TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Po aktorės kauke slėpėsi psichologė

2015 04 18 6:00
Rita Žliobaitė sako esanti laiminga, nes po ilgų paieškų, kaip save realizuoti, dabar veikia tai, kas jai teikia daugiausia prasmės - padeda kitiems. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Aktorė Rita Žliobaitė kitąmet Vilniaus universitete baigs psichologijos bakalauro studijas. Merginą visuomet domino dvi profesinės sritys, kurios nėra jau tokios skirtingos. Pastudijavusi teatro aktorystę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) Rita iškeliavo į filmavimo aikštelę ir sėdo į mokslininkės suolą.

„Psichologija – teorinis mokslas, kaip suprasti žmogų, protą. O teatre matai personažą, veiksmus, motyvus – taikai praktinę psichologiją“, - sakė Rita ir pridūrė, kad visiems aktoriams verta domėtis psichologija. Ir priešingai – kaip psichologei padeda aktorystė? „Tai išgyvenimas, emocijų pajautimas, empatija. Ji padeda užmegzti ryšį, suvokti, ką jaučia kitas“, - pasakojo būsimoji psichologė.

Kelias per profesijas

Paauglystėje R. Žliobaitė priklausė neformalaus ugdymo organizacijai „Kitas variantas“, kuri moko jaunuolius gyvenimo įgūdžių: planuoti laiką, įgyvendinti norus, lyderiauti. Rita prisiminė vieną pirmųjų paskaitų, kai lektorius Saulius Bagdonas uždavė klausimą: "Kuo save mato ateityje?" „Nežinau kodėl, bet tąkart atsistojau ir pasakiau: „Noriu būti aktore.“ Tuomet atsisėdau ir pamaniau: „Tikrai aktore.“ Iki tol tai tebuvo mintys, o kai ištariau garsiai, įvardijau, norėjosi išmėginti šią profesiją“, - teigė mergina.

Po mokyklos ji išvyko į Olandiją ir ten metus savanoriavo su Europos savanorių tarnyba. „Vieni geriausių metų mano gyvenime, - tikino Rita. – Tai buvo panašu į „Kitą variantą“: padėjau jauniems žmonėms ieškoti savo svajonių, suprasti, kaip jie galėtų tobulėti. Nuolat savęs klausiau, kokios realios naudos visuomenei galiu duoti? Manau, jog padėdama kitiems galiu prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo.“

Grįžusi į Lietuvą Rita ėmėsi svajonės įgyvendinimo – stojo į aktorinį. Tačiau, kaip sako, su teatru susibendrauti nebuvo itin lengva. Galiausiai pasinaudojo tarp teatralų žinomu patarimu: jei gali nebūti teatre, nebūk. „Atrodė, įdedu daug pastangų, tačiau nesulaukiu tokio rezultato, kokio tikiuosi. Be to, nuolat jaučiau, kad galbūt tai ne mano kelias. Iš šios patirties išmokau, kad kartais reikia nebijoti sustoti, pamąstyti, atsisakyti to, kas neteikia tiek džiaugsmo, kiek iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog turėtų“, - prisipažino R. Žliobaitė. Ji nusifilmavo keliuose filmuose, šiuo metu kino teatruose rodomame „Traukinio apiplėšime, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“, taip pat seriale „Puolusių angelų miestas“. Tik kai vaidyba merginai tapo pomėgiu, pradėjo į ją žvelgti laisvai, be perdėtos atsakomybės ir baimės klysti.

Vietoje nenustygstanti mergina mėgsta fotografuoti, piešti, šokti ir keliauti. Nuotraukose – kelionė į Barseloną ir japoniški potyriai fotografijos stovykloje. /Asmeninio albumo nuotraukos

Pastebėta, sėkminga

O psichologija Ritos galvoje sukosi jau nuo dešimtos klasės. Greta matematikos ir molekulinės biologijos. „Mane visąlaik žavėjo mokslinis darbas, mėgstu mokytis. Tačiau pabijojau būti užsidariusi laboratorijoje, nes esu žmogus, kuriam reikia bendrauti. Dabar labiausiai patinka save vadinti aktore-psichologe. 100 proc. savęs nepriskiriu nė vienai profesijai, nes esu nuolatinė ieškotoja“, - pasakė ir nusijuokė ji.

Aktorė-psichologė ir matematikos mėgėja netiki, kad režisieriai filmams ją renkasi dėl grožio. „Kine svarbi išvaizda, bet ne grožis, o tipažas, įdomūs, išskirtiniai bruožai. Kiekvieną savo trūkumą galima paversti privalumu, - mąstė R. Žliobaitė. – Tiesą sakant, ilgą laiką nelaikiau savęs itin gražia. Be to, manau, kad nesvarbu, kiek žmogui duota grožio, svarbiau yra mokėti pateikti savo unikalumą. Tokie žmonės man gražūs.“

Žinomumas? Pasak Ritos, tai nėra sėkmės rodiklis. „Yra daug sėkmingų žmonių, kurių nerodo per televiziją – nereiškia, kad jie gyvenime neveikia to, kas teikia prasmę, - užginčijo mergina ir pajuokavo: - Kaip gaminausi valgyti ir buvau niekam nežinoma, taip ir dabar, kai esu žinoma 50 žmonių, lygiai taip pat gaminuosi vakarienę. Vien žinomumas vidinio pilnatvės jausmo neprideda.“

Bėdos kabinete

Kaip daugumai psichologijos studentų, taip ir R. Žliobaitei pradėjus studijuoti pasirodė, kad serga visomis vadovėliuose aprašytomis ligomis. „Tada tau ir šizofrenija, ir depresija, ir...“ – juokėsi Rita. Vėliau baimės liaujasi ir atsiranda gebėjimas atsiriboti, neperimti kitų problemų. „Jei žmogus paprašo pagalbos, objektyviai stengiesi jam pagelbėti. Tada jis išeina gyventi savo gyvenimo, o tu toliau gyveni savo. Kaip kad scenoje: aktorius spektaklyje išgyvena daug jausmų, bet spektaklis baigiasi, jis ramus išeina namo“, - palygino Rita, kuri buvo pradėjusi analizuoti ne tik save, bet ir draugus.

Pastaroji merginos skaityta knyga – amerikiečių psichoterapeuto Irvino Yalomo „Melagis ant kušetės“. Ar susidūrusi su melagiu kabinete, jį atpažintų? „Veikiausiai ne, esu gana patiklus žmogus. Tačiau nebijau, jei man ir meluotų. Svarbiausia išlikti teisingai, garbingai, sąžiningai sau“, - atsakė Rita, Ji mėgsta mokslinę ir grožinę profesinę literatūrą, tačiau ne itin vertina populiarias knygas iš serijos „lengvas būdas tapti laimingam“. „Kartais mums sako: „Tikėk ir viskas bus gerai.“ Bet tai ne visada veikia. O greito būdo tapti laimingam nėra. Paieškos gali trukti ir visą gyvenimą“, - įsitikinusi pašnekovė. Jai pačiai laimės teikia pokalbiai su įdomiais žmonėmis, kuriuose atranda ką nors nauja, ir pomėgiai: keliauti, fotografuoti, piešti, šokti.

Tikslų kalnas

Rita dirba asistente šokio ir judesio terapijoje, pati yra šokusi salsą, lindihopą, šiuolaikinį šokį, išmėgino šokio meditaciją. „Man patinka judėti, aktyvus laisvalaikis. Taip, save galėčiau pavadinti nenustygstančia vietoje. Nerimastinga. Tai akivaizdu vien iš mano greito kalbėjimo“, - nusijuokusi patikino R. Žliobaitė.

Augusi Lentvaryje ji jau nuo devintos klasės važinėjo į gimnaziją Vilniuje, kur, kaip pati sako, jautėsi įvykių centre. „Mano brolis studijuodamas Vilniuje taip pat važinėjo. Jis užsiima grafiniu dizainu, galiu pasakyti, irgi dirba būtent tai, kas jam patinka“, - teigė Rita. Anksčiau save ji vadino brutaliai savarankiška – jei ko nors reikia, tai susikrauna daiktus ir važiuoja siekti tikslų.

O šiuo metu ją galima apibūdinti kaip svajotoją. „Kartais man atrodo, kad plaukioju, lyg atitrūkusi nuo realybės. Mano gyvenime daug neapibrėžtumo ir chaoso, todėl jį suvaldyti bandau planuodama laiką bei susirašydama tikslus“, - šypsodamasi sakė ji. Iš net 50 tikslų sąrašo artimiausias – bene žemiškiausias: išsilaikyti vairavimo teises. Taip pat dar yra magistro studijos, siekis gilinti žinias psichologijos srityje – išbandyti psichodramą. „Tarp mano tikslų galima rasti įvairiausių: ir perskaityti ilgą sąrašą knygų, ir išmokti skambinti pianinu, parašyti knygą, dėstyti. Galėčiau vardyti ir vardyti...“ - artimais ir tolimais planais dalijosi aktorė-psichologė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"