TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pirmoji naktis - saldi nuodėmė

2010 02 13 0:00
O.Pikul nekaltybę vadina vertybe, bet tik iki tam tikro amžiaus.
LNK archyvo nuotrauka

Kokį prisimename pirmąjį meilės nuotykį? Kaip džiugų įvykį ar, priešingai, kaip akimirkas, kurių kartoti dar ilgai nesinorėjo. Pirmuoju sekso partneriu likome patenkinti ar nusivylę? To paklausėme žinomų Lietuvos žmonių.

Įdomių dalykų apie save papasakos ir apskritai apie seksą pasvarstys aktorius Saulius Siparis, buvusi humoro laidų vedėja, vieno žurnalo vyrams sekso ekspertė Milda Bartašiūnaitė, "Olialia pupytė" Oksana Pikul, menininkas, televizijos laidų vedėjas Rimas Valeikis, dailininkė ir televizijos laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.

Buvo "užsistovėjęs".

"Šnekėsimės apie nekaltybę? Vyrų ar moterų? O aš čia kuo dėtas? Apskritai šiais laikais žodis "nekaltybė" skamba gana juokingai, - į telefono ragelį, išgirdęs pokalbio temą, nusijuokia S.Siparis. - Šiuo klausimu būsiu labai konkretus. Postringavimai apie nekaltybės praradimą: kada, kaip, su kuo, per anksti ar per vėlai tai nutiko - man tolygūs davatkų reikalams. O tai, kas rūpi davatkoms, man neįdomu. Kiekvienas žmogus gyvena ir elgiasi taip, kaip nori."

Kada pašnekovas pradėjo lytinį gyvenimą? "O, Dieve, tai nutiko taip seniai. Nebepamenu, - kvatojasi. - Berods buvau nepilnametis. Gal kokių 16 ar 17 metų. Sakote jaunas? Kad tarp savo bendraamžių draugų buvau jau toks "užsistovėjęs". Sunku dabar atmintyje sudėlioti detales į bendrą vaizdą. Žinau, kad man tai buvo netikėta, iš pradžių nelabai ir supratau, kas vyksta. Bet buvo labai gera."

Į klausimą, kodėl, jo nuomone, pirmasis seksualinis ryšis dažnai neatneša tiek malonumo ir džiugių emocijų, kiek norėtųsi, S.Siparis atsako nedaugžodžiaudamas. "Paprastai tuo skundžiasi moterys. Ir dėl to kalti būna vyrai, nes jie elgiasi savanaudiškai - nori pasitenkinti patys, o ne patenkinti partnerę, - rėžia tiesiai šviesiai. - Meškos paslaugą šiuo atveju padaro ir jaunystė - juk kai esi jaunas, nėra nei supratimo, nei patirties, kaip ir ką daryti. Mylintis pirmiausia malonumą turi patirti moteris. Kai gera jai, gera ir tau. Elementaru."

Ar įvairūs specialistai, bandydami nustatyti tinkamiausią amžių, kada jaunuoliams derėtų pradėti intymiai bendrauti, elgiasi protingai? "Na, dvylikamečiams mylėtis gal dar nereikėtų. Ankstoka. Kita vertus, žmonės juk bręsta skirtingai. Kaip galima nustatyti kažkokias ribas? - stebisi aktorius. - Tiesa, vieną ribą nustatyčiau. Manau, kad vaikus derėtų pradėti gimdyti ne anksčiau, nei sulaukus 40 metų. Kodėl? Nes tik tuomet pradedi galutinai suvokti, kas tai yra, nevengi atsakomybės. Sakau iš savo patirties. Tvirtini, kad vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti? Nesiginčiju. Tačiau jei vyrams stovi, tai gal ir moterys gali pastoti? Juokas juokais, žinoma, bet kalbėdamas apie vaikų laukimą tą amžiaus ribą labiau taikiau vyrams."

Kam yra "dzin"

M.Bartašiūnaitė šypteli sakydama, kad apie nekaltybę yra parašiusi ne vieną "traktatą". Pasak moters, šiais laikais nekaltybė - labai sąlyginė sąvoka. "Yra daugybė merginų, kurios bučiuojasi, glamonėjasi su bet kuo ir bet kaip, kitaip tariant, leidžia vaikinams viską, išskyrus pačią sueitį. Ginekologiškai jos dar nekaltos, o moraliai? - teiraujasi pašnekovė. - Tačiau mediciniškai kai kurios mergaitės praranda nekaltybę net pačios to nežinodamos, pavyzdžiui, važiuodamos dviračiu. Taigi dabar jūs man atsakykite: kurios iš šių merginų yra labiau nekaltos mergelės?"

Į klausimą moterims ar vyrams yra svarbesnė nekaltybė, M.Bartašiūnaitė atsako, jog viskas priklauso nuo aplinkybių. "Požiūrį lemia religija, šalis, auklėjimas, amžius, paties žmogaus įsitikinimai, - tvirtina. - Mano galva, vyriška nekaltybė apskritai neegzistuoja. Vaikinas tiesiog jau yra turėjęs lytinių santykių arba jam viskas dar prieš akis. Mitas, kad vyrui svarbiausia - gauti skaisčią mergelę, po truputį sklaidosi. Kodėl? Nes šiandien daugumai smagiau mylėtis su patyrusia moterimi ir dažniausiai per daug neįsipareigojant."

Kaip pašnekovė vertina seksologų, psichologų, ginekologų ir įvairių kitų specialistų bandymus nustatyti tinkamiausią amžių, kada jaunuoliams derėtų pradėti intymųjį gyvenimą? Ar apskritai reikia tokių nustatymų? Į šiuos klausimus M.Bartašiūnaitė atsako trumpai ir aiškiai: "Įstatymiškai amžių, nuo kada turėtų būti pradedama lytiškai santykiauti, reglamentuoti būtina dėl paprasčiausios priežasties - kad, reikalui esant, būtų galima įforminti išprievartavimo ar tvirkinimo atvejus. Tačiau pastaruoju metu visi galėjome įsitikinti, jog net pedofilams, jei jie turi artimų ryšių tarp teisėsaugos pareigūnų, pavyksta išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu kalbame apie savanorišką lytinę sueitį, vėlgi nėra gerai, kai vaikai gimdo vaikus. Tokiais atvejais dėdės ir tetos gali postringauti apie sugadintą gyvenimą, bet juk jaunuoliams, kurie negali nulaikyti savo aistros kelnėse, vis tiek dėl to bus "dzin"."

Iš kur sėmėsi žinių

Prakalbus apie paauglių ir jaunuolių lytinį švietimą, anot M.Bartašiūnaitės, didžiausias trūkumas tas, kad mūsų šalies mokyklose jo tiesiog nėra. "Arba suvaro vaikus kaip veršiukus į aktų salę, pakviečia specialistą, kuris per porą valandų įpareigotas klegančiai miniai išdėstyti lytinių santykių filosofiją, arba kokia pensininkė biologė per pamoką aiškina, ko negalima daryti, ir visus gąsdina įvairiausiomis ligomis, - teigia. - Aš paauglystėje jokio "vadovėlinio" lytinio švietimo negavau. Visos žinios buvo iš aplinkos, gyvenimo. Pavyzdžiui, mūsų kieme gyveno pedofilas, kuris siūlydavo draugams savo trimetes dvynukes sesutes. Kai buvau keturiolikos, Londone, metro traukinyje, mane bandė užverbuoti juodaodis suteneris. Dar vienas atvejis - vaikinukas iš koledžo mano tėvui siūlė mane parduoti jam kaip žmoną. Tokių "nuotykių" galėčiau išvardyti daugybę."

Jei moteris rašytų paaugliams vadovėlį apie seksą, "pirmojo karto" paskaitoje kaip chrestomatinį pavyzdį galėtų drąsiai pateikti savo istoriją. "Kaip viskas buvo? Mylimas žmogus, daug romantikos, jokios įtampos, pagal pasą - pilnametė. Prisiminimai - kuo šviesiausi, - šypteli. - Ar vėliau su tuo vaikinu bendravau? Taip. Ir bendravau, ir draugavau, ir susižadėjusi buvau. Tačiau meilė taip pat tęsėsi chrestomatiškai - trejus metus." Kodėl kai kurie žmonės pirmuoju kartu nusivilia? M.Bartašiūnaitės manymu, taip nutinka dažniausiai toms ir tiems, kurie "tai" padaro su nemylimu asmeniu, spontaniškai, dėl antros pusės spaudimo ar apsvaigę nuo alkoholio. "Visais kitais atvejais, jeigu pirmas blynas prisvyla - "procedūrą" galima lengvai ir saugiai pakartoti", - juokiasi moteris.

Seksas - sveikata

Pramogų pasaulio atstovės O.Pikul manymu, nekaltybė yra vertybė. Tačiau tik iki tam tikro amžiaus. "Nenormalu, kai moteris ar juo labiau vyras nežinia kiek laiko saugo skaistybę tam vieninteliam žmogui", - teigia dėl erotinių ir nuogo kūno nuotraukų išgarsėjusi televizijos žvaigždutė. Paprašyta įvardyti amžių, iki kada, jos nuomone, būtų protinga saugoti nekaltybę, pašnekovė pabrėžia, jog tai - labai individualu. "Bandyti nustatyti kokias nors ribas mažų mažiausiai juokinga - juk kiekvienas bręstame skirtingai, turime skirtingų poreikių. Čia panašiai kaip su dietomis: vieniems tinka vienos, kitiems - kitos, - porina. - Taip pat juokinga, kai moteris jau "amžiuje", o dar nekalta. Seniausiai įrodyta, kad seksas - sveika, tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai."

Ar paauglystėje O.Pikul netrūko žinių apie intymųjį gyvenimą? "Didžiausias informacijos šaltinis - internetas tuo metu dar nebuvo toks populiarus, koks yra dabar, kitokios buvo ir galimybės juo naudotis. Taigi informacijos buvo šiek tiek mažiau, bet man jos pakako, - tvirtina. - Kai pradėjau domėtis berniukais, daug skaičiau, kalbėdavausi su mama. Knygos, žurnalai ir ji padėjo suprasti, kas, kaip ir kodėl vyksta tarp vyro ir moters."

Kada O.Pikul prarado nekaltybę, ar pirmasis kartas jos nenuvylė? Į šį klausimą "pupytė" atsako nesileisdama į jokias smulkmenas. "Tikrai nesakysiu, kiek man tada buvo metų, - nukerta. - Buvau pakankamai subrendusi lytiniams santykiams. Viskas vyko gražiai - su mylimu žmogumi."

Kodėl klesti pornografija

Pasak menininko R.Valeikio, nekaltybė yra svarbi tiems, kurie save arba kitus pateikia kaip prekę, pavyzdžiui, moteris ruošiasi ištekėti už pasakiškai turtingo vyro, kuris minėtam dalykui teikia ypatingą reikšmę. "Jeigu vyras sau ieško nekaltos moters, man pirmiausia natūraliai kyla klausimas, kaip jis apskritai į tą moterį žiūri: kaip į daiktą ar kaip į žmogų, - teigia pašnekovas. - Būtų labai įdomus priešingas variantas, jei, tarkime, moteris ieškotų nekalto vyro. Neteko girdėti, kad kur nors taip būtų buvę. Beje, o kaip patikrinti vyro nekaltybę?" R.Valeikis pabrėžia, jog asmeniškai jam nekaltybės klausimas niekada nebuvo svarbus. Ir kad ši tema jam "kvepia" Vingių Jono laikų kaimo gūduma. O gal net ir dar žilesne senove. "Kraujuotų paklodžių po pirmosios vestuvių nakties per rūmų balkoną iškišimas ir parodymas visuomenei - totali atgyvena. Tokių dalykų seniai nebėra", - žodžio kišenėje neieško žinomas televizijos veidas.

Ar visuomenėje turėtų būti nustatytas tinkamiausias amžius lytinių santykių pradžiai? R.Valeikio manymu, fiziologinis brendimas niekada nežengė ir turbūt nežengs koja kojon su psichologine branda. "Įstatymai ir aplinkinių požiūris dažniausiai diktuoja viena, o žmogaus kūnas - ką kita, - porina. - Be abejo, specialistų patarimai būtini. Tačiau šiandien jie labiau reikalingi dėl kontracepcijos ar lytiškai plintančių ligų, o ne dėl to, kad padėtų apsispręsti, kokio amžiaus esant vertėtų pasimylėti pirmą kartą."

Pašnekovas pabrėžia, kad visuomenė nežinia kodėl kur kas atviresnė ir tolerantiškesnė įvairioms viešoms smurto apraiškoms, o ne sekso temai. Visa, kas su ja susiję, vertinama negatyviai, tarsi būtų kažkas blogo, ydingo. "Elementarus pavyzdys - publicistinės laidos ar filmai, kuriuose kuo smulkiausiai parodoma visa muštynių eiga arba kokio nors žmogaus kankinimo procesas: kaip jam nuplėšiami nagai, išlupamos akys ir panašiai. Tuo metu nuoga krūtis ar užpakalis rodomi dozuotai. Aišku, šiuo atveju nekalbu apie pornografinius filmus. Nesuprantu tokio dalyko. Juk nuogas žmogus iš esmės turėtų būti pats padoriausias dalykas - visi mes nuogi po drabužiais, - tvirtina R.Valeikis. - Patys vengiame kalbėti apie seksą, nes tai neva nepadoru, jaunimo lytiškai nešviečiame, bet staiga pradedame diskutuoti apie nekaltybę, pirmuosius kartus, sueities pozas, nėštumus ir panašiai. Man visa tai panašu į puikų būdą iš minėtų temų užsidirbti gražaus pinigo. Iš pradžių padarome deficitą. O kuo labiau kažko trūksta, tuo labiau to kažko norisi. Gal todėl taip ir klesti pornografijos pramonė?"

Šoko nebuvo

Pakalbėjus apie lytinio švietimo stoką, smalsu R.Valeikio paklausti, iš kur jis sėmėsi žinių apie seksą. "Iš gyvenimo, - šypteli. - Nepamenu, kad kada nors būčiau tikėjęs, jog vaikus atneša šarkos, gandrai, arba kad jie randami lysvėse po kopūstais, ir staiga sužinojęs, kad visa tai netiesa, dėl to būčiau patyręs šoką."

Paklaustas, kada pirmąkart pasimylėjo su moterimi, pašnekovas akimirkai nutyla. "Į šį klausimą neatsakysiu. Kažkaip man gėda, - pusiau juokais, pusiau rimtai tikina. - Tiesiog tas pirmasis kartas buvo, ir tiek. Viskas tada vyko daugmaž gerai. Jei atvirai, niekada nebuvau tokia jau visai "nekalta mergelė", labiau šiek tiek velnio neštas ir pamestas. Ar po to dar bendravau su ta moterimi? Žinau, kad pačiam būtų labai įdomu skaityti, kas su kuo ir ką kadaise darė, bet pats visai nenoriu pasipasakoti." R.Valeikis priduria, kad asmeninis pirmojo karto vertinimas dabar ir tuomet, kai jis buvo paauglys, skiriasi iš esmės. "Ar galima palyginti paauglio mąstyseną, kai per smegenis "kala" hormonai, ir suaugusio žmogaus suvokimą, diriguojamą patirties? Vargu", - šypteli vyras.

Prarastas kontaktas

N.Marčėnaitė tvirtina, kad viskas gyvenime turėtų vykti savo laiku, taip pat ir nekaltybės praradimas. "Man labai gaila tų vaikų, iš kurių atimama vaikystė, kurie pradeda gyventi suaugusiųjų gyvenimą anksčiau, nei turėtų, - teigia. - Graudu, kai jauni vaikinai tampa kazanovomis, taip ir nespėję pasidrovėti moterų, arba kai merginos prie savęs prisileidžia bet kokį vyrą, nepajutusios, kas tai yra merginimas, nesupratusios savo vertės. Žūtbūtinis nekaltybės praradimas kuo jaunesniame amžiuje - savotiška avantiūra. Tačiau ji gali labai blogai baigtis."

Anot pašnekovės, ji su savo vaikais apie minėtus dalykus kalbėjusi jau ne kartą. "Apskritai mes kalbamės apie viską ir daug. Tikiuosi, kad subrendę Titas ir Ūla į visą tai žiūrės ramiai, nebus homofobiški, o jų intymus gyvenimas klostysis sklandžiai, - pasakoja moteris. - Man kažkodėl atrodo, kad tos mergaitės, kurios internete siūlosi parduoti nekaltybę (jei taip yra iš tikrųjų, jei jos nekvailioja), kur kas anksčiau prarado ką kita - kontaktą su motina." Nomedos teigimu, daugelis tėvų tiesiogine žodžio prasme vengia atsakyti į atžalų užduodamus klausimus. "Maniškiai manęs ir vyro teiraujasi visko, o mudu su Mariumi neišsisukinėjame, - tvirtina. - Seniausiai išsiaiškinome, kas tai yra homoseksualumas, menstruacijos, erekcija, mudvi su Ūla kalbamės ir apie nėštumą, gimdymą."

Nelabai prisimena

Į klausimą, iš kur pati, būdama paauglė, sėmėsi informacijos apie seksą, N.Marčėnaitė atsako štai taip: "Iš knygų. Labai daug skaičiau, nes tėvai turėjo milžinišką biblioteką. Nors, kalbant atvirai, žinių buvo per mažai." Menininkės manymu, blogiausias dalykas, kokį tik galima padaryti vaikams, - juos nuteikti, kad intymusis gyvenimas ir visa, kas su juo susiję, yra kažkas nepadoraus, negražaus, netinkamo. "O tai padaryti gali mūsų elgesys, kitaip tariant, vengimas apie tai kalbėti, - tvirtina. - Kai žmonėms, juolab bręstantiems, trūksta informacijos, jie daug ką supranta savaip, turi nerealizuotų svajonių. Šios ilgainiui gali virsti problemomis, kompleksais. Lytinis švietimas pirmiausia turėtų prasidėti namuose ir tik po to - mokykloje. Tačiau mes dėl pastarojo nebuvimo dažniausiai kaltę linkę suversti būtent pedagogams."

N.Marčėnaitei užsiminus, kad paauglystėje žinių apie seksualinį gyvenimą jai norėjosi turėti daugiau, kalba nejučia pakrypsta apie moters asmeninio intymaus gyvenimo pradžią. "Norite, kad papasakočiau apie savo pirmąjį kartą? Ne, detalių tikrai neatskleisiu, - šypteli. - Kodėl? Jei atvirai, nelabai prisimenu. Kur kas giliau atmintin įsirėžė tie kartai, kurie man buvo smagūs. Pirmą kartą mylėjausi būdama gana jauna, bet ne 13 ar 14 metų, kaip dabartinės paauglės. Aišku, jausmų tada širdyje buvo įvairių: ir nerimo, ir baimės, ir labai daug smalsumo. Neįvyko nieko tragiško ar baisaus, bet, matyt, nebuvo ir įspūdinga, jei nelabai prisimenu."

Kodėl kai kurie žmonės nusivilia pirmaisiais lytiniais santykiais? Ką apie tai mano televizijos žvaigždė? "Mes paprasčiausiai per daug tikimės vieni iš kitų, pernelyg sureikšminame tam tikrus veiksmus, - tvirtina pašnekovė. - Pabandykite įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus, kuris pradeda mokytis vairuoti. Teoriškai jis žino, ką ir kaip reikėtų daryti, bet pirmą kartą atsisėdus prie vairo iš teorijos naudos - nedaug. Reikia junginėti bėgius, spausti sankabos, greičio ar stabdžio pedalus, vairuoti, stebėti aplinką. Ir dar girdėti, ką sako instruktorius. Šitiek daug dalykų daroma tuo pačiu metu ir dar turėtų būti jaučiamas malonumas?! Retai kuriam pavyksta jį pajusti patį pirmą kartą. Puiku, jei instruktorius patyręs ir jo dėka jūs saugiai nuvažiuosite nuo taško A iki taško B. O jei instruktorius ir pats nelabai orientuojasi kelyje? Kas tada? Panašiai nutinka ir pirmą kartą mylintis."

Parduota nekaltybė

* Praėjusią savaitę vienoje populiarioje interneto svetainėje pasirodė žinutė apie Naujojoje Zelandijoje gyvenančią devyniolikmetę, kuri interneto aukcione už 32 tūkst. dolerių (79 tūkst. litų) pardavė skaistybę, kad galėtų susimokėti už mokslą. "Siūlau savo skaistybę pasiūliusiajam didžiausią kainą, jeigu visais atžvilgiais bus laikomasi asmeninio saugumo, - teigė mergina. - Šis mano sprendimas priimtas visiškai suvokiant aplinkybes ir galimus padarinius." Naujojoje Zelandijoje prostitucija yra legali. Nedraudžiama reklamuoti seksualinių paslaugų spaudoje ir internete.

* Neseniai britų spauda rašė, kad šešiolikmetė iš Airijos internete siūlėsi parduoti nekaltybę. Tačiau paauglė atsisakė susitikti su pirkėju, nes šis nurodė esąs žurnalistas.

* Praėjusių metų gegužę britų laikraštis "The Sun" rašė, jog aštuoniolikmetė mergina iš Rumunijos, pasiūliusi interneto aukcione savo nekaltybę, permiegojo su 45 metų aukciono nugalėtoju. Šis jai sumokėjo 10 tūkst. eurų.

* Bandymų nekaltybę paversti preke būta ir Lietuvoje. Tačiau vienas laikraštyje ir interneto pažinčių svetainėje pasirodęs skelbimas buvo žurnalistinis eksperimentas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"