybę turi išgyventi, ne vien teoriškai suvokti, kad galėtų ją priimti. Žmogui išgyvenant tų dalykų reikšmingumą atsiranda pajauta. Iš pajautų gimsta prasmės. Per prasmes sukuriame savo gyvenimo tikslus, jų siekimo priemones. Per jas susiklosto vertybių hierarchija.

Kaip pajautų dvasinė galia reiškiasi pavienių asmenybių veikloje ir gyvenime, knygos "Pajaustos mintys" autorius paryškina per tokių iškilių Lietuvos žmonių kaip monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, poetas Justinas Marcinkevičius ir kitų žodinius portretus.

Mąstant, jaučiant, išgyvenant

Kai prof. Mureika dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Gedimino technikos universitetas) filosofiją, filosofijos įvadą, filosofinę antropologiją, technikos filosofiją, estetiką, iš studentų sulaukė žodžių, kad yra pirmasis, su jais kalbantis apie žmogaus sąmonės struktūrą, žmogaus gebėjimus, kuriais, nepriklausomai nuo profesijos, pagrįsta visa žmogaus veikla. Tai būtų gebėjimas mąstyti, išgyventi, jausti. Knygoje "Pajaustos mintys" pajautos kategorija konceptualizuota ir padaryta atramine estetologijos sąvoka.

Nuolat domėdamasis estetikos ir filosofijos problematika, jų sąlyčiu, mokslininkas patyrė nepasitenkinimą dėl pajautos reiškinio interpretavimo šiuolaikinėje filosofijoje, taip pat estetikos traktavimo kaip redukuotos į grožio teoriją ar meno filosofiją. Apie tai, kad reikia peržiūrėti pačią estetikos, kaip mokslo, sampratą, jau buvo pareiškęs toks žymus mąstytojas kaip Hansas Georgas Gadameris, ir Algirdas Julius Greimas prabilo paskutiniuose savo raštuose. Pasak šiuolaikinio vokiečių filosofo Wolfgango Welscho, estetika peržengė savo ribas. Prof. Mureikai ir norėjosi patyrinėti, kokios tos ribos, kaip būtų galima išvengti tų ištryptų kelių, kuriais iki šiol buvo eita, nubrėžti problemų lauką, susijusį su žmogaus pajautos gebėjimais, pačią pajautos struktūrą. Taip atsirado estetologijos kaip tam tikros humanitarinių mokslų visumos kategorija.

"Kaip logika tyrinėja mąstymą, taip estetologija, mano įsivaizdavimu, tyrinėtų pajautą kaip reiškinį, kurio struktūra yra labai sudėtinga: pradedant ekstrasensoriniais pajautos variantais, jusliniais pojūčiais, nuotaikomis, nuovokomis, emocijomis, išgyvenimais, jausmais ir baigiant įžvalgomis, intuicijomis, kurios dalyvauja žmonių teorinėje veikloje. Sakysim, filosofijos sferoje, kai žmogus mąsto bendriausiomis kategorijomis ir kartu kaip žmogus neturi kitų instrumentų, išskyrus pajautą, pasitikrinti, ar jo mąstymas turi kokį nors santykį su realybe, ar tai gali būti įdomu ir kitiems. Šiuo atveju įžvalga yra konkretus pajautos variantas", - kalbėjo prof. Mureika, pirmasis pastebėjęs ekstrasensorinių, juslinių, emocinių reiškinių ir įžvalgų, intuicinių giminingumą bei pasiūlęs estetologijos apibrėžimą.

Pagalbininkei ir kritiškai skaitytojai

Prof. Mureika monografiją "Pajaustos mintys" dedikavo žmonai Joanai Ulinauskaite-Mureikienei, Vyčio Kryžiaus ordininkei, buvusiai partizanų ryšininkei, Norilsko sukilimo dalyvei.

Ji ne tik kompiuteriu surinko visus knygos tekstus, bet ir buvo pirmoji visų autoriaus jau suredaguotų skyrių skaitytoja. Kritiška skaitytoja.

Estetologas su žmona gydytoja pediatre galėjo ir gana profesionaliai aptarti su ekstrasensorinėmis pajautomis susijusius reiškinius, kai, pavyzdžiui, verkiantis kūdikis, priglaustas motinos, nurimsta - patenka į savą, artimą arba tiesiog gerą biolauką.

Ponia Joana, 1946-aisiais dar nepilnametė, tik šešiolikos, buvo nuteista dešimt metų kalėti už dalyvavimą pogrindinės organizacijos veikloje Kaune - kaip ryšininkė perduodavo partizanams tvarsliavą, vaistus, kartais ir ginklus. Jos tėvas Kazimieras Ulinauskas, tarnavęs Lietuvos policijoje ir dainavęs šaulių chore, 1940 metais buvo suimtas iš išvežtas į Sibiro lagerius.

Nuo Filosofo - estetikos link

"Mūsų mokyklos direktorius Balys Eišvydis, istorikas, nuolat pabrėždavo, kad reikia turėti savo nuomonę, ir ne šiaip sau nuomonę, o pagrįstą", - prisiminė Šakių rajono Lukšių vidurinės mokyklos 1955 metų absolventas, pravarde Filosofas.

Tačiau filosofijos studijos dar turėjo palaukti. Dar buvo tarnyba sovietinėje armijoje, Prienų vykdomojo komiteto kultūros skyriaus vedėjo darbas.

1961 metais Mureika kartu su Algirdu Gaižučiu (dabar akademiku) iš aštuonių pretendentų laimėjo konkursą į dvi Lietuvai skirtas vietas Maskvos M.Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete. Ten, kaip prisiminė pašnekovas, iš karto nuėjo į Estetikos katedrą, nes abu labiausiai domino ši mokslo sritis. Katedros vedėjas Michailas Ovsianikovas, tarsi norėdamas išmėginti jų apsisprendimo rimtumą, įspėjo, kad estetikos srityje kokius penkiasdešimt metų nieko naujo nebus atrasta. Studentai neišsigando ir katedroje buvo priimti kaip lygiateisiai nariai, galėjo dalyvauti visuose svarstymuose ir reikšti nuomonę.

Po studijų Mureika pradėjo dėstyti Kauno politechnikos instituto Vilniaus filiale, vėliau išaugusiame į Vilniaus inžinerinį statybos institutą.

Ir genetiniu, ir dvasiniu ryšiu

1989 metais prof. Mureikai su žmona pagaliau pavyko išvažiuoti į Vakarų Vokietiją pas ponios Joanos draugę, su kuria seniai susirašinėjo. Mokslininkas, apsilankęs Acheno universitete, susipažino su prof. Vincentu Berningu. Abu domino panašios filosofijos sritys. Vos tik Lietuva atkūrė nepriklausomybę, prof. Berningas pakvietė lietuvį kolegą į stažuotę, nes Sovietų Sąjungoje prof. Mureika į stažuotes užsienyje nebuvo išleidžiamas.

Iš Vokietijos mokslininkas parsivežė labai daug medžiagos, reikalingos ir baigiamai rašyti monografijai. Pernai vaikaitė Onė ir jos vyras diplomatas Saulius Valainis sudarė sąlygas prof. Mureikai padirbėti Bonos universiteto bibliotekoje ir baigti rengti knygą.

Pastaraisiais metais, pasitraukęs iš pedagoginio darbo, prof. Mureika buvo Filosofijos, kultūros ir meno instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. Galiausiai atsidėjo vien rašomai monografijai, pradėtai brandinti daugiau nei prieš porą dešimtmečių. Šiuo metu prof. Mureika bendradarbiauja su Enciklopedijų leidybos institutu, ir naujai leidžiamoje Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje estetikos mokslas ir visos kategorijos - jo pristatyti.

Neseniai septyniasdešimtmečio jubiliejų paminėjęs prof. Mureika turi du vaikus, dvynius. Dukra Sonata Kraujelienė, kaip ir mama, studijavo mediciną. Ji akių specialistė, oftolmologė, dirba Vilniuje. Vyras Gintaras Kraujelis - dailininkas vitražistas. Jo tapybos darbą "Vieniša nendrė" galima pamatyti pirmame prof. Mureikos monografijos viršelyje. Vaikaitė Onė neakivaizdiniu būdu studijuoja teisę Mykolo Romerio universitete. Šešiolikmetis vaikaitis Lukas dar moksleivis.

Sūnus Almantas Mureika yra Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas. Marti Vida Mureikienė - taip pat architektė. Vaikaitis Vytautas studijuoja architektūrą Gedimino technikos universitete. Dukra Eglė, kaip ir jos vyras Tomas Taučius, baigė bankininkystę Tarptautinėje verslo mokykloje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"