TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pirmiausia - reikia būti laisvam

2014 05 28 17:05
Trys bičiuliai rokeriai: Povilas Meškėla (kairėje), Jeronimas Milius ir Česlovas Gabalis.    Organizatorių nuotrauka

Baigęs 25-ąjį sezoną, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Vilniaus paveikslų galerijos kieme pradeda vasaros koncertų ciklą, kuriame birželio 14 dieną skambės Wolfgango Amadeaus Mozarto „Requiem“, o birželio 20 dieną – „The Queen Symphony“. Į žiūrovų jau pamėgtą koncertą „Roko baladės 3” publika kviečiama birželio 6 dieną, 20 valandą.

Apie sėkmingą muzikinį bendradarbiavimą, mokėjimą klausytis muzikos ir domėtis aplinkiniu pasauliu kalbinamas vienas projekto iniciatorių, dainininkas Povilas Meškėla.

- Kaip pirmą kartą kilo mintis surengti “Roko baladžių” koncertą su simfoniniu orkestru?

- Pačios pirmosios kregždės, pranašaujančios galimą muzikinį bendradarbiavimą pasirodė prieš gerus dešimt penkiolika metų, kai maestro Gintaras Rinkevičius pasiūlė atlikti miuziklų arijas su operos primadona Irena Milkevičiūte. Man labai pasisekė, nes tuomet maestro ir man pasiūlė dalyvauti projekte. Nuo tada prasidėjo muzikinė draugystė ir G. Rinkevičiaus iniciatyva atsirado keturi ar penki nauji projektai – „Klasikos metamorfozės“. Juose roko, populiariosios salsa muzikos stiliai buvo atliekami pritariant simfoniniam orkestrui. Po kurio laiko maestro sumanė dar vieną idėją – surengti „Roko baladžių“ koncertą. Aš sau pasakiau: „Tai įvyko. Jėga!” ir, žinoma, sutikau.

- Ar tikėjotės tokio populiarumo?

- Yra toks posakis: „Ne žodžiais, o darbais mes Tėvynę mylim“. Būtent šiuo principu vadovaujuosi. Kai šito nepamiršti, viskas eina į priekį. Roko baladės man – didžiulė šventė. Aš „kaifuoju“. Neįtikėtinas jausmas yra būti scenoje su draugais Jeronimu Miliumi ir Česlovu Gabaliu, kartu dainuoti, skambant simfoniniam orkestrui ir diriguojant G. Rinkevičiui. Šio koncerto laukiu kaip maži vaikai laukia gimtadienio ar Kalėdų Senelio su maišu dovanų.

Be to, dalyvaudamas šiame projekte daug ko išmokstu. Tai nepaliaujamas kūrybos ir bendradarbiavimo procesas su vienais geriausių Lietuvos aranžuotojų. Drauge gilinamės į muzikinį audinį, kad būtų geriausiai atskleistas tiek roko muzikos charakteris, tiek simfoninio orkestro galimybės.

- Daugeliui rokas – gaudžiančios gitaros ir didžiulis šėlsmas scenoje, o čia – simfoninis orkestras už nugaros. Ar jis nevaržo rokeriško siautulio, neįspraudžia į tam tikrus rėmus? O gal priešingai – padeda?

- Visų pirma, roko baladės yra klasika. Tiems, kurie sako, kad tai nesuderinami dalykai, pirmiausiai patariu šiek tiek pasidomėti muzikos istorija. Roko baladės, kaip ir klasikiniai kūriniai yra sukurtos. Būtent sukurtos, o ne sudėliotos pagal formules ir schemas, kaip įprasta daryti dabar.

Gal kai kurie žmonės nejaučia šio skirtumo. Dažnai gali išgirsti sakant: „Ar matei tą koncertą?“. Tačiau muzikos, visų pirma, reikia klausyti. Žiūrėti gali televizorių. Tai, atrodo maži niuansai, bet kai įsigilini – supranti, kad tai ir yra esmė.

Jei klausaisi muzikos, supranti, kad roko ir simfoninės muzikos sintezė yra puiki. Esu šimtu procentu įsitikinęs, kad jei Bachas, Mozartas, Vivaldi ar Debussy gyventų šiais laikais, tai jų kuriama muzika būtų stilių bei instrumentų sintezė. Kuriančių žmonių polėkis, meilė, jausmai ir noras kartais pakvailioti – nusižengti įprastoms normoms, nesvarbu, kuriame amžiuje jie gyvena, yra toks pats.

Kai susitinka žmonės, kalbantys muzikos kalba, jiems tiesiog gera kartu ir jie nori muzikuoti toliau. Tai didelė šventė.

- „Roko baladės” didelio populiarumo sulaukęs projektas. Kas šįkart bus kitaip, naujo? Ko gali tikėtis klausytojas?

- Visų pirma, šis projektas yra šventė man ir mano draugams. Tai šėlsmas, džiaugsmas ir didžiulis malonumas. Todėl šiems koncertams ruošiuosi itin atsakingai. Tik užtikrinęs kokybišką atlikimą, gali atsiduoti muzikiniam malonumui.

Tad į klausimą „ko gali tikėtis klausytojas?“ atsakysiu nuoširdžiai ir paprastai – ateikite, pabūkite ir visus metus vaikščiosite su plačiai šypsodamiesi. Šio koncerto tikslas – ne nustebinti klausytoją, o suteikti jam begalinį muzikinį malonumą.

- Kaip manote, ar lietuviams artimas roko skambesys? Ar vis dėlto mums prie širdies ramesnės melodijos?

- Žinoma, lietuvių tauta yra santūresnė, ir tai lėmė daugybė istorinių aplinkybių. Tačiau laikai pasikeitė. Dabar bet kokia informacija – ranka pasiekiama. Todėl visada sau ir kitiems sakau – domėkitės. Domėkitės ir jūs atrasite tai, ko niekada nežinojote esant. Jūs galite atrasti puikiausių įvairių stilių muzikos kūrinių. Negyvenkite tuo vienu kvadračiuku, stovinčiu jūsų kambaryje, juk ne viską rodo per televizorių.

Pasaulis susideda iš daugelio dalykų, tai lyg nenutrūkstamas įvykių ir istorijų srautas, jis buvo, yra ir bus. Viskas juda į priekį. Jei gyvenime apsiribosite viena ikona – televizoriumi, kitas žingsnis – eiti pirkti dešros.

Jei domėsitės pasauliu, suprasite, kad nė vienas nesame vien santūrus ar pašėlęs ir kad kiekvienas turime polėkį.

Pirmiausia reikia būti laisvam. Jei sugebėsime suprasti tikrąją žodžio „laisvė“ prasmę, mūsų gyvenimuose nebeliks uždarumo bei įdiegtų šablonų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"