TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Per Šiaurės Ameriką - per 61 dieną

2014 09 20 6:00
Jis tai padarė: Aidas Ardzijauskas per du mėnesius Amerikoje nubėgo 5 tūkst. kilometrų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ugniagesys gelbėtojas Aidas Ardzijauskas įgyvendino savo svajonę - įveikė penkis tūkstančius kilometrų nuo Los Andželo iki Niujorko ir perbėgo Šiaurės Amerikos žemyną nuo vienos pakrantės iki kitos. Lietuvą ir Baltijos jūrą sporto aistruolis apibėgo jau anksčiau.

Baigiasi trečia savaitė, kai Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos ugniagesys gelbėtojas A. Ardzijauskas grįžo namo po dviejų mėnesių ištvermės ir valios išbandymo Jungtinėse Amerikos Valstijose. "Norėjau prisiliesti prie istorijos - garsiojo Amerikos greitkelio "Route 66", kuris jau ilgus dešimtmečius traukia žmones juo eiti, važiuoti dviračiais, automobiliais ar motociklais. Kad ir kiek filmų apie Ameriką žiūrėsi, kone kiekviename bus ir "Route 66", - sakė Aidas. Šia magistrale, visame pasaulyje romantiškai vadinama Amerikos kelių motina, pagrindiniu žemyno greitkeliu aistruoliai traukia bet kokiu oru ir metų laiku. Nuo Los Andželo iki Čikagos nusidriekęs "Route 66" kerta aštuonias JAV valstijas.

Lietuvio bėgiko atokvėpis Kalifornijoje prie 66 kelio./Asmeninio archyvo nuotraukos

Du mėnesiai - bėgte

Aido teigimu, "švariai" jis bėgo 61 dieną, įveikė 3,1 tūkst. Amerikos mylių, arba 5 tūkst. kilometrų. "Buvo tik vienas priverstinis poilsis - susitikau su rėmėjais, taigi susidarė 63 dienos. Dienos bėgimo vidurkis - apie 79 kilometrai. Kol nebuvo taip karšta, bėgau dienomis, kai pasiekėme dykumas, kur karštis siekė iki 40 laipsnių, teko bėgti naktį. O naktį daug sunkiau - kūnas sako, jog turi miegoti", - šyptelėjo pasakodamas bėgikas. Dėl laiko skirtumo tada, kai Lietuvoje būna diena, Amerikoje - naktis, bet atvykus į žemyną organizmas per keletą dienų prisitaiko prie paros pokyčių ir naktį reikalauja poilsio.

Jokio specialaus meniu, kad atlaikytų šį didžiulį krūvį, Aidas tikino nesudaręs. Tiesiog stengėsi valgyti angliavandenių, baltymų ir riebalų turintį maistą, kurio įsigydavo pakeliui. Nevengdavo užsukti net į "McDonald's" užkandines, kinų ar italų kavinukes. Valgė žuvų, lašinių, kiaušinių, greitai paruošiamų plikomų makaronų, kruopų, ryžių. Visą kelią Aidą automobiliu lydėjo pagalbininkas Martinas Romanovskis. "Martinas nuvažiuodavo į priekį, kur sutardavome susitikti, ir laukdavo manęs. Jeigu užtrukdavau, grįždavo atgal ieškoti", - prisiminė pašnekovas. Prieš pradėdamas bėgti lietuvis tikėjosi pagerinti Guinnesso rekordą, tačiau dėl objektyvių priežasčių to padaryti jam nepavyko. "Rekordas bėgant šiuo keliu buvo pasiektas 1980 metais. Tada bėgikas įveikė "Route 66" per 46 dienas. Dabar to padaryti jau neįmanoma - kai kurie kelio ruožai virto greitkeliais, o jais bėgti draudžiama, reikia ieškoti aplinkkelių. Bet man atstumas pakluso greičiau, nei tai buvo padaryta 2011 metas. Gal galėčiau pretenduoti ir į daugiausia kilometrų Amerikoje nubėgusio lietuvio vardą. Europoje to padaryti nebegalėčiau, nes Lietuvos ultramaratonininkas Piotras Silkinas jau iki manęs apibėgo visą žemyną ir turi savo Guinnesso rekordą", - aiškino Aidas.

Pagalbininkas Martinas Romanovskis automobiliu Aidą lydėjo per visą bėgimą Amerikoje.

Bėgo nuo vaikystės traumų

Bėgimas A. Ardzijausko gyvenime atsirado dėl traumų. Vaikystėje jam ne kartą buvo lūžusios kojos. Norėdamas palaikyti bendrą fizinę formą ir stiprinti raumenyną Aidas pradėjo bėgioti. "Man labai to reikėjo. Važinėjau dviračiu, ir iki šiol važinėju, tačiau bėgti patiko daug labiau. Bėgdamas gali kur kas daugiau pamatyti nei važiuodamas. Net dviratis, ką jau kalbėti apie automobilį, yra per greita transporto priemonė norint ką nors išskirtinio išvysti. Kai bėgau Amerikoje, vis klausdavau Martino, ar matė vieną arba kitą vaizdą, aplinką, kurią regėjau bėgdamas. Važiuodamas automobiliu jis tiesiog neužfiksavo to - per greitai lėkė", - kalbėjo A. Ardzijauskas. Ugniagesys gelbėtojas patikino, jog pusė nuopelnų, kad jis vis dėlto įveikė distanciją, priklauso Martinui - be jo būtų neatlaikęs tokio ištvermės išbandymo.

Amerikoje lietuvį labiausiai pakerėjo kanjonų prieigos. Iki Didžiojo kanjono jis nenubėgo, trasa driekėsi kiek nuošaliau, tačiau unikalų aplinkinį parką pamatė. Kitas stulbinamas vaizdas pasitiko Aidą prieš dykumą, kurioje gausu išdžiūvusių upių vagų, išgraužusių kalnuose įmantrias skyles.

Prie bėgiko buvo priėję ir keli senieji Amerikos gyventojai indėnai. Lietuviui įveikiant jų rezervato teritoriją indėnai panoro nusifotografuoti su šiuo keistuoliu. "Labai įdomiai jie gyvena - tokiuose palaikiuose kartoniniuose nameliuose, nedidelėse gyvenvietėse. Prie to namelio sienos net kondicionieriaus nepakabinsi, jis statomas ant žemės. Kaip senovėje indėnai įsikurdavo vigvamų kaimeliuose, taip ir dabar panašiai gyvena išsibarstę nedidelėmis grupėmis. Buvo keista sužinoti, kad parduotuvėje jie atsiskaito ne pinigais, o specialiais talonais. Degalinėse - irgi. Kaip išsiaiškinome, indėnai - vieninteliai Amerikos žmonės, kurie nemoka žemės mokesčio ir yra išlaikomi valstybės. Viskam gauna talonų, ne pinigų, kad nepragertų", - pasakojo Aidas.

Pakeliui lietuviui teko pamatyti įvairių keistų vaizdų.

Darbdaviai noriai išleido

A. Ardzijauskas ugniagesiu gelbėtoju pradėjo dirbti 1994 metais, tuo pat metu aktyviai sportavo. Pasak jo, ugniagesių profesiniai normatyvai paversti varžybų rungtimis. Iki 2002-ųjų Aidas aktyviai jose dalyvavo, o vėliau įsitraukė į ilgų nuotolių bėgimą. Kai šią vasarą ilgai rengęsis pagaliau ryžosi vykti į Ameriką įgyvendinti svajonės, darbdaviai neprieštaraudami išleido ilgiems dviem mėnesiams.

Aidas prisipažino, kad savo gyvenime skaičiuoja tris pagrindinius etapus: pirmasis - kai apibėgo Lietuvą, antrasis - Baltijos jūrą, trečiasis - bėgimas Amerikoje. "Esu tris kartus apibėgęs Balatono ežerą Vengrijoje. Tai buvo pirmi bandymai. Norėjau pakalbinti garsųjį bėgiką P. Silkiną ir daugiau sužinoti apie ypač ilgų distancijų bėgimą. Tai geriausiai pavyksta keliaujant, todėl ir vykau drauge su juo", - prisiminė 42 metų bėgikas. Patarimų Aidas klausė ir kitų garsių sportininkų, bandė pritaikyti jų patirtį ruošdamasis savo ilgiausiai bėgimo trasai Amerikoje.

Nuotrauka prisiminimui kalnų fone.

Šeima supranta ir palaiko

A. Ardzijausko žmona Jurgita ir du vaikai - keturiolikmetė dukra Gabija Barbora ir septynmetis sūnus Matas Pijus - su jo bėgimo aistra nekovoja. Priešingai, kiek įmanydami prisideda, kai tėtis ir vyras ruošiasi ilgiesiems nuotoliams. Aidas prisipažino, kad skauda širdį, kai po mėnesį, du ir daugiau keletą metų iš eilės "iškrinta" iš vaikų gyvenimo. Grįžus tenka iš naujo įsilieti ir įsileisti juos į savo gyvenimą. "Tiesioginės naudos bėgimas neduoda nei man, nei vaikams. Tačiau pasvarstau, kad tuomet, kai jiems bus sunku, gal prisimins, kaip tėtis įveikė sunkumus bėgdamas, ir patys bandys įveikti savuosius? Gal ateityje turės motyvaciją siekti tikslų ir žinos, kad nieko nėra neįmanoma?" - svarstė pašnekovas.

Aidas su žmona susipažino sanatorijoje, kurioje gydėsi per varžybas gautą traumą, o ji - petį. Juokėsi, kad jau tada Jurgita suprato - sporto Aidas niekada nemes. Be to, jos tėtis taip pat visą gyvenimą sportuoja, palaiko gerą fizinę formą. Kai vyras rengiasi ilgiems bėgimams, atostogas šeima planuoja taip, kad naudos turėtų visi: Aidas bėgioja, vaikai važinėja dviračiais, žmona vaikšto su šiaurietiško ėjimo lazdomis. Vakarais visi vėl susirenka pabūti kartu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"