TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pirmieji Yushkos drabužiai – pas Juškaites

2015 08 01 10:00
Dizainerės Sandros Juškaitės giminėje būta ne vieno siuvėjo. Drabužius ji kuria tokius, kokius pati nešiotų, nors dabar yra pamėgusi juodą spalvą. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tekstilininkė, kostiumų ir drabužių dizainerė Sandra Juškaitė (Sandra Yushka) pirmąją savo kolekciją pristatė praėjusį lapkritį, šiam rudeniui rengia jau trečiąją. Minimalistinius, patogius, moteriškus, modernius su klasikinėmis detalėmis drabužius ji pradėjo kurti sau, ištikimiausia jos suknelių nešiotoja tapo sesuo, o vėliau ir draugės.

- Kaip atsirado Yushkos linija, kaip pradėjote kurti drabužius? - teiravomės Sandros Juškaitės.

- Visąlaik buvau linkusi į meną, mokykloje dalyvavau avangardiniuose madų šou. Įstojau mokytis tekstilės, ne dizaino, nors tai artima. Medžiagos grožis mane žavi – jei patinka medžiaga, iškart matau ir drabužį. Siūti ir eksperimentuoti pradėjau sau bei draugams. Gretos vis plėtėsi, nusprendžiau tai, ką jau buvau sukūrusi, surinkti į visumą – išgryninti savo stilių.

Sandros drabužiai – „maksimalistėms“, kurios mėgsta minimalizmą. Pirmąją siuvimo mašiną baigus mokyklą jai padovanojo močiutė./Visvaldo Morkevičiaus nuotrauka

- Pirmosios kolekcijos vaizdo pristatymą „Extraordinary“ (autorius Marius Trajanas) įkvėpė japonų rašytojas Haruki Murakami. Kaip sukurti drabužius, kurie (verčiant pavadinimą) būtų neįprasti – eksperimentuoti medžiagomis, forma ar stiliais?

- Klausėmės H. Murakami garso knygos „Avies medžioklė“, joje aprašyta neįprasto, nestandartinio grožio mergina. Ji turėjo gražias ausis. Pamaniau, kad pats grožis yra nestandartinis.

Sunku apibūdinti savo drabužius, kalbėti apie jų formas. Stengiuosi ne išsiskirti, o priešingai – kūriau praktišką ir kasdienybėje pritaikomą apdarą. Jis patogus, neperkrautas detalių ir dekoracijų, švarus – jei nori keisti įvaizdį, pakanka keisti aksesuarus.

Pirmos kolekcijos neliko

- Kam skirti jūsų kuriami daiktai? Kokiai moteriai?

- Svarsčiau, kokia yra mano klientė. Galbūt „maksimalistė“, kuri mėgsta minimalizmą? Skubanti, dirbanti, po darbo einanti išgerti kavos su drauge, o užsukus į vakarėlį jai tereikia pakeisti avalynę.

Drabužius kuriu sau, kuriuos pati norėčiau nešioti. Pirmoji kolekcija buvo pasiūta mano dydžio manant, kad kas liks nenupirkta, atiteks man. Deja, man neliko nieko.

- Drabužis turi atskleisti žmogų ar žmogus drabužį?

- Mano pirmąja kliente tapo jaunesnioji sesuo Agnė. Ji puikiai atskleidžia drabužius, prasimano netikėtų derinių. Noriu bendradarbiauti su mados tinklaraštininkėmis, man įdomu, kaip jos vertintų rūbą. Nors to daryti nebūtina – jei jautiesi patogiai, tai ir drabužis atskleidžia žmogų.

Dirbo kine

- Pati siuvate. Ką esate pasisiuvusi pirmąja siuvimo mašina?

- Lankiau Kėdainių gimnaziją, mokykloje vilkėjome uniformas – buvome tvarkingi ir vienodi. Visąlaik siuvau, bet nenešiojau – eksperimentai nusėsdavo į spintą. Likę daug nebaigtų darbų, sugadintų audinių.

Pirmąją siuvimo mašiną baigus mokyklą man padovanojo močiutė. Mokiausi pati, iškarpų rasdavau knygose, vėliau lankiau privačias pamokas. Sesuo džiaugėsi dėvėdama mano sukneles net ir tada, kai dar nepavykdavo tiesi linija (juokiasi).

Rudens ir žiemos kolekcijoje - tamsesni žemės tonai./Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

- Jūsų teta Aušra Juškaitė-Rosegard yra grimo meistrė, dirba su garsiais aktoriais ir gyvena Los Andžele. Šiuo metu ji grįžusi į Lietuvą – vyksta Donato Ulvydo juostos „Emilija“ filmavimas. Augote meniškoje šeimoje?

- Ji – grimo dailininkė. Vilniuje dirbo Lietuvos kino studijoje, o vėliau išvyko į Ameriką. Kiekvieną vasarą grįžta, man padeda per fotosesijas. Ji – geriausia grimuotoja.

Mano tėtis – fotografas mėgėjas, mama groja akordeonu, sesuo – šokėja, turi savo šokių studiją. Močiutė ir prosenelis buvo siuvėjai. Antrojo pasaulinio karo metais prosenelis savo „Singerį“, vienintelį pragyvenimo šaltinį, užkasė slėpdamas nuo okupantų. Išlindo iš bunkerių, aplink viskas buvo sudegę, o siuvamąją išsaugojo – ją iki šiol turime Kėdainiuose.

- Ir jūs dirbote kine, kūrėte kostiumus. Vienas įspūdingų pavyzdžių – 2008 metų filmas „Pasipriešinimas“ („Defiance“), jame pagrindinį vaidmenį atliko Danielis Craigas.

- Įstojusi į magistrantūrą įsidarbinau Kino studijoje, kostiumo departamente. Ši ir nemažai kitų istorinių, karinių juostų buvo filmuojamos Lietuvoje – čia daug miškų, tinkamų vietovių. Sutikau aktorių Jamie Bellą, o jaunimo serialą „The Skins“ su „Lūšnynų milijonieriaus“ žvaigžde Devu Pateliu filmavome tada, kai jis dar buvo mažas.

- Naujų dizainerių neatsiranda nuolat, kodėl?

- Reikia turėti ne tik užsispyrimo, drabužiams kurti reikia investicijų – gerų medžiagų, laiko, draugų pagalbos. Ir investuoti besąlygiškai, nesitikint nieko atgal. Bet, kaip sakoma, jei darai, tau padeda visas pasaulis.

Dveji metai už poliarinio rato

- Domitės madų pasauliu ir šiandienos tendencijomis?

- Įvairių žurnalų iš užsienio man parveža draugai, skaitau internete. Įdomu pasižiūrėti, palyginti Lietuvą su užsieniu. Suprantu, kad ore sklando panašios idėjos. Regis, sukūrei ką nors nauja, o netoliese randi labai panašų.

Dabartinės tendencijos siūlo sveikesnį, sportišką, greitesnį gyvenimo būdą. Ar sunku būti originaliam, unikaliam? Dviračio neišrasi, bet tai nereiškia, kad jei ratai tie patys, negali sugalvoti naujų rankenų.

- „Gatvės stilius“, „Žvaigždžių stiliaus klaidos“, „Kas ką geriau dėvėjo“ ir panašios rubrikos žurnaluose reikalingos?

- Gyvenimas per trumpas rengtis taip, kaip tau kas nors liepia. Man patinka saviraiška. Kuo spalvingesni žmonės gatvėje, tuo įdomiau.

Gegužę Vilniuje Sandros Juškaitės (dešinėje) kolekcija pristatyta vieno vakaro parduotuvėje./Andrejaus Vasilenkos nuotrauka

- Užsiminėte apie sveiko gyvenimo būdo dėsningumą. Sveikai gyvenate ir jūs?

- Pastebiu, kad aplinka keičiasi, žmonės daugiau laiko leidžia lauke, važinėja dviračiais. Ir mada prie to prisitaiko. Minimalizmas čia lyg pristabdo tą vartojimą, pirkimą drabužių, kurie jau rytoj bus nemadingi.

Vis svarstau, kaip siejasi ekologija ir drabužių kūrimas, jei pats esi nusiteikęs prieš besaikį vartojimą, mėsos pramonę, o kuri vartojimo prekę? Dėl to man svarbu nekurti masinės produkcijos.

- Sulaukiate vis daugiau dėmesio, pirkėjų. Mada juk – verslas. Norėtumėte, kad etiketėmis "Sandra Yushka" pažymėti drabužiai išplauktų į užsienio platybes?

- Mano drabužių yra vienoje parduotuvėlėje Anglijoje ir Lietuvos butikuose, kurie yra nišiniai. Juose – po vieną dydį, po vieną vienetą. Anglija užversta drabužiais, dizainerių gausybė. Kaip sakoma, rūbas – lyg greitasis maistas. O man patinka bendrauti su klientais, rengti vieno vakaro parduotuves – kolekcijos pristatymus ir pasikalbėjimus. Savo drabužius matau Skandinavijoje, nes skandinavai vertina kokybę, jiems artimas minimalizmas. Norėčiau, kad kūryba man ir liktų kūryba, teiktų malonumą kurti.

- Prieš trejus metus gyvenote Norvegijoje.

- Šiaurėje, 300 km už poliarinio rato. Pusę metų – naktis, kitą pusę – diena. Nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio pabaigos ten šviesu. Nors sunku miegoti, bet visur leidžiama statyti palapines, žvejoti. Žiemą matyti šiaurės pašvaistė. Pasisėmėme patirties ir grįžome.

- Jau atradote savo stilių ar jis dar keisis?

- Keičiuosi aš, kaip ir kiekviena kolekcija. Jau dabar man įdomu pažiūrėti į šios kolekcijos visumą. Norisi užaugti po truputį, bet tvirtai. Kiekvieną žingsnį žengi ir mokaisi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"