TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Per verslą – į meno pasaulį

2016 04 09 6:00
Gediminas Kuprevičius didžiuodamasis rodo meno mecenato ženklą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Gediminas Kuprevičius – vienas iš šešių Lietuvos verslininkų, oficialiai pripažintų meno mecenatais. Jo įkurtas paramos ir labdaros fondas „Gerasis ruonis“ suteikia galimybę talentingiems vaikams siekti svajonių.

Fizikas, vienas akcinės bendrovės „Ogmios centras“ įkūrėjų, „Ogmios grupės“ informacinių sistemų vystymo vadovas, kaip ir pridera fizikui bei verslininkui, yra konkretus, tačiau šmaikštus žmogus. „Mano pinigai – kam noriu, tam ir skiriu“, – paklaustas, kaip pasirenka, ką remti, tarstelėjo mecenatas.

Pernai Gediminas Kuprevičius už ilgametį verslo ir kultūros bendradarbiavimą buvo įvertintas kultūros mecenato vardu, vėliau gavo tai patvirtinantį ženklą./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šeimos tradicija

„Iš tiesų viskas prasidėjo labai paprastai. Su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų gimnazijos klasės, kurioje mokosi mano dukra Ieva, vaikų tėvais rengdavome pasisėdėjimus. Kartais klausdavau: „Kodėl mūsų tiek nedaug, kodėl nėra kitų tėvų?“ Man buvo atsakoma paprastai: „Jie neturi pinigų.“ Tada ir kilo mintis įkurti fondą „Gerasis ruonis“, kad būtų galima teikti paramą tiems, kam jos iš tiesų reikia“, – prisiminė verslininkas.

Padėti menininkams ir kitiems, jei reikia paramos, – G. Kuprevičiaus šeimos tradicija. Dar jo prosenelis Konstantinas Stašys buvo Vilniaus miesto burmistras, paskirtas į šias pareigas Lietuvai atgavus Vilnių. Lenkų okupacijos metais jis vadovavo Laikinajam lietuvių tautiniam komitetui, kuris rūpinosi Vilniaus krašto reikalais, mokyklų steigimu, kultūros puoselėjimu. „Prosenelis buvo išmestas iš Mintaujos (dabar – Jelgava, Latvija) gimnazijos už tai, kad atsisakė melstis rusiškai. Išvarė jį su visa kompanija – Antanu Smetona, Juozu Tūbeliu ir kitais. Buvo patikimas žmogus, tad ir gavo eiti burmistro pareigas Lietuvai atgavus Vilnių“, – prisiminė Gediminas. Aktyvi baleto meno rėmėja yra ir verslininko mama Raminta Kuprevičienė. Atgavusi sostinėje turėtą namą, moteris jį pardavė ir gautus pinigus dabar skiria mėgstamam baletui.

Įkurti fondą „Gerasis ruonis“ paskatino ir tai, kad Kuprevičių šeima puikiai suvokė, kaip sunku deramai lavinti savo vaikus, jei neturi tam lėšų. Su šia problema jiems teko susidurti patiems, kai reikėjo abu muzikuojančius vaikus leisti į kursus ar muzikos festivalius. Sūnus Jonas anksčiau griežė smuiku, bet šiuo metu, anot tėvo, labiau domisi poezija, dešimtokė dukra Ieva – perspektyvi fleitininkė. Ne visi tėvai turi galimybę išleisti savo talentingas atžalas į užsienyje vykstančius konkursus, nes ši veikla gana brangi. G. Kuprevičiaus įkurto fondo paskirtis – padėti gabiems vaikams siekti tobulumo.

Gediminas ir Vilija Kuprevičiai augina du talentingus vaikus, tad puikiai žino, kad gabumams ugdyti reikia ir pinigų./Asmeninio albumo nuotraukos

Fizikas birbynininkas

Mecenatas prasitarė pats dešimt metų grojęs birbyne. Studijuodamas Vilniaus universitete buvo dainų ir šokių ansamblio narys. Gediminas pabrėžė, kad Fizikos fakultetas yra vienintelis „tikras“ fakultetas, kuriame galima įgyti tikrą išsilavinimą. Ir didžiuodamasis parodė „FiDi veterano“ pažymėjimą, nes visuomet jį nešiojasi. Baigęs fizikos mokslus įsidarbino Fizikos institute, radijo detalių tiekimo srityje. Prasidėjus privatizavimui su bendraminčiais įkūrė „Ogmios centrą“ – bendrovę, ilgus dešimtmečius sėkmingai veikiančią Lietuvos rinkoje. Humoro nestokojančio vyro nuomone, fizikai, ko gero, yra patys geriausi verslininkai – tai net ne profesija, o gyvenimo būdas, apimantis visas veiklos sritis.

Pernai Kultūros ministerija G. Kuprevičių ir dar tris verslininkus už ilgametį verslo ir kultūros bendradarbiavimą įvertino kultūros mecenato vardu. Vėliau įteikė tai patvirtinantį ženklą. Šiandien kultūros mecenatais pripažintų verslininkų yra septyni. „Kultūrą remiančių verslo žmonių visada buvo. Prisiminkime kad ir šviesaus atminimo dr. Bronislovą Lubį. Tiesiog dabar tokius žmones įvertina. Tiesa, kai kurie, atseikėję kam nors porą tūkstančių, pučia žandus ir garsiai trimituoja“, – šyptelėjo pašnekovas.

Talentingus vaikus remiantis verslininkas vien šia veikla nesitenkina – jis skiria lėšų muzikos įrašų ir knygų leidybai, remia Neringoje vykstančius renginius ir leidinius apie šį kurortą. Prisidėjo kuriant filmą „Dėdė Rokas ir Nida“. Pasak Gedimino, Neringa – ypatinga vieta, jo širdyje šiam unikaliam Lietuvos kampeliui visada bus speciali kertelė. Rinkdamasis veiklą, kuriai skirs pinigų, verslininkas prisipažino, kad vadovaujasi savo emocijomis ir supratimu – remia tai, kas jam pačiam patinka, atrodo prasminga, artima.

Mecenatas padeda ne tik svetimiems, jis ir žmoną skatina siekti dainavimo aukštumų.

Opera Europos miestuose

Dar viena G. Kuprevičiaus paramos sulaukianti sritis – opera. Kitaip ir negalėtų būti, nes žmona Vilija – operos dainininkė. Jos karjerą sutuoktinis visokeriopai skatina. Neseniai „Gerasis ruonis“ išleido V. Kuprevičienės atliekamų klasikinių arijų, romansų ir dainų albumą „Meilės dvelksmas“. Verslininkas skatina žmoną dalyvauti ir tarptautiniuose operos dainininkų konkursuose. „Neklausau, kai ji atsikalbinėja, kad jau amžius ne tas. Turint puikų balsą reikia dainuoti“, – tvirtino Gediminas.

Pastaruoju metu juodu su žmona turi naują pomėgį – vykti į įvairiuose Europos miestų operos teatruose rodomus spektaklius. Užpernai pora Milano „La Scalos“ operos teatre žiūrėjo „Trubadūrą“, Londono karališkojoje operoje – „Faustą“, Vienoje – „Makbetą“ ir „Dievų žūtį“, Veronoje – „Karmen“ ir „Madam Baterflai“, Zalcburge dar kartą klausėsi operos „Trubadūras“. „Tai – savitas mūsų hobis. Pernai taip pat aplankėme nemažai garsių operos spektaklių, šiemet irgi esame suplanavę naują muzikinių kelionių sezoną. Netrukus mūsų laukia Dresdenas, kuriame bus rodoma opera „Lohengrinas“, vasarą ketiname vykti į Carloso Santanos koncertą Milane ir aplankyti dar nemažai kitų šaunių vietų. Į šias keliones leidžiamės dviese, nes vaikai dar nelabai mėgsta operą. Jie turi subręsti tokiai muzikai“, – nusijuokė meno mecenatas.

Kuprevičių sūnus Jonas daug metų griežė smuiku, bet dabar atsidėjo poezijai.

Verslininkas prisipažino, kad šiemet negalės dalyvauti Fizikų dienose, bet dėl to pernelyg neapgailestauja: tuo metu jis dainininkę sutuoktinę lydės į Varšuvoje vyksiantį konkursą. „Raginu žmoną dainuoti solo, ne tik operos chore. Visi moters atsikalbinėjimai, esą jau per sena, kur čia jai lipti į sceną, manęs neįtikina. Ji gali dainuoti ir reikia, kad dainuotų“, – tvirtai įsitikinęs G. Kuprevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"