TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Po darbo ministerijoje - prie karpinių

2008 01 26 0:00
K.Navickas vakaroja karpydamas karpinius.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Teisininkas Klaidas Navickas, karpydamas karpinius, tuo pat metu gali net futbolą per televizorių žiūrėti - žmona tuo jau seniai nesistebi.

Teisingumo ministerijos Registrų departamento direktorius K.Navickas, pasibaigus darbo dienai, žingsniuoja į savo kūrybines dirbtuves. Ten išsitraukia rėžtukus arba manikiūrines žirklutes ir karpo karpinius. Teisininkas neįsivaizduoja savęs nieko neveikiančio. Sako, negalėtų su laikraščiu rankose įsitaisyti prieš televizorių.

Mikrochirurgo pasiūlymas

Kūrybines dirbtuves K.Navickas turi šeštus metus. Jos yra atviros lankytojams. Šie gali ateiti ne tik darbų pažiūrėti, bet ir pasimokyti karpyti karpinius. Vaikai čia renkasi dažniausiai penktadieniais - tautodailininkas jiems rengia pamokėles. "Dirbtuvės ne tam, kad darbus pardavinėčiau. Ne iš to duoną valgau. Karpiniai yra mano pomėgis", - sako pašnekovas.

Tautodailininkų sąjungoje yra gal trys karpinius kuriantys vyrai.

Klausiamas, ar karpiniams reikia daug kantrybės, pašnekovas juokiasi: "Kantrybės reikia, kai kankina, kad iškęstum. O čia niekas nekankina. Todėl jos ir nereikia. Darbas, aišku, smulkus. Per mugę vienas mikrochirurgas pasiūlė: "Ar nenorėtum pas mane pasistažuoti?" Bet aš kraujo bijau."

Pomėgis - ne tik moterims

Jei kas klausia, kaip išmokti daryti karpinius, K.Navickas pataria pasipraktikuoti: "Iškarpykite kokį žurnalą - veidus, automobilius ir vis kita. Viskas ateina su patirtimi. Tiesiog reikia turėti tvirtą ranką, kad kokios nosies ar ausies nenukirptum, kaip nupiešta, taip tiksliai ir reikia iškirpti." Pašnekovas tikina, kad pats per daugelį metų nėra sugadinęs nė vieno darbo.

K.Navickas teigia nesąs pedantiškas. "Nuo mažens buvau chuliganas. Turbūt kruopštus chuliganas, - šypsosi jis. - Gal karpydamas ir nusiraminu. Apskritai esu gana audringas. Ir balsas mano toks, kad skamba per tris kvartalus."

Į K.Navicko dirbtuves pakarpyti ateina moterų. "Manoma, kad tai moteriškas darbas, - svarsto jis. - Jei vyrai tingi karpyti, nereiškia, kad jiems toks užsiėmimas netinka. Va, ant mano pirštų - nuospaudos. Ir rankas skauda."

Savotiški rekordai

K.Navickas sako, kad nuo ryto iki vakaro nėra dirbęs, nes ilgiau karpant pradeda mausti ranką. Dažniausiai prie tokių darbų jis užtrunka tris ar keturias valandas.

"Kur tik nėra mano darbų, - šypsosi K.Navickas, klausiamas, ar daug karpinių iškeliavę į užsienį. - Mano karpiniai pasklidę po visą Europą. Apskritai sąrašas būtų didelis: iš tolimiausių šalių - Japonija ir Panama."

Mažiausias K.Navicko karpinys - gal pusantro centimetro. "Per šiais metais Alytuje vykusią derliaus šventę iškarpiau mažiausią ir didžiausią karpinius, šį - iš gabalo tapeto. Ar pateko į Guinnesso rekordų knygą? Ne, nesisiūliau. Šiaip, dėl smagumo padariau", - sako vyras.

Per metus K.Navickas padaro penkis ar šešis didelius darbus. Nemažai tokių įrėminti ir po stiklu puošia dirbtuvės sienas. "Kiek iš viso esu iškarpęs atvirukų ir mažesnių darbelių, sunku būtų suskaičiuoti. O didelių būtų gal per šimtą, - kiek pasvarstęs sako K.Navickas. Greit bus išleistas albumas su mano karpiniais, jis jau leidykloje, sumaketuotas."

Keliuose karpiniuose vaizduojami katinai. Vienas skirtas Pūkiui, padarytas jau netekus augintinio. "Labai smarkiai jį mylėjome", - prisipažįsta pašnekovas. Šiuo metu Navickų šeima turi kitą katiną - Micių. "Dabar iškarpiau karpinį jam gyvam esant", - šypsosi vyras.

"Šeimai teko viską iškęsti"

Kol neturėjo dirbtuvių, K.Navickas karpė namie. "Dabar dirbtuvėse praleidžiu beveik visus vakarus. Namie būnu šeštadienį ir sekmadienį, - tvirtina šeimos galva ir juokiasi: - Žmona džiaugiasi mane išgrūdusi. Kai gyveni standartiniame bute, specialios vietos neįsirengsi. Šeimai teko viską iškęsti." Anksčiau jis ir rėmelius pats darydavo, tad galima įsivaizduoti, kaip atrodydavo namai.

K.Navickas laisvalaikiu ir drožinėjo. Bet tokiam darbui reikia daug vietos. "Kiek tu ten pridroši, gyvendamas bendrabutyje", - atsidūsta. Jis ir molį bandė minkyti. Galiausiai pasirinko karpinius.

Su žmona Vilija pažįstami nuo mokyklos laikų, buvo klasės draugai.

K.Navickas sako, jog sutuoktinė nepyksta, kad jis vakarus dirbtuvėje leidžia. "Žmonai irgi pailsėti reikia, - aiškina. - Kai vos ne nuo vaikystės kartu, problemų nekyla."

Abi Navickų dukros - studentės. 23 metų Eglė studijuoja viešąjį administravimą, 19-metė Lina kremta socialinius mokslus. Žmona Vilija - biochemikė. Šeimos moterys nepalaiko kompanijos karpyti karpinių, bet menu domisi. Dirbtuvėse yra Eglės sukurtų interjero puošmenų.

Vietoj vaistų

Dauguma K.Navicko karpinių sukurta pagal liaudies dainas ir pasakas. "Labai mėgstu skaityti pasakas, viskas, kas gražiausia, į jas sudėta. Nesuprantu, kodėl kiti nemėgsta. Žmonės nori sukurti pasaką Žemėje, o pasakų neskaito", - stebisi jis.

Vienas darbą K.Navickas sukūrė pagal Richardo Bacho knygą "Džonatanas Livingstonas Žuvėdra", kitą - prisimindamas Alfredo Hitchcocko filmą "Paukščiai".

"Kai vaikai buvo maži, nebaisiai daug ko pridarydavau. Man 45 metai, o meną kuriu pastaruosius 15 metų, - porina K.Navickas. - Žmonės prisigalvoja visokių vaistų nuo streso ir nuo depresijos. Geriau jie ką nors veiktų - nebūtinai karpytų, gal tapytų, lipdytų..." Jis įsitikinęs, kad tam nereikia būti Čiurlioniu. O jei kam patinka dainuoti, nebūtina pasiekti "Eurovizijos" lygį. Ir šokti galima ne tik televizijos laidose. "Pažiūrėkite, pas mus krepšinį ne žaidžia, o kovoja. Ne laimi, o sutriuškina. Kai tokia filosofija, gyvenimas darosi sunkus. Taip ir su menu", - samprotauja K.Navickas.

Jis dar mėgsta žiūrėti futbolo varžybas ir žvejoti. Anksčiau medžiojo. "Dabar gal jau senstu, pradėjau gailėti žvėrelių... Atsibodo šaudyti", - teigia pašnekovas.

Teisė ir menas

K.Navickas karpinius kuria antrą dešimtmetį. Ir giminė - "prie meno". Senelis buvo dailidė, gamino baldus, tetos - audėjos.

Anot teisininko, visi lietuviai turi talento, daug ką įdomaus gali padaryti, jei netingi. "Žmonės nuo seno mėgo puošti buitį", - tvirtina pašnekovas ir parodo kadaise močiutės austą staltiesę, kuriai gal jau šimtas metų.

"Kodėl pasirinkau teisę? Tėvukas buvo milicininkas. Kriminalistas. Gaudė "žulikus". Kodeksas namie buvo. Mama anais laikais buvo spaustuvininkė. Bet mėgo megzti ir siuvinėti", - prisimena K.Navickas. Dirbtuvėje eksponuojamos ir jo mamos tautodailininkės megztos raštuotos pirštinės.

Pašnekovas šypsosi, kad karpydamas karpinius apie darbą Teisingumo ministerijoje negalvoja, nes nusikarpytų pirštus. Susikaupęs mąsto tik apie piešinį, iš kurio atsiranda karpinys.

"Visada prieš Kalėdas ministerijoje surengdavau parodėlę, padarydavau ekslibrisų, skirtų kolegoms - pradedant ministru, baigiant savo bendradarbiais. Dabar daug darbuotojų pasikeitė, o kad iškarpytum ekslibrisą, reikia žmogų šiek tiek pažinti. Po kurio laiko gal vėl ekslibrisų padarysiu", - žada Teisingumo ministerijos Registrų departamento vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"